Būk Dievui ištikimas

 1. Kaip nelengvomis aplinkybėmis apsisprendė trys Jehovos garbintojai?

ĮSIVAIZDUOK tokias tris situacijas krikščionių gyvenime. 1) Klasėje jauna sesutė išgirsta, kad visi turės dalyvauti tam tikroje šventėje. Mergaitė žino: ši šventė Dievui nepatinka, todėl mandagiai pasako mokytojui, kad į renginį neateis. 2) Drovus jaunas brolis darbuojasi tarnyboje. Prieš belsdamasis į vienas duris, jis prisimena, kad čia gyvena bendramokslis, ne kartą šaipęsis iš Jehovos liudytojų. Jaunuolis vis dėlto užgniaužia savo baimę ir nusprendžia tų namų neaplenkti. 3) Brolis dirba ir išlaiko šeimą. Kartą jo viršininkas paprašo, kad jis padarytų kai ką, kas prieštarauja įstatymams. Mūsų brolis, net rizikuodamas prarasti darbą, paaiškina, kad nori viską daryti sąžiningai ir pagal įstatymus, nes Dievas šito tikisi iš savo tarnų (Rom 13:1–4; Hbr 13:18).

 2. Kokius klausimus aptarsime ir kodėl jie svarbūs?

² Kaip apibūdintum tuos tris mūsų bendratikius? Gal sakytum, kad jie pasižymi drąsa ir sąžiningumu? Tai būtų tiesa. Bet vienas dalykas vertas išskirtinio dėmesio – tai jų ištikimybė Dievui. Visi trys yra atsidavę Jehovai ir pasiryžę visada laikytis jo nustatytų normų. Taip elgtis juos skatina ištikimybė. O Jehova tokiais savo ištikimaisiais didžiuojasi. Tikriausiai tu irgi norėtum, kad dangiškasis Tėvas tavimi didžiuotųsi. Taigi dabar aptarkime kelis klausimus: ką reiškia būti ištikimam? kodėl turime tokie būti? kaip mums stiprinti savo ištikimybę šiais nelengvais laikais?

 3. a) Ką mums reiškia būti ištikimiems Jehovai? b) Kokie pavyzdžiai rodo, kad mums rūpi kokybė?

³ Mūsų ištikimybė Jehovai – tai ir didžiulė meilė, ir visiškas atsidavimas jam kaip asmeniui. Tai tokia nuostata, kad visus mūsų sprendimus turi nulemti Dievo valia. Originalo kalbos žodžio, verčiamo „ištikimas“, pamatinė reikšmė – „pilnutinis“, „sveikas“, „ištisas“. Izraelitai, pavyzdžiui, atnašaudavo Jehovai gyvulius, ir Įstatymas reikalavo, kad tie gyvuliai būtų visiškai sveikib (Kun 22:21, 22). Dievo garbintojams nebuvo leista aukoti gyvulio, kuris yra aklas, raišas ar ligotas. Gyvulys turėjo būti sveikut sveikutėlis, be jokios ydos (Mal 1:6–9). Visai suprantama, kodėl Jehova to norėjo. Juk ir patys, jei ką nors perkame, žiūrime kokybės: išsirenkame vaisių sveiką, knygą su visais lapais, prietaisą tvarkingą. Daiktą imame be jokio trūkumo. Būtent tokios meilės, tokios ištikimybės Jehova laukia iš mūsų. Ji turi būti „pilnutinė“, „sveika“, „ištisa“.

 4. a) Kodėl mes, netobuli žmonės, galime būti ištikimi Dievui? b) Ko, remiantis Psalmyno 103:12–14, Jehova iš mūsų tikisi?

⁴ Ar tai reiškia, kad tik tobulas žmogus gali būti ištikimas Dievui? Patys suprantame, kokie netobuli esame, kiek turime ydų. Bet neverta dėl to nuogąstauti. Kodėl? Pirma, Jehova mūsų trūkumų pernelyg nesureikšmina. Štai Biblijoje skaitome: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ (Ps 130:3). Jis žino, kad mes – tik netobuli, nuodėmingi žmonės, ir noriai mums atleidžia (Ps 86:5). Antra, Jehova mato, kokios yra mūsų galimybių ribos, ir nesitiki iš mūsų daugiau, nei pajėgiame. (Perskaityk Psalmyno 103:12–14.) Tad kokia prasme galime būti jo požiūriu be priekaišto?

