Izaijo

50 Jehova sako:

„Argi daviau jūsų motinai skyrybų raštą,+ kai ją išvariau?

Dėl savo nuodėmių+ buvote parduoti,

dėl jūsų kalčių buvo išvaryta jūsų motina.+

Juk aš pagrūmoju, ir išdžiūsta jūra,+

upės dykuma pavirsta.+

Žuvys tenai gaišta,

be vandens užtrokšta ir genda.

 3 Dangų aš apvelku tamsybe,+

apdengiu jį ašutine.“

 4 Visavaldis Jehova išmokė mane, kaip kalbėti,+

todėl žinau, ką pasakyti nuvargusiam,* kokį žodį jam tarti.+

Jis budina mane kas rytą,

žadina mano ausį, kad klausyčiausi tarsi mokinys.+

Aš nemaištavau,+

į kitą pusę nesigręžiau.+

 6 Savo nugarą atsukau mane plakantiems,

skruostus – man barzdą raunantiems.

 7 Visavaldis Jehova padės man,+

todėl pažeminimo nejausiu.

Pasiryžau būti tvirtas*+

ir žinau – sugėdintas nebūsiu.

 8 Mano gynėjas yra šalia,

kas tad gali mane kaltinti*?+

Jie sudūlės visi kaip drabužis,

kandis juos suės.

10 Kas iš jūsų bijo Jehovos

ir paklūsta jo tarno balsui,+

kas vaikščiojo gūdžioje tamsoje be jokios šviesos,

tepasitiki tas Jehovos vardu ir savo Dievu tesikliauja.

11 „O jūs, kurie kurstote ugnį,

kurie skeliate žiežirbas,

vaikščiokite savo ugnies šviesoje,

tarp tų lekiančių žiežirbų.

Štai ką mano ranka padarys –

į skausmo patalą jus paguldys.