Septynioliktas skyrius

„Krito Babilonas!“

Izaijo 21:1-17

1, 2. a) Kokia yra bendra Biblijos tema ir kokia dar svarbi tema nagrinėjama Izaijo knygoje? b) Kaip Biblijoje plėtojama Babilono žlugimo tema?

BIBLIJA tarsi didingas muzikos kūrinys turi pagrindinę temą ir šalutinių temų, kurios paįvairina skambesį. Jehovos visavaldystės išteisinimas per Mesijo Karalystę yra pagrindinė Biblijos tema. Bet aptariamos ir kitos svarbios temos. Pavyzdžiui, rašoma apie Babilono žlugimą.

² Ši tema pristatoma Izaijo knygos 13 ir 14 skyriuose, paskui gvildenama 21 skyriuje, vėliau — 44 ir 45 skyriuose. Praėjus šimtui metų, tą pačią temą plėtoja Jeremijas, o Apreiškimo knygoje ji griausmingai užbaigiama (Jeremijo 51:60-64; Apreiškimo 18:1—19:4). Visiems rimtiems Biblijos tyrinėtojams turėtų rūpėti ši svarbi antrinė Dievo Žodžio tema. Izaijo knygos 21 skyrius šiuo atžvilgiu ypač vertingas, nes atskleidžia itin įdomių faktų apie išpranašautąjį didžiosios pasaulio imperijos žlugimą. Vėliau pamatysime, kad 21 skyriuje pabrėžiama dar kita svarbi Biblijos tema, padedanti mums ištirti savo krikščionišką budrumą.

„Rūstus regėjimas“

 3. Kodėl Babilonas vadinamas „tyrais prie jūros“ ir kokią ateitį jam pranašauja šis titulas?

³ Izaijo knygos 21 skyrius prasideda nerimastingais žodžiais: „Ištarmė apie tyrus prie jūros. Kaip vėtros, šėlstančios Negebe, taip negandos atūžia iš dykumos, iš siaubo krašto“ (Izaijo 21:1). Abipus Eufrato stūkso Babilonas. Rytinė jo pusė įsikūrusi tarp dviejų didžiulių upių, Eufrato ir Tigro. Iki jūros — geras kelio galas. Tad kodėl miestas vadinamas „tyrais prie jūros“? Todėl, kad Babilono kraštas kasmet aptvindavo ir virsdavo didele pelkių „jūra“. O babiloniečiai išrado sudėtingą užtvankų, šliuzų bei kanalų sistemą ir pavergė vandens tyrus. Jie išmoningai naudoja vandenį miesto gynybiniams įtvirtinimams. Vis dėlto žmogus, kad ir kaip stengtųsi, neišgelbės Babilono nuo Dievo bausmės. Dykynė čia buvo, — dykynė ir bus. Neganda ateina, telkiasi lyg vėtros, atūžiančios į Izraelį iš baisingos pietinės dykumos. (Palygink Zacharijo 9:14.)

 4. Kaip Apreiškimo regėjime „didžioji Babelė“ siejama su „dykuma“ bei „vandenimis“ ir ką vaizduoja „vandenys“?

⁴ Kaip skaitėme šios knygos 14 skyriuje, šiuolaikinis Babilono atitikmuo yra „didžioji Babelė“, pasaulinė klaidingos religijos imperija. Apreiškimo knygoje didžioji Babelė irgi siejama su „dykuma“ ir „vandenimis“. Apaštalas Jonas, nuneštas į dykumą pamatyti didžiosios Babelės, sužino, kad ji ‛sėdi ant didžių vandenų’, vaizduojančių „žmones, minias, tautas ir kalbas“ (Apreiškimo 17:1-3, 5, 15). Klaidinga religija gyvuoja tiktai liaudies palaikoma, bet galų gale „vandenys“ jos neapsaugos. Didžioji Babelė, kaip ir jos pirmtakas, ištuštės, bus nusiaubta, apleista.

