Danieliaus

6 Darijus nusprendė paskirti 120 satrapų ir jiems pavedė valdyti visas karalystės sritis.+ 2 Jie buvo pavaldūs trims aukštiems pareigūnams, kurių vienas buvo Danielius.+ Satrapai+ turėjo duoti šiems apyskaitą, kad karalius nepatirtų kokio nuostolio. 3 Danielius pranoko kitus aukštuosius pareigūnus ir satrapus, nes savyje turėjo nepaprastą dvasią,+ ir karalius ketino jį dar paaukštinti – padaryti viršiausią visoje karalystėje.

4 Tuomet aukštieji pareigūnai ir satrapai ėmė ieškoti pagrindo apkaltinti Danielių dėl karalystės reikalų, tačiau nerado nei kuo jį apkaltinti, nei dėl ko papriekaištauti. Danielius buvo patikimas, ir nebuvo įmanoma prikišti jam nė menkiausio aplaidumo ar nesąžiningumo. 5 Tada tie vyrai kalbėjo: „Pagrindo apkaltinti Danielių tikrai nerasime, nebent tai būtų dalykai, susiję su jo Dievo įstatymu.“+

6 Taigi aukštieji pareigūnai ir satrapai sugužėjo pas karalių ir jam kalbėjo: „Karaliau Darijau, gyvuok per amžius! 7 Visi karaliaus pareigūnai, viršininkai, satrapai, patarėjai ir vietininkai tarpusavyje sutarė, kad reikia karališkuoju potvarkiu įvesti tokį draudimą: kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų ko nors melstų kokį dievą ar žmogų, o ne tave, karaliau, turi būti įmestas į liūtų duobę.+ 8 Todėl dabar, karaliau, išleisk potvarkį ir jį pasirašyk,+ kad niekas negalėtų to potvarkio pakeisti, nes medų ir persų įstatymai neatšaukiami.“+

9 Ir karalius Darijus pasirašė draudžiamąjį potvarkį.

10 Sužinojęs, kad pasirašytas toks potvarkis, Danielius parėjo namo ir savo aukštutiniame kambaryje, kurio langai buvo atviri į Jeruzalės pusę,+ atsiklaupęs meldėsi ir šlovino Dievą, kaip buvo pratęs. Taip jis darydavo tris kartus per dieną. 11 Ir štai anie vyrai įsiveržę užklupo Danielių beprašantį ir bemaldaujantį savo Dievą malonės.

12 Tada jie nuėjo pas karalių ir apie jo išleistą potvarkį ėmė kalbėti: „Argi tu nepasirašei draudimo, skelbiančio, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų ko nors melstų kokį dievą ar žmogų, o ne tave, karaliau, turi būti įmestas į liūtų duobę?“ Karalius atsakė: „Taip, šis nutarimas tvirtas – tvirtas kaip ir visas medų ir persų įstatymas, kuris negali būti atšauktas.“+ 13 Tie suskubo sakyti: „Danielius iš Judo tremtinių+ nepaiso nei tavęs, karaliau, nei tavo pasirašyto draudimo ir triskart per dieną meldžiasi.“+ 14 Tai išgirdęs, karalius labai sunerimo. Jis ieškojo būdų, kaip Danielių išgelbėti, ir iki pat saulėlydžio darė viską, kad jį apsaugotų. 15 Tačiau tie vyrai vėl sugužėjo pas karalių ir kalbėjo: „Tu juk žinai, karaliau, kad pagal medų ir persų įstatymą joks karaliaus išleistas draudimas ar potvarkis negali būti pakeistas.“+

16 Karaliaus įsakymu Danielius buvo atvestas ir įmestas į liūtų duobę.+ Karalius tarė Danieliui: „Tavo Dievas, kuriam taip ištikimai tarnauji, išgelbės tave!“ 17 Tada buvo paimtas akmuo ir duobės anga užrista. Karalius užantspaudavo akmenį savo antspaudo žiedu ir didžiūnų žiedais, kad niekas negalėtų pakeisti Danieliui nuosprendžio.

18 Karalius sugrįžo į savo rūmus ir naktį praleido pasninkaudamas, atsisakęs linksmybių* – užmigti jis negalėjo. 19 Vos tik ėmė švisti, karalius atsikėlė ir nuskubėjo prie liūtų duobės. 20 Prisiartinęs prie duobės, jis sielvartingu balsu pašaukė Danielių ir paklausė: „Danieliau, gyvojo Dievo tarne, ar tavo Dievas, kuriam taip ištikimai tarnauji, įstengė išgelbėti tave nuo liūtų?“ 21 Danielius tuojau atsakė: „O karaliau, gyvuok per amžius! 22 Mano Dievas siuntė angelą ir užčiaupė liūtams nasrus,+ – jie man nieko nepadarė,+ nes Dievo akyse esu nekaltas. Nė tau, karaliau, aš nenusikaltau.“

23 Karalius nepaprastai apsidžiaugė ir liepė Danielių ištraukti iš duobės. Danielių ištraukė sveikut sveikutėlį, nes jis pasitikėjo savo Dievu.+

24 O vyrus, kurie buvo Danielių apskundę*, karaliaus įsakymu atvedė ir kartu su sūnumis ir žmonomis įmetė į liūtų duobę. Jiems dar duobės dugno nepasiekus, liūtai griebė juos ir sutriuškino visus jų kaulus.+

25 Tada karalius Darijus visoje žemėje gyvenančioms ir įvairiausiomis kalbomis kalbančioms tautoms ir gentims parašė:+ „Didi ramybė jums! 26 Išleidžiu įsaką, kad žmonės visose mano karalystės valdose turi drebėti iš baimės prieš Danieliaus Dievą.+ Jis yra gyvasis Dievas ir gyvuoja per amžius. Jo karalystė niekada nebus sunaikinta ir jo viešpatavimas amžinas*.+ 27 Jis gelbsti,+ saugo, daro ženklus ir stebuklus danguje ir žemėje,+ jis išgelbėjo Danielių iš liūtų nagų.“

28 Taigi Danieliui gerai klojosi ir valdant Darijui,+ ir valdant persui Kyrui.+