Jobo
38 Tada į Jobą iš audros prabilo Jehova:+
3 Tad susijuosk kaip vyras strėnas.
Tavęs aš klausiu, o tu man atsakyk.
4 Kur tu buvai, kai klojau žemės pamatus?+
Atsakyk, jei viską puikiai supranti.
5 Ir kas jos matmenis nustatė, gal žinai?
Kas ištempė ant jos matuoklę?
6 Į ką pastovai žemės buvo įleisti
ir kas padėjo jos kertinį akmenį,+
9 Tai aš ją debesim apklosčiau
ir įsupau į tirštą tamsą,
10 aš nustačiau jai ribą,
duris su skląsčiais įtaisiau+
11 ir pasakiau: ‘Tik ligi čia ateik, bet ne toliau.
Čia tesustos galingos tavo bangos.’+
12 Gal esi kada įsakęs rytui aušti
ar nurodęs aušrai, iš kur švisti,+
13 liepęs jai suimti žemę už kraštų
ir išpurtyti iš jos nedorėlius?+
14 Žemė mainosi it antspaudo paliestas molis,
pasipuošia raštais it drabužis.
15 O nedorėliai savo šviesos netenka,
jų iškelta ranka palūžta.
16 Ar buvai įžengęs į jūros versmes?
Ar ištyrei vandenų gelmes?+
17 Ar kada matei mirties vartus?+
Vartus į juodą tamsą* ar esi regėjęs?+
18 Platybes žemės ar gali protu aprėpti?+
Atsakyk, jei visa tai žinai.
20 Ar tu galėtum jas į jų valdas parvesti?
Į jų namus ar rastum taką?
21 Todėl gal viską ir žinai, kad jau gimei senų senovėj,
nugyvenai daugybę metų?
22 Ar buvai į sniego saugyklas įžengęs,+
ar matei ledėkų sandėlius,+
23 kuriuos laikau nelaimės metui,
kovos ir karo dienai?+
24 Kokiais keliais šviesa* atsklinda?
Iš kur atkyla žemėje rytys?+
25 Ir kas iškirto taką liūčiai,
praskynė kelią debesiui audros,+
26 kad lytų ten, kur niekas negyvena,
kur tyrai, kur nėra žmogaus,+
27 ir kad apleistą dykvietę pagirdytų
ir leistų žolei želti?+
Kieno vaikai rasos lašeliai?+
29 Kieno gi įsčios išnešiojo ledą
ir kas po dangumi pagimdė šerkšną?+
33 Ar dėsnius, dangų valdančius, tu išmanai?+
Ar padarytum taip, kad jie* valdytų žemę?
35 Ar su užduotimi pasiųstumei žaibus?
Ar jie prisistatytų tardami: ‘Mes čia!’?
37 Ir kas toks išmintingas, kad debesis visus suskaito?
39 Ar sumedžiotum liūtui grobį,
besočius liūtukus pasotintum,+
40 kai slepiasi jie savo guoly
ar tyko pasaloj?