Dvyliktas skyrius
Nebijok asiro
1, 2. a) Kodėl, žmogaus akimis žiūrint, pateisinamas Jonos nenoras skelbti žinią asirams? b) Kaip nineviečiai reagavo į Jonos žinią?
IX AMŽIAUS p. m. e. viduryje hebrajų pranašas Jona, Amitajo sūnus, išdrįso eiti į Ninevę, Asirijos imperijos sostinę, pranešti svarbios žinios. Jehova jam liepė: „Keliauk tuojau pat į Ninevę, tą didį miestą, ir pašauk jį į teismą, nes jų nedorumas pasiekė mane“ (Jonos 1:2, 3).
2 Tik gavęs užduotį, Jona leidosi bėgti priešinga kryptimi, į Taršišą. Žmogaus akimis žiūrint, Jonos nenoras pateisinamas. Asirai buvo žiauri tauta. Atkreipk dėmesį, kaip vienas asirų monarchas elgėsi su savo priešais: „Pareigūnams aš nukirtau galūnes... Daugelį belaisvių iš jų tarpo aš sudeginau ugnyje ir daugelį paėmiau gyvus. Vieniems nukirtau rankas, kitiems nupjoviau nosis.“ Bet galiausiai Jona ryžosi paskelbti Jehovos žinią. Nineviečiai atgailavo dėl savo nuodėmių ir Jehova tąsyk pasigailėjo miesto (Jonos 3:3-10; Mato 12:41).
Jehova ima „spragilą“
3. Kaip skyrėsi nineviečių ir izraelitų atsakas į Jehovos pranašų skelbiamus perspėjimus?
3 Jona skelbė žinią ir izraelitams. Gal jie pasitaisys? (2 Karalių 14:25) Ne. Jie nusigręžė nuo tikrojo Dievo. Jie nesidrovėdami „garbino dangaus galybes ir tarnavo Baalui“. Negana to, „savo sūnus ir dukteris jie atiduodavo ugniai, užsiėmė būrimu bei kerėjimais, parsidavė daryti, kas nedora Viešpaties akyse, ir pykdyti jį“ (2 Karalių 17:16, 17). Priešingai nineviečiams, Izraelis nesitaiso, nors Jehova siunčia pranašus jo perspėti. Tad Jehova nusprendžia imtis griežtesnių priemonių.
4, 5. a) Kaip Jehova panaudos Asiriją vietoj „spragilo“? b) Kada žlunga Samarija?
4 Jonai apsilankius Ninevėje, asirai kurį laiką ne taip įžūliai elgiasi.a Tačiau VIII amžiaus p. m. e. pradžioje Asirija vėl pasirodo esanti karinga imperija, ir Jehova stulbinamai ją panaudoja. Pranašas Izaijas perduoda šiaurinei Izraelio karalystei įspėjimą nuo Jehovos: „Vargas Asirijai, mano pykčio spragilui, mano įniršio lazdai! Prieš bedievę tautą ją siunčiu, prieš tautą, kuri mane pykdo; pavedu jai grobti ir plėšti, trypti ją kaip gatvių purvą“ (Izaijo 10:5, 6).
5 Koks pažeminimas izraelitams! Dievas ima Asiriją, pagonių tautą, kaip „spragilą“ jiems bausti. 742 m. p. m. e. Asirijos karalius Šalmaneseras V apgula nuklydusios Izraelio tautos sostinę Samariją. Įsitaisiusi strateginėse pozicijose ant kalvos (maždaug 90 metrų aukštyje), Samarija beveik trejus metus ginasi nuo priešo. Bet jokia žmogaus strategija negali suardyti Dievo tikslų. 740 m. p. m. e. Samarija žlunga, asirų sutrypta (2 Karalių 18:10).
6. Kaip asirai peržengia Jehovos nustatytas ribas?
6 Asirai — Jehovos priemonė jo tautai pamokyti — nepripažįsta Jehovos. Todėl jis sako: „[Asirijai] ne tai galvoje, ne apie tai ji mąsto širdimi. Ji užsimojusi naikinti, nušluoti nuo žemės daug tautų“ (Izaijo 10:7). Jehovos rankoje asirai tėra įrankis. Bet Asirija tuo nepasitenkina. Širdyje ji turi didesnių sumanymų — užkariauti visus pasaulio kraštus, žinomus anais laikais!
