Izaijo
56 Jehova sako:
„Laikykitės to, kas teisinga,+ darykite, kas teisu!
Mano išgelbėjimas jau arti,
mano teisumas bus greitai apreikštas.+
2 Laimingas žmogus, žmogaus sūnus,
kuris tai daro, kuris to laikosi.
Laimingas, kas švenčia šabą, jo nepaniekina+
ir sergi ranką nuo visokios piktadarybės.
Eunuchas tenekalba: ‘Aš – nudžiūvęs medis.’“
4 Štai ką Jehova sako eunuchams, kurie švenčia jo šabus, noriai daro, kas jam patinka, ir laikosi jo sandoros:
5 „Savo Namuose, tarp jų sienų, įamžinsiu jų atminimą* ir vardą, –
o tai geriau už sūnus ir dukteris, –
amžiną vardą jiems duosiu,
ir jis niekada neišnyks.
6 Svetimšalius, kurie ateina tarnauti Jehovai,
kurie brangina Jehovos vardą+
ir tampa jo tarnais, –
visus, kas švenčia šabą ir jo nepaniekina,
kas laikosi mano sandoros, –
7 aš irgi atvesiu į savo šventąjį kalną+
ir pradžiuginsiu savo maldos namuose.
Jų deginamąsias aukas ir atnašas mielai priimsiu ant savo aukuro,
ir mano Namus vadins maldos namais visoms tautoms.“+
8 Štai toks yra visavaldžio Jehovos, renkančio Izraelio išblaškytuosius,+ žodis:
„Kartu su tais, kuriuos jau surinkau, surinksiu ir kitus.“+
9 Ateikite ir ėskite, laukų žvėrys!
Ateikite šen, žvėrys miškų!+
10 Sargybiniai akli,+ nė vienas nieko nemato.+
Jie – nebylūs šunys, loti negali,+
tik šnopuoja gulėdami, mėgsta snausti.
11 Jie tikri rajūnai,
jiems niekad negana.
Jie – ganytojai be išmanymo.+
Gersime ir pasigersime!+
Rytoj irgi bus kaip šiandien, netgi geriau!“