 5. Kaip Babilonas pasirodo esąs „išdavikas“ ir „niokotojas“?

⁵ Izaijo laikais Babilonas dar nėra galingiausia pasaulio imperija, tačiau Jehova numato, kad ilgainiui jis ims piktnaudžiauti valdžia. Izaijas taria: „Rūstus regėjimas buvo man duotas: išdavikas išduoda, niokotojas niokoja“ (Izaijo 21:2a). Babilonas tikrai niokos ir klastingai užkariaus tautas, neišskirdamas nė Judo. Babiloniečiai apiplėš Jeruzalės miestą bei šventyklą ir išvarys gyventojus į Babilono nelaisvę. Ten su bejėgiais tremtiniais elgsis klastingai, išjuoks jų tikėjimą ir neduos nė menkiausios vilties grįžti į tėvynę (2 Metraščių 36:17-21; Psalmyno 137:1-4).

 6. a) Kokiems vaitojimams Jehova padarys galą? b) Kokios tautos, anot pranašystės, puls Babiloną ir kaip tai išsipildo?

⁶ Babilonas neabejotinai nusipelno „rūstaus regėjimo“, pranašaujančio vargą. Izaijas rašo: „Pakilk, Elame! Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį! Vaitojimams aš padarysiu galą!“ (Izaijo 21:2b) Klastingosios imperijos engiami žmonės su palengvėjimu atsikvėps. Pagaliau baigėsi dejonės! (Psalmyno 79:11, 12) Kas suteiks atgaivą? Izaijas mini dvi Babiloną pulsiančias tautas: Elamą ir Mediją. Po dviejų šimtmečių, 539 m. p. m. e., Kyras Persas atžygiuos prieš Babiloną, sutelkęs jungtinę persų ir medų kariuomenę. Iki 539 m. p. m. e. bent dalį Elamo krašto bus pasisavinę persų monarchai.a Užtat elamitų kariai eis išvien su persais.

 7. Kaip regėjimas paveikia Izaiją ir ką tai reiškia?

⁷ Izaijas sakosi labai paveiktas regėjimo: „Todėl man dreba strėnos, sopuliai suremia mane, skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane. Esu taip sukrėstas, kad nebegaliu girdėti, taip pritrenktas, kad nebegaliu matyti. Mano širdis virpa, mane krečia drebulys. Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi“ (Izaijo 21:3, 4). Pranašui, regis, patinka sutemų valandos — metas ramiai pamąstyti. Bet štai prieblanda netenka žavesio ir tiktai įvaro baimę, sielvartą, drebulį. Izaiją suima sopuliai kaip sąrėmiai nėščią moterį ir jo širdis „virpa“. Vienas mokslininkas šią frazę verčia „mano širdis pašėlusiai plaka“. Pasak jo, čia kalbama apie „karštligišką, nereguliarų pulsą“. Kam taip krimstis? Matyt, Izaijo jausmai yra pranašiški. 539 m. p. m. e. naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją toks siaubas persmelks ir babiloniečius.

 8. Kaip pagal pranašystę elgiasi babiloniečiai, nors kitapus sienų stovi priešai?

⁸ Atslenkant lemtingajai nakčiai, Babilono gyventojai nė nepagalvoja apie siaubą. Maždaug prieš du šimtmečius Izaijas pranašavo: „Stalas padengtas, kilimai pakloti. Jie valgo, jie geria“ (Izaijo 21:5a). Išdidus karalius Belšacaras kelia puotą. Vietos paruošta susėsti tūkstančiui didžiūnų, daugybei žmonų ir sugulovių (Danieliaus 5:1, 2). Pokyliautojai žino, jog kitapus sienų stovi kariuomenė, tačiau, jų įsitikinimu, miesto neįmanoma paimti. Didžiulės Babilono sienos ir gilūs apsauginiai grioviai, esą, patikimai saugo nuo užpuolikų, ir dievai neapvilsią gyventojų. Todėl „jie valgo, jie geria“. Ne tiktai Belšacaras pasigeria. Aukšti pareigūnai irgi apsvaigę. Juos reikia raginti, kaip kad toliau pranašauja Izaijas.