7. a) Išaiškink pasakymą „argi visi mano karo vadai [„kunigaikščiai“, Skv] nėra karaliai?“ b) Apie ką šiandien turėtų pamąstyti asmenys, kurie palieka Jehovą?
7 Daugelį miestų, kuriuose gyvena neizraelitai ir kuriuos užgrobia asirai, anksčiau valdė karaliai. Dabar tie buvę karaliai yra Asirijos karaliaus kunigaikščiai vasalai, todėl jis puikuojasi: „Argi visi mano karo vadai [„kunigaikščiai“, Skv] nėra karaliai?“ (Izaijo 10:8) Garsiųjų miestų netikri dievai neišgelbėjo nuo pražūties savo garbintojų. Samarijos dievai Baalas, Molechas ir auksiniai jaučiai neapsaugos miesto. Samarija, išsižadėjusi Jehovos, negali tikėtis jo paramos. Jeigu kas palieka Jehovą, tegul šiandien pamąsto, kokio liūdno galo sulaukė Samarija! O Asirija didžiuojasi dėl Samarijos ir kitų užgrobtųjų miestų: „Argi Kalnojas ne toks kaip Karkemišas? Argi Hamatas ne kaip Arpadas, o Samarija ne kaip Damaskas?“ (Izaijo 10:9) Asirijai visi jie vienodi: grobis, ir tiek.
8, 9. Kodėl galima sakyti, kad Asirija, kėsindamasi į Jeruzalę, praranda saiką?
8 Asirija puikuodamasi praranda saiką. Ji sako: „Kaip mano ranka pasiekė stabmeldes karalystes, turėjusias daugiau stabų negu Jeruzalė ir Samarija, kaip aš pasielgiau su Samarija ir jos stabais, argi taip nepadarysiu su Jeruzale ir jos stabais?“ (Izaijo 10:10, 11) Karalystės, kurias jau įveikė asirai, turėjo daug daugiau stabų negu Jeruzalė ir net Samarija. „Kas man sukliudys padaryti Jeruzalei taip, kaip padariau Samarijai?“ — samprotauja Asirija.
9 Pagyrūnė! Jehova neleis jai paimti Jeruzalės. Tiesa, Judas tobulai nesilaiko teisingojo garbinimo (2 Karalių 16:7-9; 2 Metraščių 28:24). Jehova įspėjo, kad per asirų invaziją Judas labai nukentės dėl neištikimybės. Bet Jeruzalė nebus parklupdyta (Izaijo 1:7, 8). Asirų invazijos metais Jeruzalėje karaliauja Ezekijas. Jis neina savo tėvo Ahazo pėdomis. Patį pirmąjį valdymo mėnesį Ezekijas atveria šventyklos duris ir atkuria tyrą garbinimą! (2 Metraščių 29:3-5)
10. Ką Jehova pažada daryti su Asirija?
10 Taigi Jehova nepritaria Asirijos ketinimui pulti Jeruzalę. Jehova pažada atsiskaityti su užgauliąja imperija: „Įvykdęs savo užmojį prieš Sioną, Viešpats nubaus Asirijos karalių už jo širdies išpuikimą ir įžūlų išdidumą“ (Izaijo 10:12).
Pirmyn į Judą ir Jeruzalę!
11. Kodėl asirai mano, kad Jeruzalė bus lengvas grobis?
11 Prieš aštuonerius metus, 740 m. p. m. e., žlugo šiaurinė karalystė, o dabar naujas Asirijos monarchas, Sanheribas, atžygiuoja pasigrobti Jeruzalės. Izaijas poetiškai aprašo Sanheribo išdidų užmojį: „Panaikinsiu tautų sienas, išplėšiu, kas jų sukaupta, ir pargriausiu gyventojus kaip galiūnas. Mano ranka pasieks tautų išteklius tarsi lizdą; kaip susirenka paliktus kiaušinius, taip aš susirinksiu visą žemę, ir nebus kam plazdenti sparnų, prasižioti ir čirkšti“ (Izaijo 10:13, 14, NW). Sanheribas mąsto, kad kiti miestai neatsilaikė ir Samarijos nebėra, taigi Jeruzalė bus lengvas grobis! Nors miestiečiai vangiai priešintųsi, asirai tuojau numalšins bruzdesį ir čiups jų gėrybes kaip kiaušinius, paliktus lizde, — niekas nė necyptelės.
