Ar įmanoma turėti artimą ryšį su Dievu?

1, 2. a) Kas daugeliui atrodo neįmanoma ir kas apie tai sakoma Biblijoje? b) Kokia laimė teko Abraomui ir kodėl?

KAIP pasijaustum, jei dangaus ir žemės Kūrėjas pavadintų tave savo draugu? Daugelio nuomone, žmogus negali būti Dievo draugas. Vis dėlto skaitydami Bibliją suprantame, kad tai įmanoma.

² Tokį artimą ryšį su Dievu turėjo senovėje gyvenęs patriarchas Abraomas. Jehova jį pavadino savo draugu (Izaijo 41:8). Taip, juodu siejo artima draugystė. Tokia laimė Abraomui teko, nes jis „patikėjo Jehova“ (Jokūbo 2:23). Ir šiandien Jehova nori turėti artimą ryšį su tais, kurie jam tarnauja, ir parodyti, kad juos myli (Pakartoto Įstatymo 10:15). Jo Žodyje rašoma: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Tai ir kvietimas, ir pažadas.

 3. Ką Jehova ragina mus daryti ir ką žada?

³ Taip, Jehova ragina mus artintis prie jo, siūlo savo draugystę. Sykiu žada: jeigu mes prie jo artinsimės, jis irgi artinsis prie mūsų. Taigi mes galime užmegzti ypatingą ryšį su Jehova – jis gali tapti mums „geras draugas“ (Psalmyno 25:14). Su geru draugu mes esame labai atviri, galime kalbėtis su juo apie tai, apie ką nesikalbėtume su niekuo kitu.

 4. Kaip apibūdintum artimą draugą ir kodėl galima sakyti, kad Jehova yra toks draugas?

⁴ Tikriausiai tokį artimą draugą turi ir tu. Tas draugas tavimi rūpinasi. Tu juo pasitiki, nes jis įrodė esąs to vertas. Su juo pasidalytas džiaugsmas išauga dvigubai, o skausmas atlėgsta. Rodos, tik jis vienas tave supranta. Toks ypatingas draugas yra ir Jehova. Jis tave vertina, supranta ir nuoširdžiai tavimi rūpinasi (Psalmyno 103:14; 1 Petro 5:7). Tu gali visiškai juo pasitikėti, nes žinai, kad jis ištikimas tiems, kurie ištikimi jam (Psalmyno 18:25). Tačiau toks glaudus ryšys įmanomas tik Jehovos dėka.

 5. Ką Jehova padarė, kad galėtume tapti jo draugais?

⁵ Esame nuodėmingi, todėl savo pastangomis tapti Dievo draugais negalėtume (Psalmyno 5:4). Tačiau štai ką rašė apaštalas Paulius: „Dievas parodė mums savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, nusidėjėlius“ (Romiečiams 5:8). Taip, Jehova siuntė į žemę savo Sūnų Jėzų atiduoti savo gyvybės „kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Jeigu tą auką vertiname, galime tapti Dievo draugais. Jehova mus pirmas pamilo, dėl to ir atvėrė kelią į draugystę su juo (1 Jono 4:19).

6, 7. a) Kodėl galima sakyti, kad Jehova nėra paslaptingas, nepažinus Dievas? b) Iš kur galime sužinoti, koks yra Jehova?

⁶ Jehova žengė ir kitą žingsnį: atskleidė mums, koks Dievas jis yra. Artimus savo draugus mes gerai pažįstame, mums patinka jų būdas, juos vertiname ir branginame. Jeigu Jehova būtų paslaptingas, nepažinus Dievas, turėti artimo ryšio su juo negalėtume. Bet jis neslepia, koks yra, priešingai – nori, kad jį pažintume (Izaijo 45:19). Save pažinti jis leidžia visiems žmonėms, net ir tiems, kurie pasaulio akimis yra menki (Mato 11:25).

⁷ Iš kur galime sužinoti, koks yra Jehova? Kai ką apie jį suprantame stebėdami jo kūrinius, – pavyzdžiui, kad jis yra galingas, išmintingas ir mus myli (Romiečiams 1:20). Bet tai ne vienintelis būdas, kaip galime Dievą pažinti. Daug apie Jehovą sužinome ir skaitydami jo Žodį, Bibliją.

 8. Iš ko suprantame, kad Jehova mus myli?

⁸ Kad Jehova mus myli, galime spręsti iš to, kaip Biblija parašyta. Šioje knygoje Dievas apie save mums kalba aiškiai ir suprantamai. Ką svarbaus tai mums pasako? Jehova nori, kad jį pažintume ir pamiltume. Skaitydami Bibliją galime užmegzti artimą ryšį su juo (Psalmyno 1:1–3). Pažvelkime, kokiais būdais Jehova savo Žodyje atskleidžia, koks Dievas jis yra.

