1 Samuelio

1 Efraimo aukštumose,+ Ramataim Cofime,+ gyveno vyras,* vardu Elkana.+ Jis buvo efraimas*, Jerohamo sūnus (šis buvo sūnus Elihuvo, šis – sūnus Tohuvo, o šis – Cūfo). 2 Elkana turėjo dvi žmonas: vienos vardas buvo Ona, kitos – Penina. Penina vaikų turėjo, o Ona buvo bevaikė. 3 Tas vyras kasmet eidavo iš savo miesto į Šiloją pagarbinti Jehovos, kareivijų Viešpaties, ir atnašauti jam aukų.+ Tenai Jehovos kunigais+ tarnavo du Elio sūnūs: Hofnis ir Finehasas.+

4 Vieną tokią dieną Elkana atnašavo auką. Dalį jis davė savo žmonai Peninai ir po dalį visiems jos sūnums ir dukterims.+ 5 O štai Onai parinko ypatingą dalį, nes labai ją mylėjo, nors Jehova ir nebuvo davęs jai vaikų. 6 Onos varžovė, norėdama ją įskaudinti, iš jos tyčiojosi, kad Jehova paliko ją bevaikę. 7 Šitaip Penina elgėsi metai po metų. Kai tik Ona ateidavo į Jehovos Namus,+ varžovė imdavo iš jos taip tyčiotis, kad ji raudodavo ir nieko nevalgydavo. 8 Tąsyk jos vyras Elkana paklausė: „Ona, kodėl tu verki ir nieko nevalgai? Ko tokia nusiminusi? Argi aš tau ne vertesnis už dešimt sūnų?“

9 Jiems Šilojuje pavalgius ir atsigėrus, Ona pakilo ir nuėjo. Tuo metu ant suolo prie Jehovos šventyklos*+ įėjimo sėdėjo kunigas Elis. 10 Širdgėlos apimta Ona meldėsi Jehovai+ ir graudžiai verkė. 11 Ji davė įžadą: „O Jehova, kareivijų Viešpatie, jei pažvelgsi į savo tarnaitės kančią ir mane prisiminsi, jei nepamirši savo tarnaitės ir dovanosi savo tarnaitei sūnų,+ tai aš atiduosiu jį Jehovai, kad tarnautų jam per visas savo gyvenimo dienas, ir skustuvas nepalies jo galvos.“+

12 Ona ilgai meldėsi Jehovai, o Elis tuo tarpu stebėjo jos lūpas. 13 Ji meldėsi širdyje – tik lūpos krutėjo, balso nebuvo girdėti, tad Elis pamanė, kad moteris girta. 14 „Ką čia veiki pasigėrusi? Išsipagiriok nuo vyno!“ – sudraudė ją Elis. 15 „Aš nesu pasigėrusi, mano viešpatie! – atsakė Ona. – Aš kančios prislėgta moteris. Nei vyno, nei kitokio svaigaus gėrimo negėriau. Ne, aš lieju širdį Jehovai.+ 16 Nelaikyk savo tarnaitės niekinga moterimi, nes visą šį laiką kalbėjau iš didelio skausmo ir kančios.“ – 17 „Eik rami, – tarė Elis, – ir tegul Izraelio Dievas išpildo tavo prašymą.“+ – 18 „O, kad tavo tarnaitė rastų malonę tavo akyse!“ – atsiliepė Ona. Tada moteris nuėjo savo keliu, pavalgė ir daugiau jos veidas nebebuvo liūdnas.

19 Šeima pakilo anksti rytą, nusilenkė Jehovai ir patraukė į savo namus Ramoje.+ Elkana suėjo su savo žmona Ona, Jehova ją atsiminė+ 20 ir ji tapo nėščia. Metams nepraėjus* Ona pagimdė sūnų. Berniuką ji pavadino+ Samueliu*, sakydama: „Iš Jehovos jį išmeldžiau.“

21 Kai Elkana vėl su visais namiškiais išsiruošė atnašauti Jehovai metinės aukos+ ir savo įžado aukos, 22 Ona kartu nėjo.+ Vyrui ji pasakė: „Kai berniukas bus nujunkytas, tada jį nuvesiu Jehovos akivaizdon, ir ten jis pasiliks visam laikui.“+ – 23 „Daryk, kaip tau atrodo geriausia, – sutiko Elkana. – Lik namuose, kol vaiką nujunkysi. Ir teįvykdo Jehova tai, ką tu sakei.“ Tad Ona liko namuose ir žindė sūnų, kol galiausiai nujunkė.

24 Kai vaikas buvo nujunkytas, Ona pasiėmė jį ir iškeliavo į Šiloją. Sykiu vedėsi trimetį jautį, nešėsi efą* miltų ir didelį ąsotį vyno.+ Taip ji atėjo į Jehovos Namus Šilojuje+ su savo berniuku. 25 Papjovę jautį, nuvedė berniuką pas Elį. 26 Ona Eliui tarė: „Dovanok, mano viešpatie! Kaip gyvas mano viešpats, aš esu ta pati moteris, kuri stovėjo šioje vietoje tavo akivaizdoje ir meldėsi Jehovai.+ 27 Tai šio vaikelio aš meldžiau, ir Jehova mano prašymą išklausė.+ 28 O dabar atiduodu* jį Jehovai. Jis priklausys* Jehovai visą savo gyvenimą.“

Ir jis* nusilenkė Jehovai.