12. Kaip Jehova apibūdina tikrąją išpuikėlės Asirijos padėtį?
12 Deja, Sanheribas kai ką pamiršo. Atskalūnė Samarija pelnytai gavo bausmę. O Jeruzalė, valdoma karaliaus Ezekijo, vėl yra tyro garbinimo tvirtovė. Kas norės paliesti Jeruzalę, užsitrauks Jehovos nemalonę! Izaijas pasipiktinęs klausia: „Argi kirvis pūsis prieš tą, kuris juo kerta? Argi pjūklas didžiuosis prieš tą, kuris juo pjauna? Nejau lazda mosuos tuo, kuris paima ją į ranką? Nejau pagalys pakels tą, kas nėra medis?“ (Izaijo 10:15) Asirijos imperija tėra Jehovos įrankis, panašiai kaip kirvis, pjūklas, lazda ar pagalys miškininko, medkirčio ar piemens rankose. Tad kaip drįsta lazda aukštintis prieš savo šeimininką?!
13. Paaiškink, ką vaizduoja ir kokių nelaimių sulaukia a) „rubuiliai“, b) „usnys ir erškėčiai“, c) „puikieji miškai“.
13 Kas nutiks asirui? „Viešpats, Galybių Dievas, suliesins liga jo rubuilius ir po jo garbe pakurs ugnį, gaisro ugnį. Izraelio Šviesa virs ugnimi, o jo Šventasis — liepsna. Per vieną dieną ji sudegins ir surys jo usnis ir erškėčius. Jo puikieji miškai ir derlingieji sodai bus visiškai sunaikinti, jie sutirps, kaip sutirpsta lydinys. Medžių likutis jo miške bus toks menkas, jog net vaikas pajėgs juos suskaityti“ (Izaijo 10:16-19). Jehova nudroš Asirijos „lazdą“! Asirų armijos „rubuilius“, stiprius kareivius, „suliesins liga“. Jie neatrodys tokie galingi! Pėstininkus tartum usnių ir erškėčių tankumyną sudegins Izraelio Šviesa, Jehova Dievas. „Puikieji miškai“ — karo vadai — pražus. Kai Jehova liausis niokojęs, vaikelis galės ant pirštų suskaičiuoti likusius vadus! (Taip pat žiūrėk Izaijo 10:33, 34.)
14. Nupasakok, kaip ligi 732 m. p. m. e. asirams sekasi užgrobti Judo kraštą.
14 Vis dėlto žydams, gyvenantiems Jeruzalėje 732 m. p. m. e., sunku tikėti, kad asirai pralaimės. Didžiulė Asirijos kariuomenė puola be atvangos. Paklausyk, kiek Judo miestų ji prarijo: „Užėmė Ajatą... Migroną... Michmašą... Gebą... Ramą... Sauliaus miestą Gibėją, ... Galimus... Laišą... Anatotą... Madmeną... Gebimus... Nobą“ (Izaijo 10:28-32a).b Galop grobikai pasiekia Lachišą, įsikūrusį vos už 50 kilometrų nuo Jeruzalės. Miestui kyla pavojus. ‛[Priešas] grūmoja kumščiais Siono kalnui, Jeruzalės miestui!’ (Izaijo 10:32b) Kas besustabdys asirus?
15, 16. a) Kodėl karaliui Ezekijui reikia tvirto tikėjimo? b) Kodėl Ezekijas pagrįstai tiki, kad Jehova ateis jam į pagalbą?
15 Miesto rūmuose karalius Ezekijas labai sunerimsta. Jis persiplėšia drabužius ir apsivelka ašutinę (Izaijo 37:1). Paskui siunčia vyrus pas pranašą Izaiją, kad šis teirautųsi Jehovos, kas laukia Judo. Netrukus pasiuntiniai grįžta ir perduoda Jehovos atsakymą: „Neišsigąsk... Aš apginsiu [miestą]“ (Izaijo 37:6, 35). O asirai tebėra grėsmingai nusiteikę ir labai pasitikintys savimi.