 5. Kodėl galima sakyti, kad krikščionio ištikimybę lemia jo meilė Jehovai?

⁵ Krikščionio ištikimybę lemia jo meilė Jehovai. Savo dangiškąjį Tėvą turime mylėti ir būti jam atsidavę iš visos širdies, besąlygiškai. Jei tokią meilę žmogus išsaugo net sunkiais gyvenimo momentais, jis – Dievui ištikimas (1 Met 28:9; Mt 22:37). Prisiminkime tuos tris mūsų bendratikius, minėtus pradžioje. Kodėl jie apsisprendė būtent taip? Argi sesutė nenorėtų pasibūti su bendramoksliais nuotaikingoje šventėje? Ir tas jaunas brolis – argi nenorėtų išvengti situacijos, kuri verčia pasijusti nejaukiai? O šeimos galva – negi nenorėtų išsaugoti darbo? Aišku, norėtų. Tačiau jie žino, kokie teisingi yra Jehovos nuostatai, ir labai saugosi nepadaryti to, kas dangiškąjį Tėvą liūdintų. Kadangi jį labai myli, pirmiausia pagalvoja, kaip Jehova žiūrėtų į vieną ar kitą jų sprendimą. Šitaip jų ištikimybė pasireiškia darbais.

 6. a) Kodėl privalai būti Dievui ištikimas? b) Kaip atsitiko, kad Adomas ir Ieva savo ištikimybės Dievui neišsaugojo?

⁶ Kodėl ištikimybė Dievui yra tokia esminė dorybė kiekvieno mūsų gyvenime? Ištikimas jam privalai būti jau vien todėl, kad Šėtonas metė iššūkį Jehovai, o sykiu metė iššūkį ir tau. Šėtonu – „priešininku“ – tas maištingas angelas tapo dar Edeno sode. Jis davė aiškią užuominą, kad Jehova yra blogas, savanaudis, nesąžiningas Valdovas, ir taip apjuodino jo šventą vardą. Deja, Adomas su Ieva stojo Šėtono pusėn, prisidėjo prie maišto (Pr 3:1–6). Gyvendami Edene jie turėjo begalę progų stiprinti meilę Jehovai. Bet tuo momentu, kai Šėtonas metė iššūkį, jų meilė nebuvo pilnutinė, tvirta. Iškilo klausimas: ar rasis žmonių, kurie taip mylės Jehovą, kad liks jam ištikimi? Ir apskritai, ar gali žmogus būti ištikimas Dievui? Koks rimtas šis klausimas, labai ryškiai pasimatė iš to, kas atsitiko Jobui.

 7. Kaip, pasak Jobo 1:8–11, Jobo ištikimybę vertino Jehova, tačiau ką tvirtino Šėtonas?

⁷ Jobas gyveno tais laikais, kai izraelitai tebebuvo Egipte. Jo ištikimybė Dievui buvo išskirtinė. Jobas, žmogus netobulas kaip ir mes, darė klaidų. Tačiau už ištikimybę Jehova jį mylėjo. Tikėtina, kad Šėtonas jau ir anksčiau šaipydavosi iš Jehovos, esą joks žmogus nėra jam iki galo ištikimas. Ne be reikalo Jehova atkreipė Šėtono dėmesį į Jobą. Visas to žmogaus gyvenimas bylojo, kad Šėtono tvirtinimai melagingi. Tada piktasis pareikalavo Jobo ištikimybę išbandyti. Jehova pasitikėjo Jobu kaip tikru draugu ir leido Šėtonui jį visaip mėginti. (Perskaityk Jobo 1:8–11.)

 8. Kaip Šėtonas puolė Jobą?

⁸ Šėtonas – tas žiaurus žmogžudys – atėmė iš Jobo visą turtą, tarnus, sugriovė jo reputaciją. Puolė net jo šeimą ir pražudė visus dešimt vaikų. Nusitaikė ir į patį Jobą, užtraukė jam baisią ligą: jo kūną nuo galvos iki kojų nusėjo skauduliai. Žmona, iš sielvarto nebesusivokdama, ėmė raginti Jobą pasiduoti, prakeikti Dievą ir mirti. Nors pats geidė sau mirties, Jobas vis tiek liko Dievui ištikimas. Tada Šėtonas pamėgino jį palaužti kitaip – per tris bičiulius. Tie vyrai atėję praleido su Jobu ne vieną dieną, bet jo taip ir nepaguodė, tik beširdiškai pamokslavo, priekaištavo. Jie tvirtino, kad visos nelaimės jam yra Dievo siųstos ir kad Dievui jo ištikimybė nieko nereiškia. Kalbėjo, esą Jobas yra nedoras, esą jis pelnytai gavo tokią baisią bausmę (Job 1:13–22; 2:7–11; 15:4, 5; 22:3–6; 25:4–6).

