Jono

8 12 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš esu pasaulio šviesa.+ Kas seka manimi, tikrai nevaikščios tamsoje, bet bus apšviestas gyvenimo šviesos.“+ 13 Tada fariziejai jam pasakė: „Tu liudiji apie save – tavo liudijimas netikras.“ 14 Jėzus jiems atsakė: „Net jei ir apie save liudiju, mano liudijimas tikras, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu.+ O jūs nežinote, iš kur aš atėjau ir kur einu. 15 Jūs teisiate pagal žmogišką supratimą*,+ o aš nė vieno neteisiù. 16 Jei aš ir teisiù, mano teismas teisingas, nes esu ne vienas – mane siuntęs Tėvas yra su manimi.+ 17 Ir jūsų pačių Įstatyme parašyta, kad dviejų žmonių liudijimas yra tikras.+ 18 Apie save liudiju aš pats ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas.“+ 19 Tada jie paklausė: „Kurgi yra tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo.+ Jei mane pažinotumėte, pažinotumėte ir mano Tėvą.“+ 20 Tuos žodžius jis kalbėjo mokydamas šventyklos iždinėje.+ Tačiau niekas jo nesuėmė, mat jo valanda dar nebuvo atėjusi.+

21 Jis dar jiems sakė: „Aš išeinu. Jūs manęs ieškosite ir mirsite savo nuodėmėje.+ Kur aš einu, jūs negalite nueiti.“+ 22 Dėl to žydai ėmė kalbėti: „Gal jis ketina nusižudyti, kad sako: ‘Kur aš einu, jūs negalite nueiti’?“ 23 Jėzus jiems kalbėjo: „Jūs esate iš žemai, o aš – iš aukštai.+ Jūs – iš šio pasaulio, o aš nesu iš šio pasaulio. 24 Todėl jums ir pasakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jei netikėsite, kad aš esu tas, kas sakau, mirsite savo nuodėmėse.“ 25 Tie paklausė: „Kas tu esi?“ Jėzus jiems atsakė: „Kodėl išvis su jumis kalbu? 26 Daug ką turiu apie jus pasakyti ir už daug ką smerkti, bet kalbu, ką girdėjau iš to, kuris siuntė mane į pasaulį. Jis yra tiesakalbis.“+ 27 Jie nesuprato, kad jis kalba jiems apie Tėvą. 28 Jėzus tarė: „Kai būsite Žmogaus Sūnų iškėlę,+ tada suprasite, kad aš esu tas, kas sakau,+ ir kad nedarau nieko iš savęs,+ bet kalbu tai, ko mane išmokė Tėvas. 29 Mano siuntėjas yra su manimi. Jis nepaliko manęs vieno, nes visada darau, kas jam patinka.“+ 30 Jam taip kalbant, daugelis jį įtikėjo.

31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikotės mano žodžių, iš tikro esate mano mokiniai; 32 jūs suprasite tiesą,+ ir tiesa jus išlaisvins.“+ 33 Žydai atsiliepė: „Mes esame Abraomo palikuoniai ir niekada niekam nevergavome. Tad kodėl sakai: ‘Jus išlaisvins’?“ 34 Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas daro nuodėmę, tas yra nuodėmės vergas.+ 35 Vergas ne amžinai namuose pasilieka – amžinai pasilieka sūnus. 36 Taigi jei Sūnus jus išlaisvins, būsite iš tikro laisvi. 37 Žinau, kad esate Abraomo palikuoniai. Tačiau jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiams neatsiranda jumyse vietos. 38 Kalbu tai, ką mačiau būdamas pas savo Tėvą,+ o jūs darote, ką girdėjote iš savojo tėvo.“ 39 Tie atsakė jam: „Mūsų tėvas Abraomas.“ Jėzus jiems tarė: „Jei būtumėte Abraomo vaikai,+ darytumėte Abraomo darbus. 40 O jūs dabar norite nužudyti mane – žmogų, kuris pasakė jums tiesą, pats ją girdėjęs iš Dievo.+ Abraomas taip nedarė. 41 Jūs darote savojo tėvo darbus.“ Tie jam atkirto: „Mes nesame nesantuokiniai vaikai* ir turime vieną Tėvą – Dievą.“

42 Jėzus tarė jiems: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, mylėtumėte mane,+ nes aš nuo Dievo atėjau ir esu čia. Ne savo valia esu atėjęs – jis mane siuntė.+ 43 Kodėl nesuprantate, ką kalbu? Todėl, kad negalite mano žodžių klausytis. 44 Jūs esate iš savo tėvo Velnio ir norite tenkinti savo tėvo įgeidžius.+ Anas nuo pradžių buvo žmogžudys+ ir nesilaikė tiesos, nes tiesos jame nėra. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.+ 45 O aš kalbu tiesą, todėl ir netikite manimi. 46 Kas iš jūsų įrodys mane nusidėjus? Jeigu kalbu tiesą, kodėl manimi netikite? 47 Kas iš Dievo, tas Dievo žodžių klauso.+ Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo.“+

48 Žydai jam tarė: „Argi ne tiesą sakėme, kad tu samarietis+ ir demono apsėstas?“+ 49 Jėzus atsakė: „Aš nesu demono apsėstas. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs mane niekinate. 50 Aš neieškau sau garbės;+ Tas, kuris jos ieško, sprendžia, kam ją suteikti. 51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikosi mano žodžių, neregės mirties per amžius.“+ 52 Žydai jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad esi demono apsėstas. Mirė ir Abraomas, ir pranašai, o tu sakai: ‘Kas laikosi mano žodžių, neragaus mirties per amžius.’ 53 Bene tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą? Jis juk mirė, pranašai irgi. Kuo tu dediesi?“ 54 Jėzus atsakė: „Jeigu aš pats save šlovinčiau, mano šlovė nieko nereikštų. Šlovę man suteikia mano Tėvas,+ kurį sakote esant jūsų Dievą. 55 Tačiau jūs jo nepažįstate,+ o aš jį pažįstu.+ Jei sakyčiau, kad jo nepažįstu, būčiau melagis kaip jūs. Bet aš jį pažįstu ir jo žodžių laikausi. 56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad regės manąją dieną. Jis regėjo ją ir džiaugėsi.“+ 57 Žydai jam pasakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų, o matei Abraomą?“ 58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš buvau pirmiau, nei gimė Abraomas.“+ 59 Tada jie griebėsi akmenų norėdami jį užmėtyti. Bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.