Išpirka — didžiausia Dievo dovana

1, 2. a) Kokios dovanos jums brangios? b) Kodėl išpirka — neprilygstama dovana?

KOKIĄ gautą dovaną jūs labiausiai vertinate? Tai nebūtinai koks brangus daiktas. Pinigai čia nėra tikrasis matas. Juk širdžiai miela tokia dovana, kuri pradžiugina arba yra kaip tik tai, ko jums reikia.

² Iš visų dovanų, kokias tik esate kada gavęs arba norėtumėte gauti, viena yra ypatinga. Ji iš Dievo. Tiesa, Jehovos mums yra duota visa kas, tačiau brangiausia, ką jis dovanojo žmonijai, — išperkamoji jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, auka (Mato 20:28). Kaip įsitikinsite toliau skaitydamas šį skyrių, nėra nieko vertingesnio už tą išpirką, nes ji gali atnešti jums pačią didžiausią laimę ir yra tai, ko jums iš tikrųjų reikia. Išpirka aiškiau nei kas kita liudija, kaip Jehova jus myli.

 3. Kas yra išpirka ir ką turime žinoti, kad suprastume jos vertę?

³ Paprastai sakant, išpirka yra Jehovos pasirinktas kelias išvaduoti žmoniją iš nuodėmės bei mirties (Efeziečiams 1:7). Norėdami suprasti šį Biblijos mokymą, turime prisiminti, kas atsitiko Edeno sode. Tik žinodami, ką Adomas prarado nusidėjęs, galėsime išties suvokti išpirkos vertę.

 4. Ką laidavo Adomui tobulybė?

⁴ Adomui Jehova davė be galo brangią gyvybės dovaną — sukūrė jį tobulu žmogumi. Pagalvokime, ką tai reiškė. Turėdamas tobulą kūną ir protą, Adomas niekada nebūtų sirgęs, pasenęs ir miręs. Tobulybė jam taip pat laidavo ypatingą ryšį su Jehova. Biblijoje Adomas vadinamas Dievo sūnumi (Luko 3:38, Jr). Taigi su Jehova Dievu jis bendravo labai artimai, kaip sūnus su geru tėvu. Jehova skyrė Adomui malonų darbą ir paaiškino, ko tikisi iš savo sūnaus (Pradžios 1:28-30; 2:16, 17).

 5. Kaip reikia suprasti, kad Dievas sukūrė Adomą „pagal savo paveikslą“?

⁵ Dievas sukūrė Adomą „pagal savo paveikslą“ (Pradžios 1:27). Tačiau šitaip pasakyta ne apie išvaizdą. Kaip sužinojome iš pirmojo šios knygos skyriaus, Jehova yra nematoma dvasia (Jono 4:24). Jis neturi tokio kaip žmogaus kūno. Adomas buvo sukurtas panašus į Dievą savybėmis — apdovanotas meile, išmintimi, teisingumo jausmu, jėga. Ir dar: iš Tėvo jis gavo valios laisvę. Taigi Adomas nebuvo tarsi mašina, daranti tik tai, kas skirta ar užprogramuota. Jis turėjo asmeninę laisvę, galėjo pats rinktis gera arba bloga. Jei būtų pasirinkęs ištikimybės Dievui kelią, būtų amžinai gyvenęs žemės rojuje.

 6. Ką Adomas prarado nepaklusdamas Dievui ir kaip tai atsiliepė jo palikuonims?

⁶ Adomas pasielgė prieš Dievo valią ir buvo pasmerktas mirti, taigi sumokėjo labai didelę kainą. Dėl nuodėmės neteko tobulo žmogaus gyvenimo bei visų jo džiaugsmų (Pradžios 3:17-19). Ir, deja, ne tik pats prarado tą brangią gyvybės dovaną, bet ir užtraukė pasmerkimą visiems savo būsimiems palikuonims. Dievo Žodyje sakoma: „Per vieną žmogų [Adomą] nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Taigi iš Adomo visi paveldėjome nuodėmę. Jis, kaip teigiama Biblijoje, „pardavė“ save bei savo palikuonis į nuodėmės ir mirties vergiją (Romiečiams 7:14). Adomui ir Ievai nebeliko jokios vilties, nes patys laisva valia nusprendė neklausyti Dievo. O ar galėjo ko tikėtis jų vaikai, — taip pat ir mes šiandien?

7, 8. Kaip dvejopai reikia suprasti išpirkos sąvoką?

⁷ Jehova ištiesė pagalbos ranką — suteikė išpirką. Kaip reikia suprasti išpirkos sąvoką? Dvejopai. Pirma, išpirka yra kaina, sumokama kam nors išlaisvinti arba atgauti. Taip, pavyzdžiui, išperkami karo belaisviai. Antra, išpirka galima pavadinti ir kokios nors žalos ar nuostolių atlyginimą. Tarkim, jeigu asmuo sukėlė avariją, jam gali tekti padengti visus nuostolius.

