Ar turėtumėte duoti Dievui įžadą ir pasikrikštyti?

 1. Apie ką galbūt svarstote įgijęs žinių iš Biblijos?

STUDIJUODAMAS Bibliją nemažai sužinojote, pavyzdžiui, kokį gyvenimą Dievas žmonėms žada, kur yra mirusieji, kad bus prikėlimas (Mokytojo 9:5; Luko 23:43; Jono 5:28, 29; Apreiškimo 21:3, 4). Galbūt pradėjote lankyti Jehovos liudytojų sueigas ir jau įsitikinote, kad Dievą jie garbina taip, kaip jis to nori (Jono 13:35). Tikriausiai jaučiate, kad Jehova jums tapo artimas, ir norite jam tarnauti. Gal svarstote, koks turėtų būti tolesnis jūsų žingsnis.

 2. Kodėl etiopas norėjo pasikrikštyti?

² Pažiūrėkime, kokį žingsnį žengė vienas etiopas, gyvenęs pirmajame mūsų eros amžiuje. Po Jėzaus prikėlimo praėjus šiek tiek laiko, etiopą užkalbino Jėzaus mokinys Pilypas. Jis paskelbė etiopui gerąją naujieną ir įrodė, kad Jėzus yra Mesijas. Tai, ką sužinojo, vyrą labai sujaudino ir jis pasakė: „Štai vanduo! Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ (Apaštalų darbų 8:26–36).

 3. a) Kokį įsakymą Jėzus davė savo sekėjams? b) Kaip asmuo turi būti krikštijamas?

³ Biblijoje aiškiai pasakyta, kad jei asmuo nori tarnauti Jehovai, turi pasikrikštyti. Jėzus savo sekėjams pasakė: „Darykite mano mokiniais visų tautų žmones – krikštykite juos“ (Mato 28:19). Ir pats Jėzus parodė pavyzdį – buvo pakrikštytas. Tai nebuvo tik vandens užpylimas ant galvos, jis buvo vandenyje panardintas (Mato 3:16). Todėl ir šiandien, kai asmuo yra krikštijamas, turi būti trumpam panardintas į vandenį.

 4. Ką parodo krikštas?

⁴ Pasikrikštydamas žmogus kitiems parodo, kad brangina draugystę su Dievu ir apsisprendė jam tarnauti (Psalmyno 40:7, 8). Tad dabar pakalbėkime, ko reikia, kad galėtumėte pasikrikštyti.

 5. a) Ką pirmiausia turite daryti, kad galėtumėte pasikrikštyti? b) Kodėl svarbu reguliariai lankyti sueigas?

⁵ Kad galėtumėte pasikrikštyti, pirmiausia turite gerai pažinti Jehovą ir Jėzų. (Perskaitykite Jono 17:3.) Studijuodamas Bibliją jūs jau įgijote nemažai žinių. Tačiau to negana. Biblijoje sakoma, kad turime aiškiai suvokti Dievo valią (Kolosiečiams 1:9). Todėl labai svarbu lankyti Jehovos liudytojų sueigas. Dalyvaudamas jose reguliariai, stiprinsite savo draugystę su Jehova (Hebrajams 10:24, 25).

 6. Kiek žinių jums reikia, kad galėtumėte pasikrikštyti?

⁶ Aišku, kad galėtų pasikrikštyti, asmuo neprivalo žinoti absoliučiai visko, kas rašoma Biblijoje. Jehova to nesitiki. Anas etiopas irgi nežinojo visko, tačiau tai nebuvo kliūtis krikštytis (Apaštalų darbų 8:30, 31). Apie Dievą mokysimės visą amžinybę (Mokytojo 3:11). Vis dėlto žmogus turi žinoti pagrindinius Biblijos mokymus ir jais tikėti (Hebrajams 5:12).

 7. Kuo jums naudingos iš Biblijos įgytos žinios?

⁷ Biblijoje parašyta: „Be tikėjimo neįmanoma įgyti Dievo palankumo“ (Hebrajams 11:6). Taigi tikėjimas yra kita būtina sąlyga norinčiam krikštytis. Biblijoje pasakojama, kad senovės Korinto mieste nemažai žmonių, išgirdę gerąją naujieną, „įtikėjo ir buvo pakrikštyti“ (Apaštalų darbų 18:8). Turbūt ir jums iš Biblijos įgytos žinios padėjo išsiugdyti tikėjimą. Tikriausiai jau įsitikinote, kad Dievas ištesės savo pažadus ir kad Jėzaus auka gali išgelbėti mus iš nuodėmės ir mirties (Jozuės 23:14; Apaštalų darbų 4:12; 2 Timotiejui 3:16, 17).

