Darbe gresiantys pavojai

„Darbe žūva daugiau žmonių nei keliuose“, — tokie žodžiai išryškinti viename „WorkCover“, Naujojo Pietų Velso (Australija) darbo saugos organizacijos, plakate.

ŽŪTYS per nelaimingus atsitikimus darbo metu yra tik dalis problemos. Kasmet darbe milijonai žmonių smarkiai susižaloja. Kiti dėl nuolatinės įtampos ar darbo kenksmingomis sąlygomis trumpiau gyvena.

Kadangi tai atsitinka beveik visose pramonės ir komercijos srityse, derėtų pamąstyti: ar esu garantuotas, kad dirbu saugiai? kas galėtų pakenkti mano sveikatai ar net atimti gyvybę?

Didelė įtampa

Žmonės dažnai spaudžiami dirbti kuo našiau. Japonijoje terminas karoši („mirtis nuo persidirbimo“) pirmąsyk buvo pavartotas mirusio asmens šeimyniškių pateiktuose ieškiniuose dėl kompensacijos. Prieš kurį laiką toje šalyje atliktos apklausos duomenimis, 40 procentų įstaigų darbuotojų baiminosi, kad gali mirti nuo persidirbimo. Minėtas bylas ginantis advokatas paskaičiavo, kad „kasmet Japonijoje būna mažiausiai 30000 karoši aukų“.

Japonijos policininkai padarė išvadą, kad 50—59 metų vyrų savižudybių skaičius padidėjo daugiausia dėl problemų darbe. Knygoje The Violence-Prone Workplace teigiama, kad vienas darbdavys teismo buvo pripažintas kaltu dėl jo darbuotojo, prislėgto darbo rūpesčių, savižudybės.

Australijos laikraštyje The Canberra Times pažymima, kad ‘amerikiečiai pralenkė japonus — per savaitę dirba daugiausiai valandų’. Laikraščių antraštės, pavyzdžiui, „Ilgos darbo dienos priveda prie mirties“, primena, jog darbe žūva išvargę greitosios pagalbos automobilių vairuotojai, pilotai, statybininkai, naktimis dirbantys žmonės ir kiti.

Siekdamos pelno kai kurios įmonės daro pertvarkas ir mažina etatus — tai dar labiau didina spaudimą dirbti našiau. Kaip teigiama žurnale The British Medical Journal, etatų mažinimas daro neigiamą įtaką darbuotojų sveikatai.

Smurtas darbe

Persidirbę ir įsitempę darbuotojai stato į pavojų ne tik save. Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad daugelis įstaigų tarnautojų didžiąją darbo laiko dalį būna supykę ant kolegų ir tai neretai priveda prie smurto.

„Kiekvieną savaitę nuo bendradarbių rankos žūna maždaug 15 amerikiečių“, — praneša žurnalas Business Week. Žurnale Harvard Business Review sakoma: „Nė vienam darbdaviui nėra malonu kalbėti apie smurtą darbe. Tačiau tiesa tokia, kad kasmet šimtai žmonių užpuola kolegas ar net nužudo juos.“

Kita vertus, daug kas nukenčia nuo klientų, pirkėjų. Australijos kriminologų pranešimu, kai kurie gydytojai taip baiminasi tapti smurto aukomis, kad lankydami žmones namuose vedasi palydą. Ne mažiau pavojingas policininkų bei mokytojų darbas.

Darbe žmonės patiria ir emocinį smurtą, kurį Tarptautinė darbo organizacija vadina psichologiniu smurtu. Dažniausiai jis pasireiškia bauginimu.

Anot JAV Minesotos universiteto profesoriaus Roberto L. Veningos, „įtampa ir jos sukeliamos ligos paliečia dirbančius žmones kone visame pasaulyje“. Jis pažymėjo, kad „pagal 1993 metų Pasaulio darbo pranešimą, kurį parengė Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija, pagrindinė problema darbe yra įtampa, kylanti dėl bendradarbių šaltumo, nuolatinių pokyčių ir nesantaikos“.

Todėl kyla klausimas: ką daryti darbdaviams ir darbuotojams, kad apsisaugotų nuo pavojų? Tai bus aptariama kitame straipsnyje.