16 Tikėjimas palaikys karalių Ezekiją šios krizės tarpsniu. Tikėjimas „įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Hebrajams 11:1). Tikėti reiškia žiūrėti ne vien į tai, kas regima. Ezekijas turbūt prisimena, kad Jehova iš anksto kalbėjo paguodos žodžius: „‛O mano tauta, kuri gyveni Sione! Nebijok asiro, nors muša jis tave spragilu, kelia prieš tave lazdą, kaip kadaise darė Egiptas, nes tik trumpą valandėlę truks mano įniršis ant tavęs, greitai aš juos sunaikinsiu savo pykčiu.’ Tada Galybių Viešpats kirs jiems botagu, kaip kirto Midjanui ties Orebo uola, ir išties savo lazdą viršum jūros, kaip padarė Egiptui“ (Izaijo 10:24-26).c Taip, Dievo tauta ne sykį buvo patekusi į bėdą. Egiptiečių armija prie Raudonosios jūros atrodė kur kas pranašesnė už Ezekijo prosenelius. Midjanas bei Amalekas, Izraelio užgrobėjai, kadaise irgi turėjo milžinišką persvarą prieš Gideoną. O Jehova abu kartus išlaisvino savo tautą (Išėjimo 14:7-9, 13, 28; Teisėjų 6:33; 7:21, 22).
17. Kaip ir kodėl ‛sudaužomas’ Asirijos jungas?
17 Gal Jehova vėl pasielgs kaip kitados senovėje? Taip, Jehova pažada: „Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą“ (Izaijo 10:27, Brb). Dievo sandoros tautai Asirijos jungas nebeslėgs pečių, nebeverš kaklo. Tiesą sakant, jungas bus ‛sudaužytas’. Taip ir atsitinka! Per vieną naktį Jehovos angelas nužudo 185 000 asirų. Pavojaus nebėra. Asirai amžiams palieka Judą (2 Karalių 19:35, 36). Kodėl? Lemiamą reikšmę čia turi ‛patepimas’. Tikriausiai kalbama apie Ezekijo patepimą Dovydo linijos karaliumi. Vadinasi, Jehova ištesi pažadą: „Aš apginsiu šį miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo“ (2 Karalių 19:34).
18. a) Ar Izaijo pranašystė išsipildo daugiau negu vieną kartą? Paaiškink. b) Kokia organizacija mūsų laikais prilygsta senajai Samarijai?
18 Šiame skyriuje apžvelgėme Izaijo pasakojimą, kas vyko Jude daugiau kaip prieš 2700 metų. Tie dalykai labai reikšmingi šiandieną (Romiečiams 15:4). Kodėl? Negi pagrindiniai istorijos veikėjai — Samarijos bei Jeruzalės gyventojai ir asirai — turi šiuolaikinius atitikmenis? Taip! Krikščionijos pasaulis, kaip ir stabmeldė Samarija, sakosi garbinąs Jehovą, bet yra tikras atskalūnas. Knygoje An Essay on the Development of Christian Doctrine (Esė apie krikščionybės doktrinos raidą) Romos katalikų bažnyčios kardinolas Džonas Henris Niumenas pripažįsta, kad šimtmečiais bažnyčių naudojami smilkalai, žvakės, šventintas vanduo, dvasininkų bažnytiniai drabužiai bei paveikslai — „visi yra pagoniškos kilmės“. Krikščionijos bažnyčių pagoniškas garbinimas nepatinka Jehovai, kaip ir Samarijos stabmeldystė.
19. Kas ir dėl ko įspėja krikščionijos pasaulį?
19 Jau daugelį metų Jehovos liudytojai įspėja krikščionijos pasaulį, kad Jehova juo nepatenkintas. Pavyzdžiui, 1955 metais visuose kraštuose buvo skaitomas viešas pranešimas „Kas yra ‛pasaulio šviesa’: krikščionijos bažnyčios ar krikščionybė?“ Kalboje vaizdingai paaiškinta, kaip bažnyčios nukrypo nuo tikrosios krikščionybės mokymų ir praktikos. Paskui daugelio šalių dvasininkams buvo išsiuntinėti šios svarbios paskaitos konspektai. Apskritai krikščionija nereagavo į perspėjimą. Jehovai nėra kitos išeities, kaip tik pliekti ją „spragilu“.
