Ozėjo
6 „Eime, grįžkime pas Jehovą.
Jis mus sudraskė+ – jis ir išgydys,
jis sužalojo – jis ir aptvarstys.
3 Mes būsime arti Jehovos, mes prie jo veršimės.*
Jis tikrai ateis, kaip kad rytas ateina.
Jis ateis tarsi liūtis,
tarsi pavasario lietus, kuris pagirdo žemę.“ –
4 „Ką man su tavimi daryti, Efraimai?
Ką man su tavimi daryti, Judai?
Jūsų ištikimybė* – kaip rytmečio migla,
kaip rasa, kuri bemat pranyksta.
Mano nuosprendis bus lyg plieskianti šviesa.+
6 Juk ne auka mane džiugina, o ištikimoji meilė*.
Noriu ne kad deginamąsias atnašas aukotumėte, o kad pažintumėte mane, savo Dievą.+
9 Kunigai, susibūrę tarsi plėšikai, tyko žmogaus.
Jie žudo kelyje į Sichemą,+
jų elgesys – begėdiškas.
11 O tavęs, Judai, laukia pjūtis –
parvesiu tuomet savo tautą iš nelaisvės.“+