 9. Pateik pavyzdžių, kas Biblijoje pasakyta apie Jehovą.

⁹ Šventajame Rašte daug kur tiesiai pasakyta, koks Jehova yra. Pažiūrėkime į kelias eilutes. „Jehovai juk patinka teisingumas“ (Psalmyno 37:28). „[Jis] labai galingas“ (Jobo 37:23). „Esu ištikimas, – tai Jehovos žodis“ (Jeremijo 3:12). „Jis išmintingos širdies“ (Jobo 9:4). „Aš, Jehova, esu Dievas gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ (Išėjimo 34:6). „Tu geras, atlaidus esi, Jehova“ (Psalmyno 86:5). O kokia Jehovos ypatybė ryškiausia? „Dievas yra meilė“, – sakoma 1 Jono 4:8. Jei mąstysime apie tai, koks Jehova yra neprilygstamas, neabejotinai norėsime būti prie jo kuo arčiau.

10, 11. a) Kas dar mums padeda geriau pažinti Jehovą? b) Koks Biblijos pasakojimas padeda suprasti, kaip Dievas naudojasi savo galia?

¹⁰ Skaitydami Bibliją sužinome ne tik tai, kokios yra Jehovos savybės ir ypatybės, bet ir kaip įvairiomis aplinkybėmis jos pasireiškia. Biblijos pasakojimai sužadina mūsų vaizduotę ir padeda geriau Jehovą pažinti. Panagrinėkime vieną pavyzdį.

¹¹ Viena yra perskaityti, kad Dievas „didžiai galingas“ (Izaijo 40:26). Visai kas kita – apmąstyti, kaip jis išgelbėjo izraelitus prie Raudonosios jūros ir 40 metų rūpinosi jais dykumoje. Pabandykime įsivaizduoti įspūdingai prasiskiriant banguojančius jūros vandenis. Visa tauta – kokie trys milijonai žmonių – leidžiasi eiti sausu dugnu, o sustingę vandenys iš abiejų pusių laikosi kaip didžiulė siena (Išėjimo 14:21; 15:8). Dievas akivaizdžiai izraelitus globojo ir dykumoje. Jis davė jiems vandens iš uolos, taip pat aprūpino maistu – žemę kasdien nuklodavo baltas sėklas primenanti mana (Išėjimo 16:31; Skaičių 20:11). Jehova izraelitams leido suprasti: jis turi didžiulę galią ir yra pasiruošęs ją panaudoti jų labui. Argi ne ramu žinoti, kad Dievas, kuriam meldžiamės, yra labai galingas? Biblijoje rašoma: „Dievas – mūsų prieglobstis, mūsų stiprybė, varguose jį lengva prisišaukti į pagalbą“ (Psalmyno 46:1).

12. Kaip Jehova mums padeda jį „pamatyti“?

¹² Jehova yra labai geras ir padarė dar kai ką, kad galėtume jį pažinti. Kadangi tai, kas egzistuoja dvasinėje srityje, žmogaus akiai nėra matoma, jis apibūdina save taip, kad žmogui būtų suprantama. Jei Dievas, būdamas dvasia, mums apibūdintų save sąvokomis, suprantamomis tik dvasinėms būtybėms, tai būtų tas pat, kas nuo gimimo aklam žmogui sakyti, pavyzdžiui, kad mūsų akys mėlynos ir kad turime strazdanų. Taigi Jehova padeda mums jį „pamatyti“. Kartais jis kalba metaforomis ar palygina save su mums žinomais dalykais, o kartais save, taip sakant, netgi sužmoginaa.

13. Kaip Jehova apibūdinamas Izaijo 40:11 ir kokius jausmus tie žodžiai tau sužadina?

¹³ Štai kaip Jehova apibūdinamas Izaijo 40:11: „Jis kaip ganytojas savo kaimenę žiūrės. Savo rankomis ėriukus jis surinks ir užantyje nešios.“ Čia Jehova palyginamas su piemeniu. Jis „savo rankomis“ surenka ėriukus – tai liudija, kad jis gali apsaugoti savo tarnus, net pačius silpniausius, ir jiems padėti. Stipriose Jehovos rankose galime jaustis saugūs, jis niekada mūsų nepaliks, jei būsime jam ištikimi (Romiečiams 8:38, 39). Didysis Ganytojas, vaizdžiai sakant, nešioja ėriukus užantyje, pridengęs savo apsiausto skvernu. Šis įvaizdis leidžia suprasti, kad Jehova mus myli ir švelniai mumis rūpinasi. Prie tokio Dievo mus, be abejo, labai traukia.