20. a) Kokia šiuolaikinė „Asirija“ bus panaudota vietoj spragilo? b) Kaip bus nubaustas krikščionijos pasaulis?
20 Ką Jehova pasitelks maištingajam krikščionijos pasauliui bausti? Atsakymą randame Apreiškimo 17-ame skyriuje. Čia skaitome apie ištvirkėlę, „didžiąją Babelę“, vaizduojančią visas klaidingas pasaulio religijas, taip pat ir krikščionijos bažnyčias. Ištvirkėlė sėdi ant skaisčiai raudono žvėries, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų (Apreiškimo 17:3, 5, 7-12). Laukinis žvėris simbolizuoja Jungtinių Tautų Organizaciją.d Kaip senovės Asirija pražudė Samariją, taip ir skaisčiai raudonas žvėris „ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje“ (Apreiškimo 17:16). Šiuolaikinė „Asirija“ (valstybės, JT narės) suduos krikščionijos bažnyčioms stiprų smūgį ir galutinai jas sutriuškins.
21, 22. Kieno skatinamas žvėris puls Jehovos tautą?
21 Ar Jehovos ištikimi liudytojai pražus drauge su didžiąja Babele? Ne. Jie nepykdo Dievo. Tyras garbinimas išliks. Bet laukinis žvėris, didžiosios Babelės naikintojas, godžiai spokso ir į Jehovos tautą. Nūnai žvėris vykdo ne Dievo, o kažkieno kito sumanymą. Kieno? Šėtono Velnio.
22 Jehova demaskuoja Šėtono puikuolišką sumanymą: „Tą dieną ateis mintys tau [Šėtone] į širdį, ir tu regsi nedoras užmačias. Sakysi sau: ‛Pakilsiu, ... užpulsiu taikius ir saugiai gyvenančius žmones, visus, gyvenančius be [apsauginių] mūro sienų...’, — eisi imti grobio ir plėšikauti“ (Ezechielio 38:10-12). Šėtonas samprotaus: „Kodėl gi nepakursčius tautų pulti Jehovos liudytojų? Jie lengvai pažeidžiami, neapsaugoti, neturi politinės įtakos. Jie nesipriešins. Be jokio vargo čiupsiu juos lyg kiaušinius, paliktus lizde!“
23. Kodėl šiuolaikiniai „asirai“ neįstengs pasielgti su Dievo tauta taip, kaip su krikščionijos bažnyčiomis?
23 Bet saugokitės, tautos! Žinokite, kad jeigu paliesite Jehovos tautą, užsitrauksite paties Dievo rūstybę! Jehova myli savuosius žmones ir kausis už juos kaip už Jeruzalę Ezekijo dienomis. Šiuolaikiniai „asirai“, stengdamiesi sunaikinti Jehovos tarnus, iš tikrųjų kovos su Jehova Dievu ir Avinėliu — Jėzumi Kristumi. „Asirai“ nieku gyvu nelaimės kautynių. „Avinėlis juos nugalės, — sakoma Biblijoje, — nes jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius“ (Apreiškimo 17:14; palygink Mato 25:40). Skaisčiai raudonas žvėris, kaip ir senovės asirai, ‛eis į pražūtį’. Niekada jis nebekels siaubo (Apreiškimo 17:11).
24. a) Kaip tikrieji krikščionys yra pasiryžę ruoštis ateičiai? b) Kaip Izaijas žvelgia dar toliau į ateitį? (Žiūrėk rėmelį, p. 155.)
24 Tikrieji krikščionys puoselėja artimus santykius su Jehova ir pirmučiausiai rūpinasi vykdyti jo valią, užtat nesibaimina dėl ateities (Mato 6:33). Jiems nereikia ‛bijoti jokio pavojaus’ (Psalmyno 23:4). Tikėjimo akimis jie matys galingą Dievo ranką, pakeltą ne bausti, o apsaugoti nuo priešų. Ausyse jiems skambės mielas žodis: ‛Nebijokite’ (Izaijo 10:24).