 9. Kodėl būtina ‛patepti skydą’?

⁹ „Kelkitės, kunigaikščiai, patepkite skydą“ (Izaijo 21:5b, NW). Puota netikėtai nutrūksta. Kunigaikščiai turi keltis! Pakviestas senyvas pranašas Danielius regi, kaip Jehova įvaro Babilono karaliui Belšacarui klaiką — Izaijo aprašytąjį siaubą. Medų, persų ir elamitų jungtinėms pajėgoms įveikus miesto gynybos sistemą, tarp karaliaus didžiūnų kyla sąmyšis. Babilonas tuojau žlunga! O ką reiškia ‛patepti skydą’? Tautos karalius Biblijoje kartais vadinamas skydu, nes gina ir saugo kraštą (Psalmyno 89:19 [89:18, Brb]).b Turbūt šioje eilutėje Izaijas pranašauja, kad reikės naujo karaliaus. Kodėl? Ogi „tą pačią naktį“ Belšacaras buvo nužudytas. Tad reikia ‛patepti skydą’ — paskirti naują karalių (Danieliaus 5:1-9, 30).

10. Kaip paguodžia Jehovos garbintojus tai, jog išsipildė Izaijo pranašystė apie klastūną?

¹⁰ Šitas pasakojimas paguodžia visus, kurie brangina teisingąjį garbinimą. Šiuolaikinis Babilonas, didžioji Babelė, irgi klastingai elgiasi bei niokoja, panašiai kaip jo senovinis atitikmuo. Ligi šiol religiniai vadovai rezga sąmokslus, norėdami uždrausti Jehovos liudytojų veiklą, persekioti ar apdėti juos nepakeliamais mokesčiais. Tačiau pranašystė primena, kad Jehova mato visas klastas ir būtinai nubaus klastūnus. Jis padarys galą visoms religijoms, kurios užtraukia jam gėdą ir skriaudžia jo tautą (Apreiškimo 18:8). Ar tai įmanomas dalykas? Kad įsitikintume, pažiūrėkime, kaip išsipildė Dievo perspėjimai dėl senovės Babilono ir šiuolaikinės didžiosios Babelės žlugimo.

Miestas „krito“!

11. a) Kokios yra sargybinio pareigos ir kas dabar tarnauja sargybiniu? b) Ką vaizduoja karo vežimas, traukiamas asilų, ir kitas, traukiamas kupranugarių?

¹¹ Dabar Izaijas perduoda Jehovos žodžius: „Šitaip man kalbėjo Viešpats: ‛Eik ir pastatyk sargybinį. Tegu praneša, ką mato’“ (Izaijo 21:6). Čia užvedama kalba apie sargybinį — kita svarbi skyriaus tema. Šiandieną ji domina visus tikruosius krikščionis, nes Jėzus ragino savo sekėjus ‛budėti’. „Ištikimas ir protingas vergas“ be perstojo pasakoja, ką matąs, — kad arti Dievo teismo diena, — ir perspėja apie pavojus, tykančius šiame sugedusiame pasaulyje (Mato 24:42, 45-47; Jr). O ką regi Izaijo aprašytasis sargybinis? „Jis pamatė karo vežimą, kinkytą pora žirgų, karo vežimą, traukiamą asilų, karo vežimą, traukiamą kupranugarių. Ir atidžiai stebėjo, sukaupęs dėmesį“ (Izaijo 21:7, NW). Pavieniai karo vežimai turbūt vaizduoja kovai išsirikiavusias vežimų kolonas, lekiančias sparčiai, kiek ristūnų kojos neša. Karo vežimai, traukiami asilų ir kupranugarių, taikliai vaizduoja dvi karalystes — Mediją ir Persiją, vieningai pulsiančias į kovą. Be to, iš istorijos žinoma, kad persų kariai naudojosi kovoje ir asilais, ir kupranugariais.

12. Kokiomis savybėmis Izaijo regėjime pasižymi sargybinis ir kam reikia tokių savybių šiandieną?

¹² Dabar sargybinis praneša žinią. „Jis šaukė kaip liūtas: ‛Viešpatie, aš stoviu sargyboje dieną ir budžiu naktimis. Štai, artėja vežimas ir pora raitelių’“ (Izaijo 21:8, 9a, Brb). Sargybinis regėjime šaukia drąsiai „kaip liūtas“. Norint paskelbti nuosprendį Babilonui, baisingai tautai, reikia drąsos. Dar reikia ištvermės. Sargybinis stovi savo poste dieną naktį, nepraranda budrumo. Šiomis dienomis sargybinio klasei irgi reikia drąsos bei ištvermės (Apreiškimo 14:12). Visiems tikriesiems krikščionims reikia šitų savybių.

