Liudytojai prieš netikrus dievus

„Jūs mano liudytojai, sako Viešpats [„Jehova“, NW], ir mano tarnas, kurį aš pasirinkau“ (IZAIJO 43:10).

 1. Kas yra tikrasis Dievas ir kokiais atžvilgiais jis yra aukščiausias tarp daugybės šiandien garbinamų dievų?

KAS yra tikrasis Dievas? Šiandien su šiuo svarbiausiu klausimu susiduria visa žmonija. Nors žmonės garbina daugybę dievų, tik vienintelis Dievas gali duoti mums gyvenimą ir pasiūlyti laimingą ateitį. Tik apie vienintelį Jį galima pasakyti: „Mes jame gyvename, judame ir esame“ (Apaštalų darbai 17:28). Iš tikrųjų tik vienas Dievas turi teisę būti garbinamas. Kaip parašyta Apreiškimo knygoje, dangiškasis choras kartoja: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve [„Jehova, mūsų Dieve“, NW], priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei — tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apreiškimas 4:11).

2, 3. a) Kaip Šėtonas melagingai užginčijo Jehovos teisę būti garbinamam? b) Kokia buvo Ievos nuodėmės pasekmė jai ir jos vaikams ir kokia buvo pasekmė Šėtonui?

² Edeno sode Šėtonas apgaulingai užginčijo Jehovos teisę būti garbinamam. Pasinaudodamas gyvate, jis pasakė Ievai, kad jeigu ji maištautų prieš Jehovos įstatymą ir valgytų nuo medžio, nuo kurio Jehova uždraudė valgyti, ji pati pasidarytų kaip Dievas. Jis sakė: „Dievas žino, kad tą dieną, kurioje judu iš jo valgysite, atsidarys jūsų akys, ir būsite kaip dievai [„Dievas“, NW], ir žinosite, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3:5). Ieva patikėjo gyvate ir valgė uždraustą vaisių.

³ Šėtonas, žinoma, melavo (Jono 8:44). Vienintelė sritis, kurioje nusidėjusi Ieva pasidarė „kaip Dievas“ (NW), buvo ta, kad ji prisiėmė atsakomybę spręsti, kas teisinga ir kas klaidinga — tai, kas turėjo būti palikta Jehovai. Ir nepaisant melagingo Šėtono tvirtinimo, ji galiausiai mirė. Taigi Šėtonas buvo vienintelis, turėjęs naudos iš Ievos nuodėmės. Iš tikrųjų, kai Šėtonas įkalbinėjo Ievą nusidėti, neišreikštas žodžiais jo tikslas buvo pasidaryti dievu pačiam. Kai Ieva nusidėjo, ji tapo jo pirmąja pasekėja iš žmonių tarpo, ir greitai prie jos prisidėjo Adomas. Dauguma jų vaikų ne tik gimė „nuodėmėje“, bet ir pateko Šėtono įtakon, ir per trumpą laiką atsirado pasaulis, kuris visas buvo nutolęs nuo Dievo (Pradžios 6:5; