Pradžios

17 Kai Abromui buvo 99 metai, Jehova pasirodė jam ir pasakė: „Aš esu visagalis Dievas. Eik mano keliais ir būk be priekaišto*. 2 Aš laikysiuosi savo sandoros – sandoros tarp manęs ir tavęs,+ ir padarysiu tavo palikuonius labai gausius.“+

3 Abromas parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės, o Dievas toliau jam kalbėjo: 4 „Štai manoji sandora su tavimi.+ Tu tikrai tapsi daugelio tautų tėvu.+ 5 Nuo šiol nebesivadinsi Abromas*. Tavo vardas bus Abraomas*, nes iš tavęs iškildinsiu daugelį tautų. 6 Duosiu tau gausybę palikuonių, iškildinsiu iš tavęs tautas, iš tavęs kils karaliai.+

7 Aš laikysiuosi sandoros, kurią sudarau su tavimi+ ir tavo palikuoniais po tavęs, per visas jų kartas. Tai amžina sandora – aš visada būsiu tavo Dievas, o po tavęs – ir tavo palikuonių Dievas. 8 Kraštą, kuriame esi svetimšalis,+ visą Kanaano kraštą, atiduosiu kaip amžiną nuosavybę tau ir tavo palikuoniams, kurie bus po tavęs. Ir aš būsiu jų Dievas.“+

9 Dievas toliau kalbėjo Abraomui: „Tu irgi turi laikytis mano sandoros – tu ir tavo palikuoniai per visas kartas. 10 Štai sudarau su jumis sandorą, kurios laikysiesi tu ir tavo būsimi palikuoniai: kiekvienas jūsų vyras bus apipjaustytas.+ 11 Apipjaustysite savo apyvarpę, ir tai bus mano sandoros su jumis ženklas.+ 12 Per visas jūsų kartas kiekvienas jūsų berniukas, sulaukęs aštuonių dienų, kiekvienas, gimęs jūsų namuose, turės būti apipjaustytas,+ taip pat kiekvienas nupirktas už pinigus iš svetimšalio, ne jūsų palikuonis. 13 Kiekvienas vyras, gimęs jūsų namuose, ir kiekvienas nupirktas už pinigus turi būti apipjaustytas.+ Tai bus mano amžinos sandoros ženklas jūsų kūne. 14 Jeigu kuris neapipjaustytas vyras neapsipjaustytų apyvarpės, jis turi būti pašalintas iš savo žmonių tarpo*. Jis bus sulaužęs mano sandorą.“

15 Tada Dievas Abraomui pasakė: „O savo žmonos Sarajos*+ nebevadink Saraja. Jos vardas bus Sara*. 16 Aš ją palaiminsiu ir ji pagimdys tau sūnų.+ Palaiminsiu ją ir iš jos kils tautos, kils tautų karaliai.“ 17 Tai išgirdęs Abraomas parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės. Jis juokėsi, sakydamas sau širdyje:+ „Nejau šimtamečiam senoliui gims vaikas? Nejau Sara, devyniasdešimties būdama, pagimdys?“+

18 Abraomas Dievui tarė: „O kad nors Izmaelis gyventų tavo malonėje!“+ 19 Dievas atsakė: „Tavo žmona Sara tikrai pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį Izaoku*.+ Mano amžinoji sandora galios jam ir jo palikuoniams.+ 20 Išklausiau ir tavo prašymą dėl Izmaelio. Palaiminsiu jį, duosiu jam palikuonių ir didžiai juos pagausinsiu. Iš jo kils dvylika vadų, iškildinsiu iš jo didelę tautą.+ 21 Tačiau mano sandora galios Izaokui,+ kurį Sara tau pagimdys šituo laiku kitais metais.“+

22 Baigęs kalbėtis su Abraomu, Dievas pasitraukė. 23 Tą pačią dieną Abraomas apipjaustė apyvarpę savo sūnui Izmaeliui ir visiems kitiems vyrams – tiek gimusiems jo namuose, tiek ir tiems, kuriuos buvo nusipirkęs už pinigus, – kiekvienam savo namų vyrui, kaip Dievas jam buvo paliepęs.+ 24 Abraomas buvo 99 metų, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpė.+ 25 O jo sūnus Izmaelis, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpė, buvo trylikos.+ 26 Tą pačią dieną buvo apipjaustyti ir Abraomas, ir jo sūnus Izmaelis. 27 Kartu su Abraomu buvo apipjaustyti visi jo namų vyrai – kiekvienas gimęs namuose ir kiekvienas, nupirktas už pinigus iš svetimšalio.