13, 14. a) Kas nutinka senovės Babilonui ir kokia prasme sutrupinami jo stabai? b) Kada ir kaip žlunga didžioji Babelė?

¹³ Izaijo regėjime sargybinis išvysta atriedantį kovos vežimą. Kokią naujieną jis paskelbs? „Jis atsakė ir tarė: ‛Krito, krito Babilonas, visi jo dievų atvaizdai sutrupinti guli ant žemės!’“ (Izaijo 21:9b, Brb) Koks jaudinantis pranešimas! Galų gale žlugo klastingasis Dievo tautos niokotojas!c O kaip suprasti, kad Babilono atvaizdai ir stabai sutrupinami? Gal užpuolikai medai ir persai žygiuos į Babilono šventyklas ir daužys begalę stabų? Anaiptol. Babilono stabai suduš ta prasme, kad pasirodys bejėgiai apsaugoti miestą. Ir Babilonas žlugs nebegalėdamas engti Dievo tautos.

¹⁴ O ką pasakytume apie didžiąją Babelę? Per Pirmąjį pasaulinį karą ji gudriai engė Dievo tautą ir vienu tarpu tiesiog laikė ją nelaisvėje. Karalystės skelbimo darbas bemaž sustojo. Sargybos bokšto bendrijos prezidentas bei kiti atsakingi broliai buvo melagingai apkaltinti ir uždaryti į kalėjimą. Viskas nuostabiai pasikeitė 1919 metais. Atsakingi broliai buvo paleisti iš kalėjimo, vėl atidarytas pagrindinis biuras ir imtasi skelbimo darbo. Taigi didžioji Babelė žlugo — nuo šiol nebeturėjo įtakos Dievo tautai.d Apreiškimo knygoje angelas du sykius skelbia Babelės žlugimą žodžiais iš Izaijo 21:9 (Apreiškimo 14:8; 18:2).

15, 16. Kokia prasme Izaijo tauta yra ‛vėtoma ant kluono grendymo’ ir ko pasimokome iš Izaijo požiūrio į tautiečius?

¹⁵ Šią pranašišką žinią Izaijas baigia švelnesne gaida — užuojauta savo tautai. Jis sako: „Mano tauta, tu buvai iškulta ir išvėtyta ant mano kluono grendymo! Ką girdėjau iš Galybių Viešpaties, Izraelio Dievo, tai paskelbiau jums“ (Izaijo 21:10). Biblijoje kūlimas dažnai simbolizuoja Dievo tautos drausminimą ir gryninimą. Dievo sandoros tauta bus ‛išvėtyta ant kluono grendymo’, kur kviečiai atskiriami nuo pelų, ir paliekami tiktai išvalyti rinktiniai grūdai. Izaijas nepiktdžiugiauja dėl drausminimo. Priešingai, jis gailisi tų, kurie, ‛vėtomi ant kluono grendymo’, visą amžių pragyvens svečios šalies nelaisvėje.

¹⁶ Tai vertingas priminimas mums visiems. Pasitaiko, jog krikščionių susirinkime pristinga užuojautos nusidėjėliui ir sudrausmintas asmuo greit įsižeidžia. Tačiau atminkime, kad Jehova drausmindamas grynina savąją tautą, ir neniekinkime drausmės nei tų žmonių, kurie nuolankiai duodasi pabarami; nepriešgyniaukime, jeigu kas ir mus pataiso. Priimkime Dievo drausminimą kaip jo meilės išraišką (Hebrajams 12:6).

