Izaijo
43 Štai ką sako Jehova,
tavo Kūrėjas, Jokūbai, – tas, kurio dėka esi, Izraeli:+
„Nebijok, aš tave išpirkau,+
vardu tave pašaukiau.
Man tu priklausai.
Kai per ugnį žengsi, neapdegsi,
liepsnos tau nepakenks.
3 Juk aš esu Jehova, tavo Dievas,
Izraelio Šventasis, tavo Gelbėtojas.
Tau išpirkti Egiptą atidaviau,
Etiopiją ir Sebą į tave išmainiau,
4 nes mano akyse buvai brangus,+
buvai garbingas, tave aš mylėjau.+
Tad tautas už tave atiduosiu,
jų žmones – mainais už tavo gyvastį.
Parvesiu tavo palikuonius iš rytų,
surinksiu tave iš vakarų.+
6 Šiaurei paliepsiu: ‘Grąžink juos!’+
Pietums tarsiu: ‘Jų neužlaikyk.
Parvesk mano sūnus iš toli, mano dukteris – iš žemės pakraščių,+
7 parvesk kiekvieną, kuris mano vardu vadinamas,+
kurį savo šlovei sukūriau,
nulipdžiau, savo rankomis padariau.’+
Ar gali jie* atskleisti, kas įvyks pirmiausia?+
Kuris iš jų gali tai pasakyti?
Teįrodo jie savo teisumą, teatsiveda liudytojų,
kad tie, visa išklausę, patvirtintų: ‘Tai tiesa!’+
mano tarnas, kurį išsirinkau,+
idant žinotumėte, manimi tikėtumėte ir suprastumėte,
kad visada esu toks pat.+ Tai Jehovos žodis.
Prieš mane nebuvo jokio dievo
ir po manęs jokio nebus.+
11 Aš – aš esu Jehova,+ be manęs nėra gelbėtojo.+
12 Aš paskelbiau, ką darysiu, jus gelbėjau ir jums viską apreiškiau,
kai nebuvo tarp jūsų svetimo dievo.+
Taigi jūs esate mano liudytojai – tai Jehovos žodis, – o aš esu Dievas.+
13 Visada toks esu.+
Niekas negali iš mano rankų išvaduoti.+
Kai imuosi veikti, kas man sukliudys?“+
14 Štai ką sako Jehova, tavo Atpirkėjas,+ Izraelio Šventasis:+
„Jūsų labui siųsiu kariuomenę į Babiloną, visus vartų užkaiščius nukelsiu,+
ir chaldėjai iš sielvarto verks savo laivuose.+
15 Aš esu Jehova, jūsų Šventasis,+ Izraelio Kūrėjas,+ jūsų Karalius.“+
16 Štai ką sako Jehova –
tas, kuris tiesia kelią per jūrą,
atveria taką per šėlstančius vandenis,+
17 tas, kuris veda kovos vežimus su žirgais,+
kariuomenę su karžygiais:
„Jie gulės parblokšti ir nebesikels.+
Jie užges kaip rusenantis dagtis.“
18 „Užmirškite, kas buvo,
praeitimi nebegyvenkite.
20 Mane šlovins laukų žvėrys,
šakalai ir stručiai,
nes aš duodu vandens tyruose,
upių – dykumoje,+
kad mano žmonės, mano išrinktieji,+ atsigertų.
23 Nevedei man avių deginamajai aukai,
atnašomis manęs nešlovinai.
Dovanos atnešti tavęs neverčiau,
nevarginau, smilkalų nereikalavau.+
Apsunkinai mane savo nuodėmėmis,
savo kaltėmis apkrovei.+
26 Primink, ką pamiršau, bylinėkimės!
Kalbėk, įrodyk, kad esi teisus.