Izaijo
10 Vargas leidžiantiems šališkus įstatymus,+
tiems, kas neteisingus potvarkius rengia,
2 kad galėtų atmesti vargšo bylą,
kad tautos vargdienis nesulauktų teisingumo,+
kad našlė taptų jų grobiu,
našlaitis – laimikiu.+
Pas ką pagalbos bėgsite ieškoti?+
Kur padėsite savo turtus*?
4 Neliks nieko kito, kaip tik gūžtis tarp belaisvių
arba kristi tarp užmuštųjų.
Jo pyktis nėra atlėgęs,
jo ranka tebėra pakelta.+
Jo rankoje – vėzdas, kuriuo įvykdysiu bausmę.
Liepsiu prisigrobti turto, prisiplėšti,
liepsiu trypti juos kaip gatvių purvą.+
7 Bet jis ne tai daryti nori,
ne tai širdis jo rezga.
Jo širdis trokšta naikinti –
ne keletą, o daugelį tautų pražudyti.
9 Argi Kalnojas+ nėra kaip Karkemišas?+
Ar Hamatas+ – ne kaip Arpadas?+
Argi Samarija+ – ne kaip Damaskas?+
10 Niekingų dievų karalystes mano ranka užgrobė.
Jų stabų ten buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje.+
11 Nejau su Jeruzale ir jos stabais nepadarysiu to paties,
ką su Samarija ir jos dievukais padariau?’+
12 Užbaigęs savo darbą ant Siono kalno ir Jeruzalėje, aš, Jehova, nubausiu Asirijos karalių už jo širdies įžūlumą, už išdidumą ir puikybę,+ 13 mat jis sako:
‘Savo rankos galybe tai padarysiu,
savo išmintimi, juk aš išmintingas.
14 Kaip žmogus siekia lizdo,
taip aš siekiu tautų turtų,
kaip jis paliktus kiaušinius surenka,
taip aš viską žemėje surinksiu,
ir niekas nė nesuplasnos, neprasižios, nečirkštelės.’“
15 Argi kirvis aukštinsis prieš kirtėją?
Argi sėkla girsis prieš sėjėją?
Ar vėzdas+ gali mosuoti tuo, kuris jį kelia?
Ar lazda gali pakelti tą, kuris ją laiko*?
16 Todėl Jehova, kareivijų Viešpats,
išsekins jo drūtuolius+
ir užkurs po jo šlove liepsnojančią ugnį.+
17 Izraelio Šviesa+ taps ugnimi,+
Izraelio Šventasis – liepsna
ir per vieną dieną sudegins asiro piktžoles ir dygiakrūmius.
19 Medžių asiro miške beliks tiek,
kad net vaikas galės juos suskaičiuoti.
20 Tą dieną Izraelio likutis,
pražūties išvengę Jokūbo palikuoniai,
nebedės vilčių į tą, kuris juos puolė.+
Viltis jie į Jehovą dės,
Izraelio Šventajam bus ištikimi.
24 Todėl taip sako visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats: „Manoji tauta, Sione gyvenanti! Nebijok asiro, kuris lazda tave mušė+ ir prieš tave kėlė vėzdą, kaip kad Egiptas,+ 25 nes dar šiek tiek, ir baigsiu vykdyti savo bausmę; tada savo pyktį atgręšiu prieš jį.+ 26 Jehova, kareivijų Viešpats, užsimos ant jo rimbu+ kaip kadaise prie Orebo uolos, kai nugalėjo Midjaną.+ Jis iškels lazdą virš jūros, kaip iškėlė ją Egipte.+
Dėl aliejaus* tas jungas sulaužytas bus.“+
29 Jis perėjo brastą,
pernakvojo Geboje.+
Rama dreba, Sauliaus Gibėja+ išsibėgiojo.+
30 Šauk visu balsu, Galimų dukterie!
Suklusk, Laiša!
Vargas tau, Anatote!+
31 Madmena traukiasi,
Gebimų gyventojai ieško, kur prisiglausti.
32 Tą pačią dieną jis apsistos prie Nobo.+
Jis grūmoja kumščiu Siono dukters kalnui,
grasina Jeruzalės kalvai.
33 Štai Jehova, kareivijų Viešpats,
kapoja šakas – baisu, kaip jos traška.+
Didžiausi medžiai bus nukirsti,
nuversti bus iškilieji.
34 Kirviu* jis kerta miško tankynę,
Libanas kris galiūno pakirstas.