Jehova brangina tavo klusnią dvasią
„Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį“ (PATARLIŲ 27:11).
1. Kokia dvasia yra užvaldžiusi šių laikų visuomenę?
ŠIANDIENĄ pasaulis užvaldytas nepriklausomybės ir neklusnumo dvasios. Kodėl taip yra, laiške Efezo krikščionims paaiškina apaštalas Paulius: „Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose“ (Efeziečiams 2:1, 2). Šėtonas, „kunigaikštis, viešpataujantis ore“, galima sakyti, užkrėtė visą pasaulį neklusnumo dvasia. Taip jis darė pirmajame amžiuje ir ypač suaktyvėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų — nuo tada, kai buvo išmestas iš dangaus (Apreiškimo 12:9).
2, 3. Kodėl turime klausyti Jehovos?
2 Tačiau mes, krikščionys, neabejojame, jog dera iš širdies paklusti Jehovai Dievui, nes jis mūsų Kūrėjas, gyvybės Saugotojas, meilės kupinas visatos Valdovas ir mūsų Išvaduotojas (Psalmyno 148:5, 6; Apaštalų darbų 4:24; Kolosiečiams 1:13; Apreiškimo 4:11). Mozės laikų izraelitai žinojo, kad Jehova yra gyvybės Davėjas ir jų Gelbėtojas. Todėl Mozė juos paragino: „Stenkitės elgtis, kaip Viešpats yra jums įsakęs“ (Pakartoto Įstatymo 5:32). Jehova tikrai buvo vertas, kad izraelitai jo klausytų. Bet jie greitai tapo nebeklusnūs savo Valdovui.
3 Kiek visatos Kūrėjui svarbus mūsų klusnumas? Kadaise Dievas įpareigojo pranašą Samuelį pasakyti karaliui Sauliui: „Klusnumas geriau už kruviną auką“ (1 Samuelio 15:22, 23). Kodėl?
Kodėl klusnumas geriau už auką?
4. Ką kiekvienas galime Jehovai duoti?
4 Visi materialiniai dalykai, kuriais naudojamės, priklauso Kūrėjui — Jehovai. Tad ar apskritai ką nors galėtume jam duoti? Taip, kai ką labai vertinga. Ką būtent? Ieškodami atsakymo, įsiklausykime į šiuos žodžius: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi“ (Patarlių 27:11). Mūsų dovana Dievui yra klusnumas. Kiekvienas, kad ir kokios būtų aplinkybės, savo klusnumu galime paneigti piktus Šėtono žodžius, esą mėginamas joks žmogus nebus Dievui ištikimas. Kokia mums garbė paliudyti Dievą esant teisų!
5. Ką Kūrėjas jaučia, kai žmonės jo neklauso? Pateik pavyzdį.
5 Dievui rūpi mūsų sprendimai. Ką jis jaučia, jeigu jo neklausome? Jam skaudu, kad žmogus elgiasi taip neišmintingai (Psalmyno 78:40, 41). Tarkim, diabetikas nesilaiko nustatytos, sveikatai naudingos dietos ir valgo, kas jam netinka. Kaip turėtų jaustis jo rūpestingas gydytojas? Jehovą, be abejo, žeidžia, jeigu žmonės jam nepaklūsta, nes jis žino, kokie būna padariniai, kai gyvenimo taisyklių nepaisoma.
6. Kas padės paklusti Dievui?
6 Kas mums padės būti klusniems? Sekdami karaliaus Saliamono pavyzdžiu, kiekvienas melskime Dievą klusnios širdies. Jis to prašė, kad galėtų „skirti gera nuo blogo“ teisdamas savo tėvynainius izraelitus (1 Karalių 3:9, Brb, Jr). Mūsų širdis irgi turi būti klusni, kad atskirtume gera nuo bloga neklusnumo dvasios užvaldytame pasaulyje. Dievas davė mums savo Žodį, aprūpina leidiniais, aiškinančiais Bibliją, jo dėka rengiamos krikščionių sueigos, paramą teikia rūpestingi bendruomenės vyresnieji — visa tai padeda ugdytis klusnią širdį. Ar tinkamai naudojamės šiomis dovanomis, kurias Dievas duoda mums iš meilės?
