2 Samuelio
22 Tą dieną, kai Jehova išgelbėjo Dovydą iš visų jo priešų+ ir iš Sauliaus rankų,+ jis giedojo Jehovai šią giesmę:+
2 „Jehova – mano uola, mano tvirtovė+ ir vaduotojas.+
3 Mano Dievas – uola,+ kur prieglobstį randu,
jis – manasis skydas+ ir išgelbėjimo ragas*, saugiausia priebėga*,+
jis – mano prieglauda+ ir mano gelbėtojas.+ Juk tu mane nuo smurto saugai.
4 Šauksiuosi Jehovos, Šlovingojo,
ir būsiu išgelbėtas nuo priešų.
5 Mirties bangos aplink mane šėlo,+
niekšai gąsdino it potvynio srautai,+
mirties pinklės buvo pasitikusios.+
7 Nelaimėje šaukiaus Jehovos,+
Dievo savojo šaukiausi,
ir mano balsą jis šventykloje išgirdo,
pasiekė šauksmas jo ausis.+
12 Paskui pasislėpė tamsybėje lyg palapinėje+ –
tamsiuose vandenyse, tirštuose debesyse.
13 Iš šviesumos jam priešaky žarijos pasipylė.
16 Jūros dugnas atsidengė,+
žemės pamatai atsivėrė nuo Jehovos grūmojimo,
nuo smarkaus jo šnervių pūstelėjimo.+
17 Iš aukštybių jis ištiesė ranką
ir sugriebęs ištraukė mane iš gelmių,+
18 išgelbėjo nuo galingo priešo,+
nuo persekiotojų, už mane stipresnių.
19 Nelaimės dieną jie prieš mane pakilo,+
bet mano ramstis buvo Jehova.
22 Jehovos keliais aš einu
ir nedarau pikta – nuo Dievo nesitraukiu.
26 Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,+
su doru žmogumi – dorai,+
27 tyram tu pasirodai esąs tyras,+
o suktą pergudrauji.+
29 Tu, Jehova, esi mano žibintas.+
Jehova nušviečia mano tamsybę.+
30 Su tavimi galiu pulti gaują plėšikų,
su savo Dievu galiu peršokti mūrą.+
Jis – skydas visiems, kas prie jo glaudžiasi.+
32 Kas kitas yra Dievas, jei ne Jehova?+
Kas kitas yra uola, jei ne mūsų Dievas?+
34 Jis man duoda elnio kojas,
užveda mane į pačias aukštumas.+
35 Mano rankas jis lavina kovai,
galiu net vario lanką sulenkti.
37 Taką mano žingsniams tu praplatini,
mano kojos neklups.+
38 Persekiosiu savo priešus ir naikinsiu,
tol negrįšiu, kol nesudorosiu.
39 Juos įveiksiu ir sutriuškinsiu – nebepakils jie,+
man po kojomis jie kris.
42 Jie šaukiasi pagalbos, bet nėra kas gelbėtų,
šaukiasi paties Jehovos, bet jis neatsiliepia.+
43 Sutrinsiu juos į žemės dulkes,
sutraiškysiu, it gatvių purvą juos sutrypsiu.
44 Nuo tautiečių kaltinimų mane ginsi,+
saugosi mane, tautas valdyt man skirsi,+
ir tauta, kurios nepažinojau, man tarnaus.+
45 Gūždamiesi pas mane eis svetimšaliai,+
vos apie mane išgirdę, man norės paklusti.
46 Svetimšalius bus persmelkusi baimė,
drebėdami išeis jie iš savų tvirtovių.
47 Jehova – gyvasis Dievas. Tebūna gyrius mano Uolai!+
Dievui, mano išgelbėjimo Uolai, tebūnie šlovė!+