Izaijo
Jo vynuogynas buvo ant derlingo kalvos šlaito.
2 Jis išpureno lauką, nurinko akmenis,
apsodino jį rinktiniais raudonųjų vynuogių daigais.
Vidury jis pastatė bokštą
ir įrengė vyno spaudyklą.+
Jis vylėsi užsiauginti gerų vynuogių,
bet užaugo tik laukinės.+
4 Ką begaliu dėl savo vynuogyno padaryti?
Ko dar nesu dėl jo padaręs?+
Kodėl tik laukinės vynuogės užaugo, –
juk vyliausi sulaukti gerų?
5 Dabar jums pasakysiu,
ką su savo vynuogynu rengiuosi padaryti:
jo gyvatvorę išrausiu,
ir ugnis jį praris,+
nugriausiu akmeninę sieną,
ir jis bus ištryptas.
7 Kareivijų Viešpaties Jehovos vynuogynas – tai Izraelio namai,+
daigai, kuriais gėrėjosi, – tai Judo vyrai.
Jis vylėsi teisingumo,+
bet štai išvydo neteisybę,
vylėsi teisumo,
bet išgirdo sielvartingas aimanas.“+
8 Vargas tiems, kas jungia namą prie namo,+
duria lauką prie lauko,+
kol nebelieka vietos,
ir krašte sau gyvena patys vieni.
9 Kareivijų Viešpats Jehova man girdint prisiekė,
kad daug namų, didelių ir gražių,
taps pasibaisėtinu reginiu,
paliks tušti.+
11 Vargas tam, kas anksti atsikėlęs svaigiojo gėrimo ieško,+
kas prie vyno sėdi iki sutemų, kol apkvaista.
12 Jie turi lyrą, dešimtstygę arfą,
būgnelį, fleitą ir vyno savo pokyliuose.
O tai, ką daro Jehova, jiems nerūpi,
jo rankų darbo jie nemato.
13 Mano tauta eis tremtin,
nes jai trūksta nuovokos.+
Garbingi jos vyrai kęs alkį,+
žmones kamuos troškulys.
14 Kapas* prasiplės,
plačiai, kiek gali, išsižios,+
ir miesto didybė*, jo triukšminga minia ir ūžautojai
tenai nužengs.
15 Žmogus gūšis,
jis bus pažemintas,
akis turės nudelbti išdiduolis.
16 Kareivijų Viešpats Jehova savo nuosprendžiais save išaukštins,
17 Ten lyg savo pievose ganysis ėriukai,
dykynėse, kur kadaise bandos ganėsi, svetimšaliai valgys.
18 Vargas tempiantiems savo kaltę apgaulės virvėmis,
tiems, kurie į nuodėmę įsikinko tarsi į vežimą,
19 tiems, kurie sako: „Tegu greičiau jis dirba,
tesiskubina – mes norime tai pamatyti,
teįvyksta Izraelio Šventojo užmojis* –
norime tai patirti!“+
20 Vargas tiems, kurie pikta vadina geru, o gera – piktu,+
tamsą laiko šviesa, o šviesą – tamsa,
kartumą – saldumu, saldumą – kartumu.
22 Vargas tiems, kurie smarkūs vyną gerti,
vargas vyrams, kurie gabūs svaigųjį gėrimą sutaisyti,+
23 kurie už kyšį išteisina nedorėlį,+
kurie nepaiso teisiojo teisių.+
24 Kaip ugnies liežuviai praryja ražieną,
kaip sausa žolė liepsnose pražūva,
taip supus jų šaknys
ir žiedai į dulkes pavirs,
nes Jehovos, kareivijų Viešpaties, įstatymą* jie atmetė,
Izraelio Šventojo žodį paniekino.+
25 Štai kodėl Jehova pykčiu ant jų užsidegė,
jis pakels ranką jų bausti.+
Kalnai sudrebės,
ir jų lavonai kaip atmatos gatvėse gulės.+
Jo pyktis nėra atlėgęs,
jo ranka tebėra pakelta.
Štai! Jie ateina! Ir kaip skuba!+
27 Tarp jų nėra pavargusių ar klupinėjančių,
nėra apsnūdusių ar miegančių.
Jų strėnas juosiantys diržai nepalaidi,
apavo dirželiai nesutrūkę.
Jie suurgs ir stvers grobį,
nusineš ir niekas jų aukos neišgelbės.
30 Tą dieną pagavę grobį jie riaumos,
kaip kad riaumoja jūra.+
Kas pažvelgs į kraštą, tik baugią tamsą išvys,
debesys šviesą užstos.+