Klauskite sargybinio

17. Kodėl tinka Edomą vadinti „Dūma“?

¹⁷ Izaijo knygos 21-ojo skyriaus antroje pranašiškoje žinioje pabrėžiamas sargybinio vaidmuo. Pradedama tokiais žodžiais: „Ištarmė apie Dūmą. Iš Seyro šaukiama man: ‛Sarge, kiek ilgai dar truks naktis? Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?’“ (Izaijo 21:11) Kur yra toji Dūma? Bibliniais laikais Dūma vadinosi keli miesteliai, tačiau ne apie juos kalbama. Dūmos nėra Seyre (arba Edome). „Dūma“ reiškia „tyla“. Atrodo, jog čionai, kaip ir ankstesnėje ištarmėje, kraštui duodamas pranašiškas pavadinimas. Edomą, kerštautoją ir seną Dievo tautos priešą, nustelbs tyla — mirties tyla. Bet visų pirma žmonės teirausis dėl ateities.

18. Kaip senovės Edomui išsipildo ištarmė „ateina rytas, paskui vėl naktis“?

¹⁸ Kuomet Izaijas rašo knygą, Edomas pasipainioja po kojom galingai asirų kariuomenei. Edomitai trokšta sužinoti, kada jiems baigsis priespaudos naktis. Būtent? „Sargas atsiliepia: ‛Ateina rytas, paskui vėl naktis’“ (Izaijo 21:12a). Atsakymas Edomui nieko gero nežada. Horizonte švystelės iliuzinė aušra. Bet įkandin ryto atskubės kita naktis — tamsus priespaudos metas. Kaip taikliai apibūdinta Edomo ateitis! Asirų priespauda baigsis, tačiau Babilonas virs pasauline imperija ir, įsitvirtinęs vietoj Asirijos, niokos Edomą (Jeremijo 25:17, 21; 27:2-8). Vėl viskas kartosis iš naujo. Babilono priespaudą pakeis Persijos, paskui — Graikijos jungas. Romėnų laikais trumpam išauš „rytas“, kai edomitų kilmės Erodai valdys Jeruzalėje. Deja, ir tas rytas greitai baigsis. Edomas visiems laikams pradings iš istorijos ir nugrims į tylą. Tada jam labai tiks Dūmos pavadinimas.

19. Ką gali reikšti pranašo žodžiai: „Jei norite paklausti, klauskite. Ateikite vėl“?

¹⁹ Savo trumpą pranešimą sargybinis baigia šitaip: „Jei norite paklausti, klauskite. Ateikite vėl!“ (Izaijo 21:12b) Žodžiai „ateikite vėl!“ gali reikšti, kad Edomo laukia begalė ‛naktų’, arba (jei pranašo pasakymą verstume „sugrįžkite“) kad edomitai, norintys išvengti tautos negandų, turi atgailauti už nuodėmes ir ‛sugrįžti’ prie Jehovos. Šiaip ar taip, sargybinis ragina žmones klausti.

20. Kodėl ištarmė, užrašyta Izaijo 21:11, 12, svarbi šiuolaikinei Jehovos tautai?

²⁰ Ši trumputė ištarmė dabar itin reikšminga Jehovos tautai.e Juk dvasiškai akla ir svetima Dievui žmonija klaidžioja nakties tamsoj ir galiausiai pražūtis ištiks šią pasaulio santvarką (Romiečiams 13:12; 2 Korintiečiams 4:4). Jei nakčia ir blykstelėja viltis, kad žmonija įves taiką bei saugumą, tuojau apgaulingą žarą praryja dar juodesnė tamsybė. Netrukus žemėje nušvis tikroji Kristaus Tūkstantmečio valdymo aušra. O kol dar naktis, mes turime paklusti sargybinio klasės vadovavimui, likti dvasiškai budrūs ir drąsiai skelbti, kad artinasi galas šiai sugedusiai pasaulio santvarkai (1 Tesalonikiečiams 5:6).

Naktis gaubia dykumą

21. a) Kokį žodžių žaismą galima įžvelgti frazėje „ištarmė apie Arabiją“? b) Kas žinoma apie dedaniečių karavanus?