7. Kodėl Jehova pabrėžia, kad svarbiau už aukas yra klusnumas?
7 Čia verta prisiminti žodžius, Jehovos perduotus senovės laikais savo tautai, jog klusnumas svarbiau nei gyvulių aukos (Patarlių 21:3, 27; Ozėjo 6:6; Mato 12:7). Kodėl tai svarbiau, jeigu izraelitams paties Jehovos buvo nurodyta atnašauti tokias aukas? Esmė ta, kokio motyvo skatinamas žmogus jas aukojo. Gal norėdamas patikti Dievui? O gal tik iš įpročio? Jeigu garbintojas tikrai troško įsiteikti Dievui, turėjo klausyti visų jo įsakymų. Jehovai jau nebereikia atnašauti gyvulių, bet viena iš vertingų aukų jam yra mūsų klusnumas.
Pavyzdys, kaip nevalia elgtis
8. Kodėl Dievas nebenorėjo, kad Saulius karaliautų?
8 Biblijos pasakojime apie karalių Saulių akcentuojama, kokia svarbi savybė yra klusnumas. Šis izraelitas pradėjo karaliauti būdamas nuolankus, kuklus valdovas, „mažas savo akyse“. Tačiau paskui jo sprendimus ėmė diktuoti išdidumas, klaidingas mąstymas (1 Samuelio 10:21, 22; 15:17, Brb). Kartą Saulius ruošėsi mūšiui su filistinais. Samuelis buvo pasakęs karaliui palaukti, kol ateisiąs atnašauti aukų Jehovai ir nurodyti, ką toliau daryti. Bet pranašas nepasirodė tada, kai Saulius tikėjosi, ir žmonės pradėjo skirstytis. Tai matydamas karalius „atnašavo deginamąją auką“. Jehovai nepatiko toks elgesys. Kada Samuelis galiausiai atvyko, karalius bandė pateisinti savo neklusnumą ir sakė, jog pranašui vėluojant buvo priverstas aukoti norėdamas pelnyti Jehovos malonę. Atnašauti aną auką buvo Sauliui svarbiau nei klausyti Samuelio nurodymo laukti, kol jis pats ateis aukoti. Samuelis jam pasakė: „Pasielgei kvailai, nesilaikydamas Viešpaties, tavo Dievo, tau duoto įsakymo!“ Už neklusnumą Jehovai Saulius brangiai sumokėjo — prarado teisę karaliauti (1 Samuelio 10:8; 13:5-13).
9. Kaip Saulius vėl parodė savo nepaklusnumą Dievui?
9 Ar iš viso to karalius pasimokė? Ne. Štai vėliau Jehova liepė Sauliui sutriuškinti amalekiečius, be jokios dingsties puldinėjusius Izraelį. Buvo įsakyta nepalikti net jų gyvulių. Saulius iš dalies pakluso: „sutriuškino amalekiečius nuo Havilos iki pat Šūro“. Samueliui atėjus pas karalių, šis džiaugdamasis pergale tarė: „Telaimina tave Viešpats! Aš įvykdžiau Viešpaties įsakymą.“ Deja, Saulius su savo vyrais, neklausydami aiškių nurodymų, paliko gyvą karalių Agagą, taip pat „geriausias avis, galvijus, peniukšlius ir avinėlius bei visa, kas buvo vertinga“. Saulius dėl tokios savivalės teisinosi šitaip: „Kariai pasigailėjo geriausių avių ir galvijų, kad šie būtų paaukoti Viešpačiui, tavo Dievui“ (1 Samuelio 15:1-15).
10. Ko Saulius nenorėjo išmokti?
10 Tuomet Samuelis ir pasakė Sauliui: „Argi tiek pat džiugina Viešpatį deginamosios aukos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas Viešpaties balsui? Tikrai klusnumas geriau už kruviną auką, ir atsidavimas — už avinų taukus“ (1 Samuelio 15:22). Kadangi Jehova liepė sunaikinti tuos gyvulius, jų atnašauti nederėjo, nes tai buvo jam nepriimtina.
