Habakuko
3 Pranašo Habakuko malda. Rauda.
2 Jehova, girdėjau apie tave pasakojant.
Tavo darbai, Jehova, stulbina mane!
Metui atėjus* prikelk tuos darbus,
metui atėjus juos apreikški!
Sąmyšiui kilus neužmiršk savo gailestingumo!+
Jo didybė apgaubė dangų,+
jo šlovė pripildė žemę.
Du spinduliai sklido iš jo rankos –
iš ten, kur jo galybė slypi.
6 Jis stabtelėjo ir supurtė žemę.+
Jo takai – senovės takai.
7 Regėjau nelaimę Kušano palapinėse,
Midjano krašto palapinių dangos virpėjo.+
8 Negi ant upių, Jehova,
negi ant upių tu užsidegei pykčiu?
Tavo vežimai pergalingai skriejo.*+
Tu upėmis perskyrei žemę.
10 Tave pamatę, iš skausmo raitėsi kalnai.+
11 Saulė ir mėnulis sustojo savo aukštybėje,+
švysčiojo tavo strėlės,+
it žaibas blykčiojo tavo ietis.
12 Supykęs žygiavai per žemę,
įniršęs kūlei tautas.
13 Tu išėjai gelbėti savosios tautos, gelbėti savo pateptojo,
sutriuškinai nedorėlio namų vyriausiąjį*,
viską sugriovei nuo viršaus* ligi pamatų. (Sela.)
14 Kai jo kariai it vėtra atūžė mūsų* išblaškyti,
džiaugdamiesi, kad galės slapčia praryti vargdienį,
jo paties ietimis* pervėrei jiems galvas.
15 Savo žirgais tu trypei jūrą,
lėkei per siautulingų vandenų platybes.
16 Aš tai girdėjau ir drebėjau,
nuo tos žinios man virpėjo lūpos,
į kaulus lyg koks puvinys įsimetė,+
linko keliai.
Vis dėlto ramiai lauksiu tos negandų dienos,+
nes ji užklups tautą, kuri mus puola.
17 Nors figmedis nežydėtų
ir vynmedis nevestų vaisių,
nors derliaus neduotų alyvmedis
ir laukai neišaugintų maisto,
nors iš aptvaro dingtų kaimenė
ir galvijų tvartuose nebebūtų,
18 aš vis tiek džiaugsiuosi Jehova,
džiaugsiuosi Dievu, savo Gelbėtoju.+
19 Visavaldis Jehova – mano stiprybė,+
jis mano kojas padarys kaip elnio,
leis man žengti aukštumomis.+
Vadovui. Mano styginiais instrumentais.