Izaijo
21 Nuosprendis pajūrio tyrams*.+
Štai kas atūžia tarsi šėlstantys siautulingi pietų vėjai
iš dykumos, iš baisaus krašto,+
2 štai kas šiurpaus man buvo parodyta regėjime:
klastūnas griebiasi klastos,
niokotojas ima niokoti.
Pakilk, Elame! Pradėk apsiaustį, Medija!+
Padarysiu galą visoms jo* sukeltoms dejonėms.+
Aš toks prislėgtas, kad nebegirdžiu,
toks priblokštas, kad nebematau.
4 Daužosi širdis, šiurpstu iš baimės,
gąsdina sutemos, kurių taip laukdavau.
5 Metas dengti stalą, ruošti vietas!
Metas valgyti ir gerti!+
Kelkitės, didžiūnai, tepkite skydą!
6 Jehova man taip kalbėjo:
„Eik, pastatyk sargybinį, tepraneša, ką mato.“
7 Jis matė kovos vežimą, pora žirgų kinkytą,
kovos vežimą, asilų traukiamą,
kovos vežimą, traukiamą kupranugarių.
Sargybinis žiūrėjo įdėmiai, su didžiu akylumu.
8 Tada jis sušuko, suriaumojo lyg liūtas:
„Ištisas dienas, Jehova, sargybos bokšte stoviu,
kiauras naktis sargyboje budžiu.+
Tada garsiai sušuko:
„Krito! Babilonas krito!+
Visi jų dievų stabai ant žemės guli sudaužyti!“+
10 Mano iškultoji taũta,
ką iš kareivijų Viešpaties Jehovos, Izraelio Dievo, girdėjau, tą persakiau.
Kažkas iš Seyro+ man šaukė:
„Sargybini, kiek dar liko nakties?
Sargybini, kiek dar liko nakties?“
12 Sargybinis atsakė:
„Ateina rytas, bet ateina ir naktis.
Jei norėsite paklausti, klauskite.
Ateikite vėl!“
13 Nuosprendis plynėms.
15 Nuo kalavijų jie bėga, nuo ištraukto kalavijo,
nuo įtempto lanko, nuo karo žiaurumų.
16 Jehova man taip sakė: „Per metus, per samdinio metus,* Kedaro+ didybei ateis galas. 17 Kedaro lankininkų liks nedaug, nes taip pasakė Jehova, Izraelio Dievas.“