²¹ Izaijo knygos 21 skyriaus paskutinė ištarmė, skirta „Arabijai“, prasideda tokiais žodžiais: „Ištarmė apie Arabiją: Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite, Dedano karavanai“ (Izaijo 21:13). Žodis, išverstas „Arabija“, hebrajų (originalo) kalba tiesiogiai reiškia „dykuma“, bet nėra abejonių, jog ištarmė skelbiama kelioms arabų gentims. Šis žodis kartais dar verčiamas „vakaras“, mat hebrajiškai tai skamba labai panašiai. Čia galima įžvelgti žodžių žaismą: tamsus vakaras, vargo metas, užklups kraštą. Ištarmėje vaizduojami Dedano, žymios arabų genties, karavanai. Tokie karavanai eidavo prekybos keliais nuo vienos oazės prie kitos ir gabendavo prieskonius, perlus bei kitas vertybes. Tačiau jiems tenka pasukti iš praminto tako ir slapstytis nakčia. Kodėl?

22, 23. a) Kokia sunki našta prislėgs arabų gentis ir kokios bus pasekmės? b) Kas ir kada sukels šią nelaimę?

²² Izaijas paaiškina: „Ištroškusius pasitikite su vandeniu, bėgančius pasitikite su duona, Temos šalies gyventojai. Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo, nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų“ (Izaijo 21:14, 15). Sunki karo našta slėgs arabų gentims pečius. Tema, įsikūrusi vienoje vandeningiausių oazių, turės tiekti vandenį ir duoną nelaimingiems karo pabėgėliams. Kada ištiks ši neganda?

²³ Paklausykime Izaijo: „Šitaip man pasakė Viešpats: ‛Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. Kedaro šauniųjų kilpininkų mažai beliks.’ Taip kalbėjo Viešpats, Izraelio Dievas“ (Izaijo 21:16, 17). Žymioji Kedaro gentis kartais laikoma visos Arabijos simboliu. Jehova nusprendė, jog Kedaro kilpininkų ir galiūnų liks tiktai saujelė. Kada? „Dar metai“, ne daugiau, mat samdinys darbuojasi tiktai sutartą laiką, už kurį gauna algą. Mes tiksliai nežinome, kaip visa tai išsipildė. Du Asirijos valdovai — Sargonas II ir Sanheribas sakėsi pavergę Arabiją. Kuris nors iš jųdviejų galėjo pagal pranašystę nuniokoti ir išdidžiąsias arabų gentis.

24. Kodėl galime neabejoti, kad Izaijo pranašystė Arabijai išsipildė?

²⁴ Mes neabejojame, kad šita 21-ojo skyriaus pranašystė, kaip ir kitos dvi, išsipildė ligi paskutinės raidės. Jokių dvejonių nelieka perskaičius baigiamuosius ištarmės žodžius: „Taip kalbėjo Viešpats, Izraelio Dievas.“ Suprantama, Izaijo amžininkai nesitiki, jog Babilonas pranoks Asiriją, o paskui per vieną vakarą, nedorai linksmindamasis, neteks valdžios. Nepanašu, kad galingajame Edome įsivyraus mirtina tyla ar kad turtingas arabų gentis užguls negandų bei skurdo naktis. Tačiau Jehova taip pasakė, — taip ir įvyksta. Dabar Jehova praneša mums, kad pasaulinė klaidingos religijos imperija pražus. Tai ne spėlionė, o garantija. Taip kalbėjo pats Jehova!

25. Kaip mums sekti sargybinio pavyzdžiu?

²⁵ Tad būkime tokie kaip sargybinis. Išlikime budrūs, tarsi stovėtume aukštame sargybos bokšte ir dairytumės, ar nematyti horizonte pavojaus ženklų. Artimai bendradarbiaukime su ištikimojo sargybinio klase — pateptųjų krikščionių likučiu, tebegyvenančiu žemėje. Kartu su jais drąsiai skelbkime, ką matome: akivaizdu, jog Kristus valdo danguje; netrukus jis užbaigs ilgą ir tamsią naktį — žmonijos atsitolinimą nuo Dievo; paskui įžiebs tikrąją aušrą, Tūkstantmetį viešpatavimą žemės rojuje!

[Išnašos]

[Iliustracija 219 puslapyje]

„Jie valgo, jie geria“

[Iliustracija 220 puslapyje]

Sargybinis „šaukė kaip liūtas“

[Iliustracija 222 puslapyje]

„Stoviu sargyboje dieną ir budžiu naktimis“