⁸ Kaip buvo įmanoma padengti tą milžinišką nuostolį, kurį dėl Adomo kaltės kenčiame, ir išvaduoti mus iš nuodėmės bei mirties vergijos? Išsiaiškinkime, kokią išpirką Jehova suteikė ir ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų.

 9. Kokios išpirkos reikėjo?

⁹ Kadangi buvo prarasta tobulo žmogaus gyvybė, joks nuodėmingas žmogus savo gyvybe negalėjo sumokėti už ją reikiamos kainos (Psalmyno 49:8, 9 [49:7, 8, Brb]). Išpirka turėjo būti lygiavertė tam, kas buvo prarasta. Šito reikalavo absoliutaus teisingumo principas, nurodytas Dievo Žodyje: „gyvybė už gyvybę“ (Pakartoto Įstatymo 19:21). Kas tad galėjo būti „atitinkama išpirka“ už tobulo žmogaus Adomo gyvybę? Tik kito tobulo žmogaus gyvybė (1 Timotiejui 2:6, NW).

10. Kaip Jehova pasirūpino išpirkti žmoniją?

¹⁰ Kaip Jehova pasirūpino žmoniją išpirkti? Jis siuntė į žemę vieną iš savo tobulų dvasinių sūnų. Tačiau siuntė ne bet kurį, o patį mylimiausią — viengimį Sūnų (1 Jono 4:9, 10). Šis Sūnus noriai paliko dangiškuosius namus (Filipiečiams 2:7). Kaip sužinojome iš ankstesnio skyriaus, Jehova stebuklingai perkėlė jo gyvybę į Marijos įsčias. Per Dievo šventąją dvasią Jėzus gimė tobulu žmogumi ir nepaveldėjo nuodėmės (Luko 1:35).

11. Kaip galėjo vienas žmogus išpirkti milijonus?

¹¹ Tačiau kaip Jėzus vienas galėjo išpirkti daugelį — netgi milijonus žmonių? Vėl prisiminkime, kaip tie milijonai pateko į nuodėmės vergiją. Adomas nusidėjęs prarado brangų turtą — tobulybę, tad nebegalėjo perduoti jos palikuonims. Jiems teko tik nuodėmė ir mirtis. O Jėzus, Biblijoje vadinamas „paskutiniu Adomu“, buvo tobulas žmogus ir niekada nenusidėjo (1 Korintiečiams 15:45). Kad mus išgelbėtų, jis, galima sakyti, stojo Adomo vieton. Visiškai paklusdamas Dievui ir atiduodamas savo gyvybę, Jėzus sumokėjo už Adomo nuodėmę reikiamą kainą. Taip Adomo palikuonims sužibo viltis (Romiečiams 5:19; 1 Korintiečiams 15:21, 22).

12. Ką Jėzus įrodė iškęsdamas kančias?

¹² Biblijoje išsamiai aprašoma, ką prieš mirtį teko Jėzui iškentėti. Jis buvo žiauriai plakamas, prikaltas prie stulpo ir mirė kankinio mirtimi (Jono 19:1, 16-18, 30; žiūrėkite Priedo straipsnelį „Ar kryžius — krikščionybės simbolis?“). Kodėl Jėzui reikėjo tiek kentėti? Kaip dar kalbėsime viename iš tolesnių skyrių, Šėtonas yra pareiškęs abejones, ar bent vienas Jehovos tarnas mėginamas atsilaikys. Kantriai iškęsdamas baisias kančias, Jėzus geriausiai atsakė į Šėtono iššūkį. Jis įrodė, kad tobulas žmogus, turintis valios laisvę, gali likti ištikimas Dievui, kad ir kokius išbandymus Velnias sukeltų. Jehovą, be abejo, labai džiugino brangaus Sūnaus ištikimybė! (Patarlių 27:11.)

13. Kaip išpirka buvo sumokėta?

¹³ Kaip išpirka buvo sumokėta? Jehova leido priešininkams 33 m. e. m. nisano mėnesio (pagal žydų kalendorių) 14-ąją nužudyti jo tobulą, nenusidėjusį Sūnų. Taip Jėzus paaukojo savąją tobulo žmogaus gyvybę „visiems laikams“ (Hebrajams 10:10). Trečią dieną po mirties Jehova jį prikėlė jau kaip dvasinę esybę. Danguje Jėzus prisistatė Dievui, kad būtų pripažinta jo žmogiškos gyvybės auka už Adomo palikuonis (Hebrajams 9:24). Jehova priėmė ją kaip išpirką žmonėms iš nuodėmės bei mirties išvaduoti (Romiečiams 3:23, 24).

14, 15. Ką turime daryti, kad mums būtų atleistos nuodėmės?

¹⁴ Nors esame nuodėmingi, dėl išpirkos galime patirti didžią Dievo malonę. Ką ši neįkainojama Dievo dovana suteikia mums jau šiandien ir ką suteiks ateityje?