Visada būk klusnus
11, 12. a) Kaip Jehova vertina visa, ką darome jo garbei? b) Kaip kas nors gali susivedžioti manydamas, kad vykdo Dievo valią, nors iš tikro jam nepaklūsta?
11 Kaip malonu Jehovai, kad ištikimi jo tarnai nepraranda stiprybės net persekiojami arba skelbdami apie Karalystę abejingiems žmonėms, taip pat kad nepraleidžia krikščionių sueigų, nors tuo laiku yra viliojami uždarbiauti. Jeigu tokiose svarbiose dvasinės veiklos srityse esame klusnūs Dievui, jo širdis džiaugiasi. Jehova labai brangina visa, ką iš meilės darome jo garbei. Žmonės gali nepastebėti, kaip stropiai plušame, bet Dievas mato mūsų nuoširdų aukojimąsi ir to nepamiršta (Mato 6:4).
12 Bet jei norime būti kuo mieliausi Dievui, turime jam paklusti visur ir visada. Neapgaudinėkime savęs manydami, jog kai kur galime nukrypti nuo Dievo reikalavimų, ir širdyje teisindamiesi, kad kitais aspektais prisidedame prie jo garbinimo. Štai kai kas galbūt tariasi, kad jeigu dvasinės veiklos iš įpročio neapleidžia, gali nebaudžiamas amoraliai elgtis ar daryti kitus rimtus nusižengimus. Toks žmogus labai apsirinka (Galatams 6:7, 8).
13. Kaip mūsų klusnumas Jehovai gali būti išmėgintas labai asmeniškuose dalykuose?
13 Tad verta susimąstyti: ar paklūstu Jehovai kasdieniuose dalykuose, net jeigu jie atrodo grynai asmeniški? Jėzus kalbėjo: „Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose, o kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose“ (Luko 16:10). Ar ‘gyvename dora širdimi’ ten, kur kiti nemato, „savo namuose“? (Psalmyno 101:2) Juk ir čia gali būti išmėginta mūsų ištikimybė Dievui. Daugelyje šalių namie įprasta naudotis kompiuteriu, taigi užtenka spustelėti keletą sykių pele ir ekrane pasirodo nepadorūs vaizdai — tai, kas prieš keletą metų buvo prieinama tik amoralių pramogų vietose. Ar paisysime Jėzaus perspėjimo: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“? Ar tvirtai nusistatysime net akies krašteliu nepažvelgti į nieka, kas begėdiška? (Mato 5:28; Jobo 31:1, 9, 10; Psalmyno 119:37; Patarlių 6:24, 25; Efeziečiams 5:3-5) O kaip su smurto reginiais per televiziją? Ar čia sutariame su Dievu, iš visos širdies nekenčiančiu to, kuris mėgsta smurtą? (Psalmyno 11:5) Arba dar vienas dalykas: gal nevengiu daugėliau išgerti kitiems nematant? Biblija ne tik smerkia pasigėrimą, bet ir įspėja krikščionis neįprasti vartoti „daug vyno“ (Titui 2:3, Jr; Luko 21:34, 35; 1 Timotiejui 3:3).
14. Iš ko matyti, jog esame klusnūs Dievui tvarkydami piniginius reikalus?
14 O ar susimąstome, kaip tvarkome piniginius reikalus? Ar nesusiviliojome kokiu nors greito pelno planu, kuris mažai kuo skiriasi nuo apgavystės? Ar nesusigundėme apeiti įstatymą vengdami mokėti mokesčius? O gal priešingai — sąžiningai paklūstame įsakymui: „Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį — mokestį“? (Romiečiams 13:7)
