Apreiškimas

10 Ir išvydau kitą galingą angelą, apsisiautusį debesimi ir besileidžiantį iš dangaus. Jam ant galvos buvo vaivorykštė, jo veidas atrodė kaip saulė,+ kojos – lyg ugniniai stulpai, 2 o rankoje jis turėjo išvyniotą ritinėlį. Angelas atsistojo dešine koja ant jūros, kaire – ant sausumos 3 ir sušuko taip garsiai, tarsi būtų suriaumojęs liūtas.+ Jam sušukus, prabilo septyni griaustiniai.+

4 Septyniems griaustiniams prabilus, aš jau ketinau rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą,+ sakantį: „Užantspauduok, ką kalbėjo septyni griaustiniai, ir to nerašyk.“ 5 Tada mačiau, kaip angelas, stovintis ant jūros ir ant sausumos, iškėlė dešinę ranką į dangų 6 ir prisiekė Gyvuoju per amžių amžius+ – tuo, kuris sukūrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, jūrą ir visa, kas joje:+ „Daugiau jis nebelauks. 7 Dienomis, kai septintasis angelas+ bus bepradedąs trimituoti,+ Dievo slėpinys,+ kurį savo vergams pranašams jis paskelbė+ kaip gerą naujieną, taps tikrove.“

8 Balsas, kurį girdėjau iš dangaus,+ vėl prabilo į mane: „Eik ir paimk iš angelo, stovinčio ant jūros ir ant sausumos, išvyniotą ritinėlį.“+ 9 Aš priėjau prie angelo ir paprašiau, kad duotų man ritinėlį. Jis man atsakė: „Imk jį ir suvalgyk.+ Jis burnoje bus saldus kaip medus, bet viduriuose apkars.“ 10 Aš paėmiau ritinėlį iš angelo rankos ir suvalgiau.+ Burnoje jis buvo saldus kaip medus,+ bet kai suvalgiau, viduriuose apkarto. 11 Ir išgirdau man sakant: „Tu turi toliau pranašauti apie gentis, tautas, kalbas ir daugelį karalių.“