Psalmynas
Vadovui. Pagal Jedutūną*. Dovydo psalmė.
62 Manoji siela tyliai laukia Dievo –
iš jo ateina man išgelbėjimas.+
3 Kiek žmogų pulsite, kėsinsitės į jo gyvybę?+
Grėsmingi jūs lyg siena griūvanti, lyg mūras trupantis.*
4 Jie tariasi tarpusavy – nuversti jį ketina,
meluoti jiems patinka.
Nors lūpos jų palaiminimą skelbia, širdy jie keikia.+ (Sela.)
6 Tik jis mano uola, išgelbėjimas mano, saugiausia mano priebėga,
todėl lieku aš tvirtas.+
7 Iš Dievo aš išgelbėjimo ir garbės sulaukiu,
tvirta uola ir prieglobstis man Dievas.+
8 Pasitikėkite juo, žmonės, visados
ir jo akivaizdoje liekit savo širdį,+
nes Dievas – mūsų prieglobstis.+ (Sela.)
9 O žmonių sūnūs yra tik kvėpsnis,
žmonijos sūnūs – tik regimybė.+
Jei ant svarstyklių juos visus sudėtum, už kvėpsnį jie mažiau tesvertų.+
10 Tad nemanykit ką laimėsią lupikaudami,
į plėšikavimą nedėkite vilčių.
Jei jūsų turtų ir daugėtų, teneprisiriša prie jų širdis.+