 8. Iš kur kyla noras dalintis žiniomis su kitais?

⁸ Kai gilinamės į Bibliją ir matome, kaip ji padeda gyvenime, mūsų tikėjimas stiprėja. Tada kyla noras ir kitiems pasakoti, ką sužinojome (Jeremijo 20:9; 2 Korintiečiams 4:13). Galbūt toks noras kyla ir jums. Su kuo galėtumėte savo žiniomis pasidalinti?

9, 10. a) Su kuo galėtumėte dalintis žiniomis iš Biblijos? b) Ką turite daryti, jei norite skelbti gerąją naujieną su bendruomene?

⁹ Žiniomis iš Biblijos galbūt norėsite pasidalinti su šeimos nariais, giminaičiais, draugais, kaimynais ar bendradarbiais. Tik kalbėkite su jais maloniai ir pagarbiai. Po kurio laiko gerąją naujieną galėsite skelbti ir su bendruomene. Kai jausitės tam pasiruošęs, pasikalbėkite su Jehovos liudytoju, vedančiu jums studijas. Jeigu, jo manymu, esate pasiruošęs skelbti su bendruomene ir jeigu jūsų gyvenimo būdas derinasi su Biblijos normomis, tada su jumis abiem pasikalbės du bendruomenės vyresnieji.

¹⁰ Koks to pokalbio tikslas? Vyresnieji norės išsiaiškinti, ar suprantate pagrindinius Biblijos mokymus ir jais tikite, ar gyvenate taip, kaip moko Biblija, ir ar iš tikrųjų norite būti Jehovos liudytoju. Vyresniųjų pareiga yra rūpintis visais bendruomenės nariais, taip pat ir jumis, todėl nereikia bijoti su jais kalbėtis (Apaštalų darbų 20:28; 1 Petro 5:2, 3). Po to pokalbio vyresnieji pasakys, ar jau galite skelbti kartu su bendruomene.

11. Kodėl norint tapti skelbėju svarbu imtis reikiamų pokyčių?

¹¹ Vyresnieji jums galbūt pasakys, kad dar turite šį tą pakeisti prieš tapdamas skelbėju. Kodėl imtis pokyčių svarbu? Pasakodami kitiems apie Jehovą, mes jam atstovaujame. Tad visu savo elgesiu norime teikti jam šlovę (1 Korintiečiams 6:9, 10; Galatams 5:19–21).

12. Kodėl visiems reikia atgailauti?

¹² Apaštalas Petras sakė: „Atgailaukite ir atsiverskite, kad jūsų nuodėmės būtų išdildytos“ (Apaštalų darbų 3:19). Žmogus, kuris nori krikštytis, širdyje turi jausti atgailą dėl visko, ką darė ne taip. Atgailauti žmogui būtina, jei, pavyzdžiui, anksčiau jis gyveno amoraliai. Bet net jeigu visada stengėsi elgtis dorai ir teisingai, jam vis tiek reikia atgailauti. Kodėl? Nes klysta visi žmonės ir visiems reikia Dievo atleidimo (Romiečiams 3:23; 5:12).

13. Ką reiškia atsiversti?

¹³ Ar pakanka tik apgailestauti dėl praeities klaidų? Nepakanka. Apaštalas Petras sakė, kad dar reikia atsiversti. Ką tai reiškia? Atsisakyti to, kas Dievui nepriimtina, ir pasiryžti gyventi teisingai. Įsivaizduokite tokią situaciją. Automobiliu vykstate į nepažįstamą vietą. Po kurio laiko suprantate, kad važiuojate visai ne ten, kur reikia. Ką darysite? Tikriausiai sulėtinsite greitį, sustosite, apsisuksite ir važiuosite teisinga kryptimi. Studijuodamas Bibliją galbūt pamatėte, kad kai ką darote ne taip. Ar nereikėtų tuomet „pakeisti krypties“ – atsikratyti netinkamų įpročių ir pradėti gyventi teisingai?

14. Kaip žmogus duoda pasiaukojimo Jehovai įžadą?

¹⁴ Kitas svarbus žingsnis yra pasiaukojimo Jehovai įžadas. Duodamas šį įžadą, žmogus maldoje pasižada Jehovai, kad garbins tik jį ir kad svarbiausia gyvenime jam bus vykdyti jo valią (Pakartoto Įstatymo 6:15).

15, 16. Kas skatina žmogų duoti Jehovai pasiaukojimo įžadą?

¹⁵ Kas skatina žmogų žengti šį žingsnį? Paimkime pavyzdį. Vaikinas ir mergina pradeda susitikinėti. Kuo geriau vaikinas merginą pažįsta, tuo stipriau ją pamilsta. Galiausiai nusprendžia merginą vesti ir pažada visą likusį gyvenimą būti su ja. Nors tai rimtas sprendimas, vaikinas nebijo tokios atsakomybės, nes savo merginą myli.

