Mokytojo

10 Kaip negyvos musės sugadina kvapųjį aliejų ir tas ima dvokti, taip maža kvailystė sugadina išmintingo ir garbingo žmogaus vardą.+

2 Išmintingą žmogų širdis veda teisingu keliu, o kvailą – klystkeliu.*+ 3 Kad ir kur kvailys eitų, visur parodo stokojantis sveikos nuovokos*,+ jis visiems skelbiasi, kad yra kvailas.+

4 Jeigu valdovas užsidegtų pykčiu* ant tavęs, neskubėk trauktis iš savo vietos,+ nes ramumas dildo sunkias nuodėmes.+

5 Mačiau apgailėtiną dalyką po saule – kokią klaidą daro galingieji:+ 6 į daugelį aukštų vietų sodina kvailystę, o sumaniuosius* palieka sėdėti žemai.

7 Mačiau vergus raitomis jojant, o didžiūnus einant pėsčiomis tarsi kokius vergus.+

8 Kas kasa duobę, gali į ją įpulti;+ kas laužiasi pro mūrą, tam gali įgelti gyvatė.

9 Kas skaldo akmenis, gali susižeisti; kas kapoja malkas, gali susižaloti*.

10 Jei įrankiui atšipus žmogus nepagalanda jo ašmenų, dirbdamas išeikvos daug jėgų. Išmintis veda į sėkmę.

11 Jei kerėtojas* nespėtų užkerėti gyvatės ir ta įgeltų, iš jo gebėjimo kerėti – jokios naudos.

12 Išmintingas žmogus savo burnos žodžiais pelno malonę,*+ o kvailys savo lūpomis prisišaukia pražūtį.+ 13 Pirmi jo ištarti žodžiai yra kvailystė,+ o paskutiniai – visiška beprotybė. 14 Tačiau kvailys ir toliau sau šneka.+

Joks žmogus nežino, kas laukia ateityje. Kas gi gali jam pasakyti, kas bus po jo?+

15 Kvailys plūkdamasis taip nusiplūkia, kad net kelio į miestą nebesugeba rasti.

16 Vargas kraštui, kurio karalius – jaunuolis+ ir kurio didžiūnai nuo pat ryto sėda puotauti. 17 Laimingas tas kraštas, kurio karalius yra kilmingųjų sūnus ir kurio didžiūnai valgo tinkamu metu ir sėda pasistiprinti, o ne girtuokliauti.+

18 Dėl didelio tingumo įlinksta sijos, dėl rankų vangumo į namus ima lašėti vanduo.+

19 Duona kepama* linksmybei, vynas daro gyvenimą smagesnį,+ o pinigai patenkina visus poreikius.+

20 Karaliaus nepaniekink netgi mintyse*,+ nekeik turtuolio savo miegamajame, nes paukštis* gali išnešioti žinią, sparnuotis gali atkartoti, ką sakei.