„Nojus. Jis vaikščiojo su Dievu“. Kaip buvo kuriama ši vaizdajuostė

„RYTĄ jis keliasi kalbėdamas apie tai. Žiūri ją tris keturis kartus per dieną ir dar vakare, prieš eidamas miegoti.“ Apie ką čia pasakoja viena mama iš Kalifornijos? Apie savo dvejų metų sūnelio susižavėjimą vaizdajuoste „Nojus. Jis vaikščiojo su Dievu“.a Ji tęsia: „Žaisdamas lauke su plaktuku rankoje, jis kalba apie gyvybę gelbstinčio laivo statybą.“

Kita mama rašė: „Turiu jums labai padėkoti už ‛Nojaus’ vaizdajuostę. Jūs tam skyrėte tiek daug pastangų, laiko bei meilės. Mano trejų metukų vaikas išmoko atmintinai beveik visą vaizdajuostę, netgi garso efektus! Tai jo mėgstama vaizdajuostė, ir jis kasdien prašo rodyti ją po du tris kartus.“

Viena maža mergytė, Danielė, rašė: „Man patinka ši vaizdajuostė ir aš noriu elgtis kaip Nojus. Tikiuosi, jūs sukursite ir daugiau vaizdajuosčių vaikams.“

Žinoma, sukurti biblinę vaizdajuostę reikia laiko. Kodėl?

Kaip buvo kuriama vaizdajuostė „Nojus“?

Gerokai prieš pradedant filmuoti epizodus ir piešti paveikslėlius, scenaristas pagal Biblijos pasakojimą parengė siužetą. Pagal jį ilgainiui buvo padarytas parengiamasis maketas, o paskiau scenarijus. Parengiamasis maketas — tai serija mažų eskizų, kurie padeda dailininkams nustatyti veiksmų seką ir sukurti pasakojimą. Keletas dailininkų ir kitų specialistų aptarė, kaip iliustruoti pasakojimą apie Nojų: kurias dalis būtų geriau suvaidinti aktoriams, o kurias geriau perteikti piešiniais. Vaidinami epizodai padeda vaikui suvokti pasakojimo tikroviškumą. Jie parodo, jog Biblijoje kalbama apie realius žmones, tarnavusius Jehovai prieš tūkstančius metų. Koks kitas kūrybos etapas?

Buvo parinkti Nojų bei jo šeimą vaidinsiantys asmenys, jiems sukurti kostiumai bei aptartos kiekvienai scenai numatomos spalvos. Visa tai buvo reikalinga, nes dailininkai negalėjo tapyti Nojaus, jo žmonos, sūnų bei marčių, kol nežinojo, kaip atrodys aktoriai, apsirengę kostiumais. Piešiniai turėjo atitikti vaidybines scenas. Tačiau kur šias scenas filmuoti?

Buvo pasirinkta Danija, nes šios šalies Sargybos bokšto bendrijos filiale yra sumanių rekvizitininkų bei pakankamai erdvės scenoms, kurias būtina filmuoti patalpose. Iš Sargybos bokšto mokymo centro Patersone (Niujorko valstija) atvyko garso ir vaizdo tarnybos skyriaus filmavimo grupė. Ji pasitelkė filmavimui ir danų personalą. Pasakojimą skaitė diktorius. Tai palengvino įrašymą kitomis kalbomis, nes išvengiama sunkaus dubliavimo etapo, kai reikia įterpti sinchronišką dialogų vertimą. Tačiau kaip buvo atliekamas tas sunkus kūrybinis darbas?

Paveikslai ir speciali kamera

Dailininkai pagal kūrybinės grupės parengtą maketą vandeniniais dažais nutapė šimtus paveikslų. Ne visi šie paveikslai buvo kvadrato ar stačiakampio formos. Priklausomai nuo numatomo kameros pokrypio kampo, kai kurie buvo išlenkti arba ovalūs. Didžiausi paveikslai buvo 56 ir 76 centimetrų, dauguma — tik 28 ir 38 centimetrų.

Paveikslams filmuoti reikėjo specialios filmavimo kameros. Kad būtų gautas trimatis vaizdas, dekoracijos buvo išdėstytos trijose plokštumose: artimiausioje plokštumoje, vidutiniu nuotoliu ir tolimojoje plokštumoje. Taip buvo galima užfiksuoti kadrą pro medžius, pro dramblio kojas ar dar pro ką nors, jei reikėjo išgauti tolumoje vykstančio veiksmo efektą. Kompiuteriu valdoma kamera buvo sukiojama po sceną arba jos objektyvu keičiamas vaizdo mastelis: taip sudaromas įspūdis, jog scenoje vyksta veiksmas, nors iš tikrųjų juda tik pati kamera.

Kadangi Sargybos bokšto bendrija neturi įgūdžių bei lėšų statyti tikrus animacinius filmus, kaip alternatyva pasirenkamas mišrus būdas, kai vaidybiniai kadrai sujungiami su pieštaisiais. Vaikams nuo 3 iki 12 metų, kuriems ta vaizdajuostė buvo sukurta, toks būdas patinka. Vaizdajuostėje aiškiai atkreipiamas dėmesys į daugelį dalykų, kurių galima pasimokyti iš Nojaus pavyzdžio. Be to, ant vaizdajuostės dėklo pateikti klausimai padeda tėvams apžvelgti su vaikais pagrindines pasakojimo mintis.

Kiti specialūs efektai, kaip antai tvano metu stiprėjanti liūtis, buvo išgauti pasinaudojant kompiuterine technologija. Nesunku pastebėti, jog kuriant „Nojaus“ vaizdajuostę buvo įdėta daug laiko bei kūrybinių pastangų.

Kadangi Biblijos pasakojimai nesikeičia, vaizdajuostė „Nojus. Jis vaikščiojo su Dievu“ niekada nepasens ir padės mokyti kiekvieną naują vaikų kartą. Tiek vaikai, tiek tėvai rašo šimtus padėkos laiškų ir prašo daugiau vaizdajuosčių. Viena moteris rašė: „Man 50 metų ir aš seniai išauginau savo vaikus. Tačiau manau, jog tėvams, turintiems mažų vaikų, biblinių pasakojimų vaizdo biblioteka šiandien būtų neįkainojama priemonė.“

[Išnaša]

[Schema/iliustracija 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Sukiojant filmavimo kamerą, piešiniai tarsi atgyja

[Iliustracijos 22, 23 puslapiuose]

Filmo kūrimas prasidėjo nuo parengiamojo maketo

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Dauguma vaidybinių kadrų buvo nufilmuota Danijoje

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Dailininkai nupiešė bei nuspalvino 230 atskirų paveikslų

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Baigiamieji darbai: kompiuterinis montavimas, specialiųjų efektų kūrimas, diktoriaus skaitomo teksto, muzikos bei garso efektų įrašymas