Psalmynas
Dovydo psalmė. Kai jis buvo Judo dykumoje.+
Alpsta mano kūnas, kaip tavęs ilgiuosi
krašte sausringame, nualintame, be vandens.+
2 Atėjęs į šventovę, akis pakėliau į tave,
regėjau tavo šlovę ir galybę.+
4 Aš šlovinsiu tave, kol gyvas būsiu,
rankas iškėlęs šauksiuos tavo vardo.
5 Esu pasotintas, man tekusi dalis – riebiausia ir geriausia,
tad mano lūpos girs tave su džiugesiu.+
8 Į tave aš įsitvėręs,
savo dešine mane laikai.+
9 O tie, kas tyko mano gyvasties,
nužengs į žemės gelmę.
10 Jie kalavijui bus atiduoti
ir taps grobiu šakalams*.
11 Dievu karalius džiaugsis
ir kiekvienas, kas Dievu prisiekia, džiūgaus*,
nes melagiams bus užčiauptos lūpos.