14. Kodėl galima teigti, kad skaitydami apie Jėzų aiškiausiai matome, koks yra Jehova?

¹⁴ Koks yra Jehova, aiškiausiai matome skaitydami apie jo mylimą Sūnų Jėzų. Jam geriausiai pažįstama Dievo mąstysena ir jausmai, niekas kitas negalėtų papasakoti apie Jehovą tiek, kiek jis. Jėzus yra pirmagimis Dievo Sūnus ir gyveno su Tėvu dar prieš kitų dvasinių būtybių ir visatos sukūrimą (Kolosiečiams 1:15). Kadangi jis labai gerai pažįsta Jehovą, galėjo pasakyti: „Niekas nežino, kas yra Sūnus, – tiktai Tėvas, nei kas yra Tėvas, – tiktai Sūnus ir tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti“ (Luko 10:22). Būdamas žemėje Jėzus savo Tėvą žmonėms padėjo pažinti dvejopai.

15, 16. Kaip Jėzus padeda mums pažinti savo Tėvą?

¹⁵ Pirma, apie tai, koks yra Jehova, daug sužinome iš to, ko Jėzus mokė. Ką ir kaip jis kalbėjo apie savo Tėvą, paliečia mums širdį. Pavyzdžiui, norėdamas pabrėžti, koks Dievas gailestingas atgailaujantiems nusidėjėliams, Jėzus palygino jį su atlaidžiu tėvu, kuris vos išvydęs sugrįžusį paklydėlį sūnų labai susijaudina, pribėga prie jo, apkabina ir švelniai pabučiuoja (Luko 15:11–24). Taip pat iš Jėzaus sužinome, kad Jehova patraukia nuoširdžius žmones prie savęs, nes juos myli (Jono 6:44). Jehova žino, kada mažas žvirblelis krenta žemėn. „Nebijokite, – sakė Jėzus, – jūs vertingesni už daugybę žvirblių“ (Mato 10:29, 31). Argi tau nesinori būti kuo arčiau prie tokio rūpestingo Dievo?

¹⁶ Antra, apie Jehovą nemažai sužinome iš to, kaip Jėzus gyveno. Jis yra tobulas savo Tėvo esybės atspindys, todėl galėjo pasakyti: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jono 14:9). Evangelijose skaitydami apie Jėzų – apie tai, kaip jis elgėsi su žmonėmis ir kaip įvairiomis aplinkybėmis jautėsi, – mes tarsi regime jo Tėvą. Vargu ar Jehova būtų galėjęs kaip nors aiškiau mums save apreikšti. Kodėl galima taip sakyti?

17. Pailiustruok pavyzdžiu, kaip Jehova padeda mums geriau jį pažinti.

¹⁷ Tarkim, tau reikia paaiškinti, kas yra gerumas. Žinoma, galėtum paprasčiausiai pasakyti apibrėžimą. Tačiau jei atkreiptum dėmesį į kokį konkretų žmogų ir į tai, ką gera jis padarė, suprasti žodį „gerumas“ būtų daug lengviau. Panašiai, kad geriau pažintume Jehovą, jis ne tik save apibūdino žodžiais, bet ir atsiuntė į žemę savo Sūnų. Skaitydami evangelijose, kaip Sūnus elgėsi ir ką gera dėl kitų darė, mes jaučiame, tarsi Jehova sakytų: „Štai toks aš esu.“ O ką skaitydami Bibliją sužinome apie Jėzų?

18. Kaip pasireiškė Jėzaus galia, teisingumas ir išmintis?

¹⁸ Skaitydami apie Jėzų aiškiai matome keturias pagrindines ypatybes, kuriomis pasižymi Dievas. Jėzus turėjo galios išgydyti ligas, stebuklingai pamaitinti minias, net prikelti mirusiuosius. Tačiau, kitaip nei daugelis žmonių, ta galia niekada nepiktnaudžiavo – nenaudojo jos dėl savanaudiškų tikslų ar kad kitiems pakenktų (Mato 4:2–4). Jėzus brangino teisingumą. Jis pagrįstai supyko pamatęs, kad prekiautojai nesąžiningai pelnosi iš kitų (Mato 21:12, 13). Jis elgėsi teisingai su visuomenėje niekinamais žmonėmis ir vargšais, buvo jiems tikra atgaiva (Mato 11:4, 5, 28–30). Jėzui joks žmogus, netgi Saliamonas, neprilygo išmintimi (Mato 12:42). Bet jis niekada ja nesipuikavo. Jėzaus pamokymai paliesdavo paprastų žmonių širdis, nes buvo aiškūs, paprasti ir gyvenimiški.

