Teisėjų
1 Jozuei mirus,+ izraelitai Jehovos teiravosi:+ „Kas iš mūsų pirmas žygiuos į kovą prieš kanaaniečius?“ – 2 „Judas žygiuos,+ – atsakė Jehova, – atiduodu kraštą į jo rankas.“ 3 Tada Judo giminė kreipėsi į savo brolius iš Simeono giminės: „Eime kartu į mums atitekusią žemę+ kovoti prieš kanaaniečius, paskui žygiuosime su jumis į jums atitekusią žemę.“ Ir Simeono giminė išžygiavo kartu su jais.
4 Taigi Judo giminė leidosi į žygį. Jehova atidavė kanaaniečius ir perizus į jų rankas+ ir Bezeke jie nukovė 10 000 vyrų. 5 Kovodami prieš kanaaniečius+ ir perizus,+ izraelitai Bezeke susirėmė su Adoni Bezeku. 6 Adoni Bezekas pabėgo, bet izraelitai puolė jo vytis. Paviję nukirto jam rankų ir kojų nykščius. 7 Adoni Bezekas tarė: „Tie 70 karalių, kuriems buvau nukirtęs rankų ir kojų nykščius, rankiojo maistą po mano stalu. Kaip aš dariau, taip Dievas man padarė.“ Adoni Bezekas buvo nuvestas į Jeruzalę.+ Ten jis ir mirė.
8 Judo giminės žmonės kovojo ir su Jeruzale.+ Ją užėmę, gyventojus atidavė kalavijui ir miestą padegė. 9 Paskui Judo žmonės išžygiavo kovoti su kanaaniečiais, gyvenančiais aukštumose, Negebe ir Šefeloje.+ 10 Jie leidosi į žygį prieš kanaaniečius, gyvenančius Hebrone (tuo metu Hebronas vadinosi Kirjat Arba), ir nugalėjo Šešają, Ahimaną ir Talmają.+
11 Iš tenai jie išžygiavo prieš Debyro+ gyventojus (Debyras seniau buvo vadinamas Kirjat Seferu).+ 12 Kalebas+ tarė: „Kas puls ir užims Kirjat Seferą, tam duosiu į žmonas savo dukterį Achsą.“+ 13 Miestą užėmė Kalebo jaunesniojo brolio Kenazo sūnus Otnielis,+ tad jam Kalebas ir atidavė į žmonas savo dukterį Achsą. 14 Pakeliui namo ji ragino Otnielį, kad šis paprašytų jos tėvą dirbamos žemės. Achsa nulipo nuo asilo* ir Kalebas paklausė: „Ko norėtum?“ 15 Ši atsakė: „Noriu paprašyti dovanos*. Tu davei man Negebo* kraštą, duok ir Gulot Maimus*.“ Ir Kalebas dovanojo jai Aukštutinį Gulotą ir Žemutinį Gulotą.
16 Kenito, Mozės uošvio,+ palikuoniai+ kartu su Judo žmonėmis išžygiavo iš palmių miesto*+ į Judo dykumą, esančią į pietus nuo Arado.+ Atžygiavę jie įsikūrė tarp ten gyvenančių žmonių.+ 17 Judo giminė kartu su savo broliais, Simeono gimine, žygiavo toliau. Jie užpuolė kanaaniečius, gyvenančius Cefate. Miestą jie sunaikino+ ir pervadino Horma*.+ 18 Paskui Judas užėmė Gazą+ su jos žemėmis, Aškeloną+ su jo žemėmis ir Ekroną+ su jo žemėmis. 19 Jehova buvo su Judo žmonėmis. Jie užėmė aukštumas, bet negalėjo išvaryti lygumų gyventojų, nes anie turėjo kovos vežimų su pjautuvais*.+ 20 Hebroną pagal Mozės pažadą jie atidavė Kalebui.+ Kalebas iš ten išvarė tris Anako sūnus.+
21 Tačiau benjaminai neišvarė jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, todėl jebusiečiai gyvena su benjaminais Jeruzalėje iki šiol.+
22 Tuo tarpu Juozapo palikuoniai+ leidosi žygin prieš Betelį ir Jehova buvo su jais.+ 23 Į Betelį (tuo metu miestas vadinosi Lūzas)+ Juozapo palikuoniai išsiuntė žvalgus. 24 Sutikę iš miesto einantį žmogų, žvalgai jam tarė: „Parodyk mums, kaip įsigauti į miestą, ir mes tavęs pasigailėsime*.“ 25 Ir vyras parodė. Izraelitai atidavė miestą kalavijui, o tą žmogų ir jo šeimą paleido.+ 26 Jis nukeliavo į hetitų kraštą, įkūrė ten miestą ir pavadino jį Lūzu. Tas miestas taip vadinamas iki šiol.
27 Manasas neįveikė Bet Šeano su aplinkiniais miesteliais, Taanacho+ su aplinkiniais miesteliais, Doro gyventojų su aplinkiniais miesteliais, Ibleamo gyventojų su aplinkiniais miesteliais ir Megido gyventojų su aplinkiniais miesteliais.+ Kanaaniečiai atkakliai jam priešinosi ir liko gyventi tame krašte. 28 Izraelis sustiprėjęs uždėjo kanaaniečiams darbo prievolę,+ bet jų neišvarė.+
29 Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezere. Kanaaniečiai ir toliau ten gyveno tarp efraimų.+
30 Zabulonas neišvarė Kitrono gyventojų ir Nahalolo+ gyventojų. Kanaaniečiai toliau gyveno tarp zabulonų ir jiems buvo uždėta darbo prievolė.+
31 Ašeras neišvarė Akojo, Sidono,+ Achlabo, Achzibo,+ Helbos, Afiko+ ir Rehobo+ gyventojų. 32 Ašerai ir toliau gyveno krašte tarp kanaaniečių, nes nebuvo jų išvarę.
33 Naftalis neišvarė Bet Šemešo ir Bet Anato+ gyventojų. Naftalio sūnūs įsikūrė krašte tarp kanaaniečių.+ Bet Šemešo ir Bet Anato gyventojams jie uždėjo darbo prievolę.
34 Amoritai sulaikė Dano giminės žmones aukštumose, nusileisti į lygumą jiems neleido.+ 35 Amoritai ir toliau gyveno prie Hereso kalno, Ajalone+ ir Šaalbimuose.+ Tačiau kai Juozapo palikuoniai sustiprėjo*, jie uždėjo amoritams darbo prievolę. 36 Amoritų žemės driekėsi nuo Akrabimų įkalnės+ ir nuo Selos kilo aukštyn.