Kasdien mums reikia apsispręsti dėl įvairių dalykų. Dauguma jų labai paprasti, pavyzdžiui, ką valgysim per pusryčius ar kada eisim miegoti. Kiti rimtesni – nuo jų priklauso sveikata, laimė, santykiai su artimaisiais ar tarnystė Dievui. Norime, kad mūsų sprendimai išeitų į gera mums patiems, mūsų šeimai ir, aišku, patiktų Jehovai (Rom 12:​1, 2). Prieš apsisprendžiant būtina surinkti informaciją. Kodėl? Įsivaizduok: pacientas kreipiasi į gydytoją dėl rimto negalavimo. Ar šis nieko net neklausinėjęs ir neatlikęs tyrimų iškart skirs gydymą? Aišku, ne. Tad ir tu pirmiausia įvertink visus su reikalu susijusius veiksnius ir aplinkybes. w25.01 14 ¶1–3

Nepamirškime apie didį Dievo gailestingumą. Jis „nenori, kad kuris nors pražūtų“ (2 Pt 3:9). Prisimink, kaip Jehova parodė gailestingumą kai kuriems stipriai prasižengusiems savo tarnams. Antai karalius Dovydas ne kartą sunkiai nusidėjo, net svetimavo ir užsakė žmogžudystę. Bet jis atgailavo ir Jehova maloningai dovanojo (2 Sam 12:​1–12). Manasas didumą gyvenimo darė siaubingas nedorybes. Tačiau net ir jo atgailą Jehova priėmė ir atleido (2 Met 33:​9–16). Šie pavyzdžiai liudija, kad jis rodo gailestingumą, jei tik randa tam pagrindo. Tokius žmones jis prikels, nes jie pripažino savo prasikaltimus ir dėl jų atgailavo. w24.05 4 ¶12

Išvadavęs savo tautą iš Egipto, Jehova paskyrė kunigus, kad eitų tarnystę Padangtėje. Tam tikros atsakingos pareigos buvo patikėtos ir levitams. Bet ar Padangtės tarnai ir arčiau jos stovyklaujantys susilaukė didesnių Dievo malonių nei kiti? Ne. Jehova buvo nešališkas. Dievo artumu džiaugėsi visi izraelitai. Pavyzdžiui, jie visi regėjo debesies ir ugnies stulpą virš Padangtės (Iš 40:38). Visa tauta matydavo, kaip jis pakyla iš vietos. Žmonės tuojau susirinkdavo daiktus, išardydavo palapines ir leisdavosi žygiuoti (Sk 9:​15–23). Panašiai yra ir šiandien. Mūsų dangiškasis Tėvas globoja ir saugo kiekvieną savo tarną, kad ir kur jis gyventų. w24.06 4 ¶10–12