[Išnašos]
a Žiūrėk knygą „Rašto supratimas“ (anglų k.), I tomas, p. 203.
b Izaijo 10:28-32 ištrauka aiškumo dėlei aptariama pirmiau negu Izaijo 10:20-27.
c Izaijo 10:20-23 eilutės aptariamos rėmelyje „Izaijas žvelgia dar toliau į ateitį“, p. 155.
d Daugiau žinių apie tai, kas yra paleistuvė bei skaisčiai raudonas žvėris, galima rasti knygoje „Apreiškimo didinga kulminacija arti!“, skyriai 34 ir 35, anglų k. (išleido Sargybos bokšto bendrija).
[Rėmelis/iliustracijos 155, 156 puslapiuose]
IZAIJAS ŽVELGIA DAR TOLIAU Į ATEITĮ
Izaijo knygos 10-ame skyriuje daugiausia kalbama, kaip Jehova panaudos asirų invaziją Izraeliui nubausti ir kaip tesės pažadą apginti Jeruzalę. Kadangi 20—23 eilutės įsiterpia į pranašystę, galima manyti, jog pildosi vienu metu. (Palygink Izaijo 1:7-9.) Bet, sprendžiant iš minčių raiškos, šios eilutės taikomos ypač vėlesniam laikui, kada ir Jeruzalė turės atsiskaityti už savo gyventojų nuodėmes.
Karalius Ahazas, stengdamasis užsitikrinti saugumą, kreipiasi pagalbos į Asiriją. O Izaijas pranašauja, kad likusieji Izraelio namų žmonės ateityje nesielgs taip paikai. Izaijo 10:20 sakoma, kad jie „sudės viltis į Viešpatį, Izraelio Šventąjį“. Tačiau 21-oje eilutėje skaitome, kad tokių žmonių bus maža, — tiktai „likutis sugrįš“. Tai primena Izaijo sūnų Šear Jašubą, kuris yra ženklas Izraeliui ir kurio vardas reiškia „tiktai likutis sugrįš“ (Izaijo 7:3). 10-ojo skyriaus 22-oje eilutėje perspėjama apie nulemtą „pražūtį“. Išnaikinimas būsiąs teisingas — pelnyta bausmė maištingajai tautai. Todėl iš gausios „kaip marių smiltys“ tautos grįš tiktai likutis. 23-ioje eilutėje įspėjama, kad naikinimas siaus visame krašte. Šįsyk Jeruzalės nebus pasigailėta.
Šios eilutės taikliai apibūdina, kas atsitiko 607 m. p. m. e., kai Jehova pasinaudojo Babilono imperija it „spragilu“. Visas kraštas, neišskiriant nė Jeruzalės, pateko į užpuolikų rankas. Žydai buvo išvaryti į Babilono nelaisvę septyniasdešimčiai metų. O paskui kai kurie (tiktai „likutis“) sugrįžo į Jeruzalę atkurti teisingojo garbinimo.
Kaip matyti iš Laiško romiečiams 9:27, 28 eilučių, Izaijo 10:20-23 pranašystė antrąsyk išsipildė pirmajame amžiuje. (Palygink Izaijo 1:9; Romiečiams 9:29.) Paulius aiškina, kad dvasine prasme žydų „likutis“ prie Jehovos ‛sugrįžo’ I m. e. amžiuje, nes ištikimų žydų saujelė tapo Jėzaus Kristaus sekėjais ir ėmė garbinti Jehovą „dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24). Vėliau prie jų prisidėjo tikintieji nežydai. Šitaip kūrėsi dvasinė tauta, „Dievo Izraelis“ (Galatams 6:16). Tuomet išsipildė Izaijo 10:20 žodžiai. Jehovai atsidavusi tauta nebenusigręžė nuo jo ir nebesikreipė pagalbos į žmones.
[Iliustracija 147 puslapyje]
Sanheribas mano, kad sudoroti tautas — vieni juokai, lyg kiaušinius paimti iš lizdo