Paklūstame iš meilės
15. Kodėl klausome Jehovos įsakymų?
15 Paklusti Dievo nurodymams naudinga. Pavyzdžiui, nerūkydami, dorovingai gyvendami, gerbdami kraujo šventumo principą, galime išvengti tam tikrų ligų. Jeigu ir visur kitur taikome, ko moko Biblija, gebėsime geriau tvarkyti materialinius reikalus, bus lengviau sugyventi su kitais ir kurti gerą šeimos atmosferą (Izaijo 48:17). Šie apčiuopiami rezultatai liudija, kokie praktiški yra Dievo įstatymai. Bet didžiausia paskata klausyti Jehovos — mūsų meilė. Tarnaujame Dievui ne iš savanaudiškumo (Jobo 1:9-11; 2:4, 5). Dievas davė mums laisvę rinktis, kam paklusti. Pasirinkome Jehovą, nes norime jam patikti ir daryti, kas teisinga (Romiečiams 6:16, 17; 1 Jono 5:3).
16, 17. a) Kaip Jėzus iš tyros meilės rodė klusnumą Dievui? b) Kaip galime sekti Jėzumi?
16 Jėzus paliko puikiausią pavyzdį iš visos širdies paklusdamas Jehovai (Jono 8:28, 29). Gyvendamas žemėje, jis „savo kentėjimuose išmoko klusnumo“ (Hebrajams 5:8, 9). Kaip? Jėzus „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Filipiečiams 2:7, 8). Nors Jėzus jau danguje klausė savo Tėvo, ši jo savybė dar buvo išmėginta ir žemėje. Jis išties yra kuo geriausiai pasiruošęs tarnauti Vyriausiuoju Kunigu savo dvasiniams broliams ir tikinčiajai žmonijai (Hebrajams 4:15; 1 Jono 2:1, 2).
17 O kaip su mumis? Sekime Jėzumi ir tegul svarbiausias dalykas gyvenime mums bus klusniai vykdyti Dievo valią (1 Petro 2:21). Jausime pasitenkinimą, jeigu iš meilės Dievui darysime, ką jis liepia, net ir tada, kai būsime skatinami arba gundomi elgtis priešingai (Romiečiams 7:18-20). Čia, be kita ko, turime noriai laikytis teokratinei veiklai vadovaujančių brolių nurodymų, nors šie krikščionys ir netobuli (Hebrajams 13:17). Jehova labai vertina, kad klausome jo įsakymų privačiuose reikaluose.
18, 19. Ką reiškia iš širdies paklusti Dievui?
18 Šiandien Jehovai paklusti — tai ir iškęsti galimus persekiojimus ir taip išsaugoti jam ištikimybę (Apaštalų darbų 5:29). Taip pat klausome Dievo įsakymo skelbti apie Karalystę bei mokyti žmones, ir čia privalu ištverti iki šios santvarkos pabaigos (Mato 24:13, 14; 28:19, 20). Be to, turime ištvermingai laikytis brolijos ir rinktis į mūsų sambūrius, net jeigu pasaulis ir kliudytų. Meilės kupinas mūsų Dievas gerai žino, kaip šiais aspektais stengiamės jam paklusti. Bet kad būtume visiškai klusnūs, turime kovoti su savo nuodėmingo kūno polinkiais, vengti pikto, mylėti gera (Romiečiams 12:9).
19 Jeigu tarnaujame Jehovai su atsidavimu ir dėkinga širdimi, jis mums kaip „jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Dievui mūsų aukos patinka — aukoti netgi būtina. Bet labiausiai Jehova džiaugiasi matydamas, kad iš meilės besąlygiškai jam paklūstame (Patarlių 3:1, 2).
Kaip atsakysi?
• Kodėl galima sakyti, jog turime ką aukoti Jehovai?
• Kokių klaidų darė Saulius?
• Kaip tu parodai suprantąs, jog klusnumas geriau nei aukos?
• Kas tave skatina paklusti Jehovai?
[Iliustracija 26 puslapyje]
Kaip jaustųsi rūpestingas gydytojas, jeigu pacientas nepaisytų jo patarimų?
[Iliustracija 28 puslapyje]
Kaip karalius Saulius užsitraukė Jehovos nemalonę?
[Iliustracijos 30 puslapyje]
Ar Dievo įsakymams paklūsti net ir kitiems nematant, savo namuose?