I aso o Noa, ne fakatapu ne te Atua a tino mai te ˋkai ki toto. (Kene. 9:​3, 4) Ne toe fakafoki atu ne Ieova te fakatonuga tenā i tena Tulafono ki tino Isalaelu. So se tino e kai ki toto “e ˋtau o tamate.” (Levi. 7:​27, fml.) Ne akoako atu ne Iesu te Tulafono tenā. (Mata. 5:​17-19) Tela la, ailoga loa e manako a ia o fakamalosi atu ki tino Iutaia ke ˋkai ki ana ˋkano io me inu ki te toto mai ana uaua. E manino ˋlei me ne faipati a Iesu ki se mea fakatusa, e pelā mo te mea ne fai muamua ne ia i ana pati ki se fafine Samalia: “Te vai telā ka tuku atu ne au ka tuku mai ei te ola se-gata-mai.” (Ioa. 4:​7, 14) Ne seki fakauiga a Iesu me ka ola te fafine Samalia ki te se-gata-mai māfai e inu ki vai mai se vaikeli fakapito. E penā foki loa mo ana pati ki te vaitino i Kapanaumi, ne seki fakauiga a ia me ka ola latou ki te se-gata-mai māfai e ˋkai ki tena foitino tonu kae inu ki tena toto tonu. w24.12 9 ¶4-6

E ˋtau o fakaeteete a tāgata aˋvaga Kelisiano i te mea ma maua ne latou te kilokiloga ˋfuli fakakotua o te lalolagi e uiga ki fāfine. Kaia? Me i faifaiga a se tino e masani o fakamāfua aka ne mea kolā e mafaufau a ia ki ei. Ne fai atu te apositolo ko Paulo ki Kelisiano fakaekegina i Loma ke “fakagata te fakaakoako ki te olaga masani tenei.” (Loma 12:​1, 2) I te tusiatuga te tusi a Paulo ki te kau Loma, kae ko tai leva loa ne fakatu aka te fakapotopotoga. Kae ne fakauiga a pati a Paulo me koi isi eiloa ne tino i te fakapotopotoga koi tauˋtali i tū mo mafaufauga o te lalolagi. Tenā te pogai ne fakamalosi atu a ia ki a latou ke ˋfuli olotou mafaufau mo faifaiga. E aoga foki eiloa a pati fakatonutonu konā ki tāgata aˋvaga Kelisiano i aso nei. E fakafanoanoa me ko oti ne pokotia a nisi tino i mafaufauga o te lalolagi kae fai fakamasei ne latou olotou avaga. w25.01 9 ¶4

E fakalaveˋlave malosi a toeaina i aso nei. A latou ne tino talai. (2 Timo. 4:5) E fai ne latou mo te loto finafinau te takitakiga i te galuega talai, fakatoka a koga talai a te fakapotopotoga, kae fakamasani tatou ke iloa o talai kae akoako i se auala magoi. E tavini foki latou e pelā me ne famasino loto fakamagalo kae sē fakailoga tino. Kafai e fai ne se Kelisiano se agasala matagā, e fesoasoani atu a toeaina o fakaˋlei a tena va mo Ieova kae taumafai foki o fakatumau te ˋma o te fakapotopotoga. (1 Koli. 5:​12, 13; Kala. 6:1) A te ˋtonuga loa, a toeaina ne tausi mamoe. (1 Pe. 5:​1-3) E fai ne latou a lāuga faka-te-Tusi Tapu kolā ne fakatoka fakaˋlei, taumafai ke iloa ˋlei ne latou a tino katoa i te fakapotopotoga, kae fai a asiga a tausi mamoe. Nisi toeaina e fesoasoani ki te faitega mo te fakaˋleiga o Fale Tapuaki, fakatokatokaga o fono ˋlasi, kae aofia i Komiti mō Fakaimasaki mo Potukau Asiasi Tino Maˋsaki, i tafa loa o nisi galuega. E gaˋlue malosi eiloa a toeaina mō tatou! w24.10 20 ¶9