19, 20. a) Iš ko buvo matyti, kad Jėzus myli žmones? b) Ką svarbu prisiminti skaitant apie Jėzų ir mąstant apie jo tarnystę žemėje?

¹⁹ Jėzus yra išskirtinės meilės pavyzdys. Tą matome skaitydami apie jo tarnystę žemėje. Jėzus buvo atjautus ir negalėjo abejingai žiūrėti į kitų skausmą. Gailestis skatindavo jį žmonėms padėti (Mato 14:14). Jėzus juos ne tik išgydydavo ar pamaitindavo. Kur kas svarbiau, kad jo dėka daug žmonių sužinojo ir priėmė į širdį tiesą apie Dievo Karalystę – dangiškąją valdžią, kuri išvaduos žmoniją iš visų vargų (Morkaus 6:34; Luko 4:43). Jėzaus meilė žmonėms buvo išties pasiaukojama – jis net atidavė už juos savo gyvybę (Jono 15:13).

²⁰ Dėl to, kad Jėzus buvo labai švelnus ir atjautus, prie jo traukė visokio amžiaus, kilmės ir padėties žmones (Morkaus 10:13–16). Tačiau svarbu prisiminti vieną svarbų dalyką. Kai skaitome apie Jėzų ir mąstome, ką gera dėl žmonių jis padarė, turėkime omenyje, kad jis yra tobulas savo Tėvo esybės atspindys (Hebrajams 1:3).

21, 22. Ką reiškia ieškoti Jehovos ir kuo šis leidinys bus mums naudingas?

²¹ Jehova Biblijos puslapiuose apie save mums papasakojo išties daug, todėl neabejojame: jis nori, kad artimiau su juo susipažintume. Tačiau Dievas būti jo draugais mūsų neverčia. Mes patys sprendžiame, ar, kaip rašoma Biblijoje, ieškosime jo, kol galima jį rasti (Izaijo 55:6). Ieškoti Jehovos reiškia stengtis kuo geriau jį pažinti. Šis leidinys skirtas padėti tai daryti.

²² Leidinys padalytas į keturias dalis. Jose aptariamos pagrindinės Jehovos ypatybės: galia, teisingumas, išmintis ir meilė. Kiekviena dalis pradedama trumpa apžvalga. Keliuose tolesniuose skyriuose aptariama, kaip įvairiopai tam tikra Jehovos ypatybė pasireiškia. Taip pat kiekvienoje dalyje yra po skyrių, kuriame nagrinėjama, kaip ta ypatybė pasireiškė Jėzaus žodžiuose ir darbuose ir kaip ji turi reikštis mūsų gyvenime.

23, 24. a) Paaiškink, kaip naudotis rėmeliu „Apmąstykime“. b) Kaip Biblijos eilučių apmąstymas padeda artintis prie Dievo?

²³ Kiekviename skyriuje, įskaitant ir šį, yra rėmelis pavadinimu „Apmąstykime“. Žvilgtelėk į 24 puslapį. Biblijos eilutės ir klausimai rėmelyje skirti ne skyriui apžvelgti, o temai panagrinėti plačiau. Kaip šiuo rėmeliu naudotis? Susirask nurodytas Biblijos eilutes ir atidžiai jas perskaityk. Pagalvok, kaip atsakytum į prie jų pateiktą klausimą. Eilutes gali patyrinėti daugiau. Pamąstyk, ką jos atskleidžia apie Jehovą, ko pamoko tave asmeniškai, taip pat pagalvok, kaip, naudodamasis tuo, ką sužinojai, galėtum padėti kitiems.

²⁴ Toks Biblijos eilučių apmąstymas padės tau artintis prie Jehovos. Kodėl galima taip sakyti? Skaitydami Bibliją suprantame, kad mūsų mintys neatsiejamos nuo širdies – nuo to, kokie esame viduje (Psalmyno 19:14). Kai apmąstome tai, ką sužinome apie Dievą, tos žinios paliečia mūsų širdį ir veikia mąstyseną, jausmus ir elgesį. Mūsų meilė Dievui, taip pat noras jam įtikti stiprėja – Dievas tampa geriausiu mūsų Draugu (1 Jono 5:3). Kad mūsų ryšys su Jehova būtų toks artimas, turime stengtis jį pažinti kuo geriau. Pirmiausia pakalbėkime apie neprilygstamą Jehovos šventumą.