¹⁶ Kuo geriau pažįstame Jehovą, tuo stipriau jį pamilstame ir norime visa širdimi jam tarnauti. Būtent meilė skatina žmogų duoti Jehovai pasiaukojimo įžadą. Biblijoje rašoma, kad tas, kas nori sekti Jėzumi, turi išsižadėti savęs (Morkaus 8:34). Tokiam žmogui visų svarbiausia bus paklusti Jehovai. Daryti tai, ko nori Jehova, jam bus svarbiau nei savi troškimai ar asmeniniai tikslai. (Perskaitykite 1 Petro 4:2.)

17. Kodėl kai kurie žmonės nesiryžta duoti Jehovai įžado?

¹⁷ Kai kurie žmonės nesiryžta duoti Jehovai įžado, nes baiminasi, kad nesugebės jo laikytis. Galbūt bijo Jehovą nuvilti. Arba gal mano, kad jei nebus Jehovai pasižadėję, tai nereikės atsiskaityti jam už savo veiksmus.

18. Kas padės nugalėti visas baimes?

¹⁸ Meilė Jehovai padeda nugalėti visas baimes. Kadangi jį mylime, iš visų jėgų stengsimės tesėti jam duotą pažadą (Mokytojo 5:4; Kolosiečiams 1:10). Ir tikrai neatrodys, kad vykdyti Jehovos valią yra per sunku. Apaštalas Jonas rašė: „Mylėti Dievą – tai laikytis jo įsakymų. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

19. Kodėl nereikia bijoti duoti Jehovai pasiaukojimo įžado?

¹⁹ Kad galėtumėte duoti Jehovai pasiaukojimo įžadą, neturite būti tobulas. Dievas nesitiki iš mūsų daugiau, negu pajėgiame (Psalmyno 103:14). Be to, jis pažadėjo, kad padės mums elgtis teisingai (Izaijo 41:10). Biblija patikina: „Visa širdimi pasitikėk Jehova [...] ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6).

20. Kokį žingsnį reikės žengti, kai duosite Jehovai pasiaukojimo įžadą?

²⁰ Ar manote, kad jau esate pasiruošęs duoti Jehovai pasiaukojimo įžadą? Kai tai padarysite, reikės žengti kitą žingsnį – pasikrikštyti.

21, 22. Kokia yra ypatinga proga viešai išpažinti savo tikėjimą?

²¹ Kai duosite Jehovai įžadą ir nuspręsite krikštytis, pasakykite tai savo bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriui. Jis pasirūpins, kad vyresnieji apžvelgtų su jumis pagrindinius Biblijos mokymus. Jeigu jie matys, kad krikštui esate pasiruošęs, galėsite pasikrikštyti per artimiausią Jehovos liudytojų suvažiavimą ar kongresą. Tame sambūryje bus sakoma kalba apie krikšto reikšmę. Kalbos pabaigoje krikštytis pasiruošusiems asmenims kalbėtojas užduos du klausimus. Tai bus jums ypatinga proga viešai, visiems girdint išpažinti savo tikėjimą (Romiečiams 10:10).

²² Tada būsite pakrikštytas – akimirkai panardintas į vandenį. Krikštas bus aiškus ženklas, kad davėte Jehovai įžadą ir nuo šiol esate Jehovos liudytojas.

23. Ką reiškia būti pakrikštytam „Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“?

²³ Jėzus pasakė, kad jo mokiniai bus krikštijami „Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“. (Perskaitykite Mato 28:19.) Ką tai reiškia? Krikštydamasis asmuo parodo, kad pripažįsta Jehovos valdžią, Jėzaus vaidmenį Dievo sumanymuose ir šventosios dvasios, kurią Dievas pasitelkia savo valiai vykdyti, veikmę (Psalmyno 83:18; Mato 28:18; Galatams 5:22, 23; 2 Petro 1:21).

24, 25. a) Ką krikštas simbolizuoja? b) Apie ką pakalbėsime paskutiniame šios knygos skyriuje?

²⁴ Krikštas simbolizuoja kai ką labai svarbaus. Kai žmogus panardinamas į vandenį, jis tarytum miršta, tai yra atsisako savo ankstesnės gyvensenos. O kai iš vandens iškeliamas, jis tarsi prisikelia – pradeda naują gyvenimą. Nuo šiol jis tarnaus Jehovai ir gyvens pagal jo valią. Atminkime, kad pasiaukojame ne kokiam žmogui, organizacijai ar veiklai. Savo gyvenimą paaukojame Jehovai.

²⁵ Kai duodame Jehovai įžadą ir pasikrikštijame, prasideda artima, labai asmeniška mūsų draugystė su Dievu (Psalmyno 25:14). Vis dėlto krikštas negarantuoja, kad būsime išgelbėti. Apaštalas Paulius rašė: „Ir toliau darbuokitės dėl savo išgelbėjimo su baime ir drebėdami“ (Filipiečiams 2:12). Krikštas – tik pradžia. Tad ką galime daryti, kad mūsų draugystė su Jehova visada liktų tvirta? Apie tai pakalbėsime paskutiniame šios knygos skyriuje.