Psalmynas
Dovydo psalmė.
141 Tavęs šaukiuosi, o Jehova!+
2 Mano malda tebus it smilkalai,+ tavo akivaizdoje suruošti,+
viršun iškeltos mano rankos – lyg vakarinė javų atnaša.+
3 Jehova, pastatyk sargybinį man prie burnos,
prie mano lūpų durų – sargą.+
4 Neleiski mano širdžiai palinkti į blogybę,+
kad neičiau su nedorėliais blogų darbų daryti.
Jų skanėstais aš nesivaišinsiu.
5 Tegu mane teisusis plaka, nes tai ištikimoji meilė,+
tegu jis drausmina – tai lyg aliejus mano galvai,+
kurio aš neatsisakau.+
Jei ir nelaimė jį ištiktų, melsiuosi už jį.
6 Nors jų teisėjai nuo uolos nustumiami,
klausysis žmonės mano žodžių, nes jie malonūs.
7 Kaip žemės grumstai, arklo išversti,
prie kapo* žiočių guli mūsų kaulai.
8 Bet mano akys žvelgia į tave, Jehova, Visavaldi,+
aš prie tavęs glaudžiuosi.
Gyvasties man neatimki!
9 Saugoki, kad neįpulčiau į jų paspęstus spąstus,
į piktadarių žabangus.
10 Nedorėliai visi įklius į savo tinklą,+
o aš praeisiu saugiai.