¹⁵ Nuodėmių atleidimas. Kadangi esame paveldėję netobulybę, elgtis teisingai nelengva. Visi nusidedame žodžiais ir darbais. Bet per Jėzaus išperkamąją auką nuodėmės mums gali būti atleistos (Kolosiečiams 1:13, 14). Turime nuoširdžiai gailėtis dėl savo klaidų ir nuolankiai prašyti Jehovos dovanoti už jas — nes tikime jo Sūnaus išperkamąja auka (1 Jono 1:8, 9).

16. Kodėl galime garbinti Dievą su tyra sąžine ir ką tai duoda?

¹⁶ Tyra sąžinė ir geri santykiai su Dievu. Jeigu slegia kaltė, lengvai galime pasiduoti nevilčiai, nuvertinti save. Tačiau per išpirką dovanodamas klaidas Jehova meilingai leidžia mums, nors ir netobuliems, garbinti jį su tyra sąžine (Hebrajams 9:13, 14). Dėl to įmanoma visiškai pasitikint, atvirai, be baimės kreiptis į Jehovą malda (Hebrajams 4:14-16). Tik turėdami tyrą sąžinę išlaikome dvasios ramybę, džiaugsmą, sveiką savigarbą.

17. Kas tapo įmanoma dėl Jėzaus mirties?

¹⁷ Viltis amžinai gyventi žemės rojuje. „Atpildas už nuodėmę — mirtis, — sakoma Romiečiams 6:23 ir priduriama: — o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“ Trečiame skyriuje kalbėjome apie tai, kokia laimė laukia žmonių, gyvensiančių būsimajame žemės rojuje (Apreiškimo 21:3, 4). Tik dėl Jėzaus mirties mums tapo pasiekiami visi amžino gyvenimo džiaugsmai ir pati amžinybė. Jeigu norime šito sulaukti, didžiai vertinkime išpirkos dovaną.

18. Kodėl turėtume būti dėkingi Jehovai už išpirką?

¹⁸ Kodėl turime būti be galo dėkingi už išpirką? Dovana ypač vertinga, jeigu daug atsiėjo tam, kuris ją dovanoja. Akivaizdu, kad ji duodama iš tikros meilės. Išpirka yra pati brangiausia dovana, nes Dievas ją davė didžiausia kaina. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“, — sakoma Jono 3:16. Išpirka aiškiausiai liudija mums apie Jehovos meilę. Taip pat ir Jėzaus meilę, nes jis noriai paaukojo už mus gyvybę (Jono 15:13). Išpirkos dovana turėtų įtikinti mus, kad Jehovai ir jo Sūnui kiekvienas esame labai brangūs (Galatams 2:20).

19, 20. Kaip galite parodyti, kad esate dėkingas Dievui už išpirką?

¹⁹ Tad kaip turi pasireikšti dėkingumas už išpirką? Pirmiausia, stenkitės kuo geriau pažinti Jehovą Dievą — tą, kuris ją suteikė (Jono 17:3). Studijuodamas su šiuo leidiniu Bibliją, įgysite daugiau žinių apie Jehovą ir labiau jį pamilsite. O meilė skatins daryti tai, ko Jehova iš jūsų tikisi (1 Jono 5:3).

²⁰ Rodykite tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka. Apie Jėzų pasakyta: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:36). Kaip galime rodyti tikėjimą Jėzumi? Savaime aišku, kad žodžių neužtenka. „Tikėjimas be darbų negyvas“, — sakoma Jokūbo 2:26. Būtent darbai liudija, ar tikras mūsų tikėjimas. Turime nuoširdžiai stengtis sekti Jėzumi, — ir tai matysis iš viso mūsų gyvenimo (Jono 13:15).

21, 22. a) Kodėl turėtume kasmet dalyvauti Viešpaties vakarienės šventėje? b) Ką nagrinėsime 6 ir 7 skyriuose?

²¹ Dalyvaukite kasmetinėje Viešpaties vakarienės šventėje. Jėzus 33 m. e. m. nisano 14-osios vakarą įsteigė šventę, Biblijoje vadinamą „Viešpaties vakariene“ (1 Korintiečiams 11:20; Mato 26:26-28). Ji dar vadinama Kristaus mirties minėjimu. Jėzus norėjo, kad apaštalai bei visi tikrieji krikščionys prisimintų jo mirtį, nes paaukodamas savąją tobulo žmogaus gyvybę jis mus išpirko. Turėdamas omenyje šitą šventę, Jėzus pasakė: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22:19). Viešpaties vakarienė primena, kokią didelę meilę mums per išpirką parodė Jehova ir Jėzus. Iš dėkingumo už tai dalyvaukime Jėzaus mirties minėjime kasmet.a

²² Išpirka yra iš tiesų neįkainojama Jehovos dovana (2 Korintiečiams 9:14, 15). Per ją galės gauti gyvenimą netgi tie, kas mirę. Kaip? Apie tai kalbėsime 6 ir 7 skyriuose.