 9. Kokios pozicijos Jobas laikėsi per visus išmėginimus?

⁹ Kaip Jobas į visa tai reagavo? Jis, netobulas žmogus, piktai atsikirtinėjo savo netikusiems guodėjams ir prišnekėjo ko nereikia – pats tai pripažino. Savąjį teisumą gynė labiau nei Dievo teisumą (Job 6:3; 13:4, 5; 32:2; 34:5). Bet ir sunkiausiomis akimirkomis Jobas nuo Jehovos nenusigręžė. Tie netikri draugai jam kalbėjo netiesą, ir jis nesileido jų įtikinamas. „Aš nė už ką nepripažinsiu jūsų teisiais! O pats, kol mirsiu, nepaliksiu Dievo“, – sakė Jobas (Job 27:5, NW). Koks tai reikšmingas pareiškimas! Jobas nė už ką nepasidavė. Nepasiduokime ir mes.

10. Kaip Šėtono kaltinimai, mesti Jobui, liečia ir tave?

¹⁰ Tuos pačius kaltinimus Šėtonas meta ir kiekvienam iš mūsų. Ką tai reiškia tau asmeniškai? Piktasis iš esmės tvirtina, kad giliai širdyje tu Jehovos nemyli, kad už savo gyvybę atiduotum bet ką – net atsisakytum jam tarnauti – ir kad tavo ištikimybė tėra apsimestinė (Job 2:4, 5; Apr 12:10). Kaip dėl to jautiesi? Turbūt tave tai žeidžia. Dabar pagalvok: Jehova tavimi taip pasitiki, kad siūlo ypatingą galimybę parodyti, kad esi jam ištikimas. Jis leidžia Šėtonui tave išmėginti ir neabejoja, kad ištikimybę gali išsaugoti, kad savo elgesiu gali įrodyti Šėtono tvirtinimus esant nepagrįstus. Jehova pažada tau padėti (Hbr 13:6). Kokia garbė – pats Visavaldis tavimi pasitiki! Ar matai, kaip svarbu būti ištikimam? Ištikimai laikydamiesi prie dangiškojo Tėvo, mes paneigiame Šėtono kaltinimus ir giname nuo šmeižto Jehovos vardą, palaikome jo viešpatystę. O kaip savo ištikimybę, tą neįkainojamą dorybę, galime stiprinti?

11. Ko pasimokysime iš Jobo?

¹¹ „Paskutinėmis dienomis“, kai gyventi jau ir šiaip yra nelengva, Šėtonas vis labiau puola Dievo tarnus (2 Tim 3:1). Kaip mums įgauti vidinių jėgų, kad liktume Dievui ištikimi? Čia irgi daug galime pasimokyti iš Jobo. Dar prieš tai, kai jį ėmė pulti Šėtonas, Jobas jau buvo atlaikęs ne vieną ištikimybės mėginimą. Aptarsime tris pamokas iš jo gyvenimo. Tai, kas jam padėjo likti ištikimam, padės ir mums.

12. a) Kaip, remiantis Jobo 26:7, 8, 14, Jobas išsiugdė didžią pagarbą Jehovai? b) Kaip mes galime ugdytis pagarbą Dievui?

