Ozėjo
10 „Izraelis – sulaukėjęs* vynmedis, vedantis vaisių:+
kuo daugiau vaisių duoda, tuo daugiau statosi aukurų,+
kuo geresnis jo krašto derlius, tuo puošnesni jo šventstulpiai*.+
Bus kas jų aukurus sugriauna ir šventstulpius sudaužo!
3 Jie sakys: ‘Karaliaus mes neturime,+ nes Jehovos nesibijome.
Ir kuo karalius mums padėtų?’
4 Jų kalbos tuščios, jie prisiekia melagingai,+ sandoras sudarinėja –
neteisybė želia it nuodingos piktžolės lauko vagose.+
5 Samarijos gyventojai dėl Bet Aveno veršio baiminsis,+
apverks jį liaudis
ir žyniai, kurie šlovinguoju veršiu taip džiaugėsi,
nes jis bus paimtas nuo jų į tremtį.
6 Jį nugabens kaip dovaną didžiam karaliui į Asiriją.+
Efraimas gėdą užsitrauks,
pažemintas bus Izraelis dėl to, kad neprotingų patarimų klausė.+
8 Ir Bet Aveno šventavietės+ – Izraelio nuodėmė+ – bus sunaikintos,+
dygiažolės ir dagiai žels ant jų aukurų.+
Žmonės sakys kalnams: ‘Apdenkite mus!’
ir kalvoms: ‘Griūkite ant mūsų!’+
9 Nuo pat Gibėjos dienų tu, Izraeli, nusidedi,+
tu nė kiek nepasikeitęs.
Ne visus nedorumo sūnus karas Gibėjoje pražudė.
10 Kai panorėsiu, juos nubausiu.
Tautos susitelks prieš juos
ir teks jiems vilkti savo dviejų nusikaltimų jungą.
11 Efraimas buvo išmokyta ir mėgstanti kulti telyčia,
jos puikaus sprando neapsunkinau.
Bet dabar aš leisiu ant Efraimo joti*.+
Judas ars, Jokūbas akės.
12 Sėkite sau teisumą ir pjaukite ištikimąją meilę,
plėškite dirvoną,+
kol dar laikas ieškoti Jehovos,+
kad atėjęs jis pamokytų teisumo.+
13 Bet jūs ariate nedorybę,
pjaunate neteisumą+
ir valgote apgaulės vaisius,
nes savo pačių užmojais pasitikite,
savo karių daugybe.
14 Prieš tavo žmones griausmingai pakils priešas,
ir visi tavo įtvirtinti miestai bus nuniokoti,+
kaip kad Šalmanas* nuniokojo Bet Arbelį kovos dieną,
kai motinos drauge su vaikais buvo sutraiškytos.
15 Taip bus padaryta ir tau, Beteli,+ už tavo didelį nedorumą.