¹² Savo meilę Dievui Jobas stiprino žavėdamasis jo darbais. Jobas, regis, nemažai laiko praleido mąstydamas apie kūrinijos stebuklus. (Perskaityk Jobo 26:7, 8, 14.) Žvelgdamas į žemės ir dangaus platybes, lydėdamas akimis debesis, klausydamasis griaustinio trenksmo, jis negalėjo nesistebėti. Vis dėlto jis pripažino, kad apie nesuskaitomus Jehovos kūrinius išmano labai mažai. Žavėjosi jis ir Dievo žodžiais, savo širdyje juos brangino (Job 23:12). Tas vyras Jehovą didžiai gerbė, mylėjo, stengėsi viską daryti taip, kad dangiškasis Tėvas juo džiaugtųsi. Jo ryžtas likti ištikimam per laiką tik stiprėjo. Lygiai taip turėtų būti su mumis. Apie kūrinijos stebuklus žinome kur kas daugiau nei žmonės anais laikais. Be to, turime visą rašytinį Dievo Žodį – per jį mums atsiskleidžia Jehovos asmenybė. Visos tos žinios nepalieka mūsų abejingų. Širdyje mes žavimės Jehova, didžiai jį gerbiame. Iš čia kyla ir mūsų meilė Jehovai, noras jam paklusti, būti iki galo ištikimiems (Job 28:28).

13, 14. a) Iš ko, pasak Jobo 31:1, matėsi, kad Jobas yra Dievui klusnus? b) Kaip mes galime sekti Jobo pavyzdžiu?

¹³ Savo ištikimybę Jobas stiprino kiekvienu doru poelgiu, rodančiu, kad jis išties yra Dievui klusnus. Jobas žinojo: ištikimas Dievui bus tik toks žmogus, kuris jam paklūsta. Ir Jobas labai stengėsi Dievui paklusti visokiausiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, jis, vedęs vyras, suprato, kad nevalia geidulingai žvilgčioti į svetimą moterį, taigi elgėsi su jomis deramai. (Perskaityk Jobo 31:1.) Gyvename pasaulyje, kur nuolat esame gundomi nepaisyti moralės normų. Ar iš Jobo pasimokysime ir neleisime sau dairytis į žmogų, kuris nėra mūsų sutuoktinis? Ar būsime tvirtai nusistatę niekada nežiūrėti pornografinių nei šiaip gašlių vaizdų – nesvarbu, kokio jie būtų pavidalo? (Mt 5:28) Jei kasdien rodysime tokį susivaldymą, mūsų ištikimybė Dievui, be abejo, stiprės.

¹⁴ Kad Jobas pakluso Jehovai, byloja ir jo požiūris į materialines vertybes. Pasak Jobo, sudėti viltis į turtus būtų baustinas paklydimas (Job 31:24, 25, 28). Šiais laikais visuomenė ypač susitelkusi į materialinius siekius. Bet jeigu į pinigus ir turtą ugdomės teisingą požiūrį – tokį kaip pataria Biblija, mūsų ryžtas likti Dievui ištikimiems bus dar tvirtesnis (Pat 30:8, 9; Mt 6:19–21).

15. a) Kas padėjo Jobui likti Dievui ištikimam? b) Kodėl verta nuolat turėti omenyje Jehovos suteiktą ateities viltį?

¹⁵ Jobas liko ištikimas guosdamasis viltimi, kad Dievas jam už viską atlygins. Jis neabejojo, kad Dievui jo ištikimybė rūpi (Job 31:6). Per visus išmėginimus Jobas neprarado vilties, kad galiausiai Jehova jį apdovanos. Ir tas įsitikinimas tikrai padėjo jam ištikimai laikytis prie Dievo. Jobo ištikimybė Jehovą taip džiugino, kad jis tą žmogų, nors ir netobulą, apdovanojo su kaupu (Job 42:12–17; Jok 5:11). Dar daugiau dovanų Jobo laukia ateityje. O tu ar tiki, kad Jehova už ištikimybę tau atlygins? Dievas juk nepasikeitė (Mal 3:6). Kai įsisąmoniname, kad mūsų ištikimybę jis labai brangina, nuostabios ateities viltis mums tampa dar ryškesnė (1 Tes 5:8, 9).

16. Kokia turi būti mūsų nuostata?

¹⁶ Tad tvirtai pasiryžk likti Dievui ištikimas iki galo. Pasirinkęs gyvenime tokią kryptį, kartais gali pasijausti vienišas. Bet tu niekada nebūsi paliktas vienas! Su tavimi – milijonai ištikimų Dievo tarnų. Be to, kelią tau pramynė ištikimi Dievo garbintojai, gyvenę praeityje. Tikėjimo jie neišsižadėjo net gresiant mirčiai (Hbr 11:36–38; 12:1). Tegul mums visiems mintyse skamba Jobo žodžiai: „Kol mirsiu, nepaliksiu Dievo.“ Ir tegul mūsų ištikimybė amžiais teikia garbę Jehovai!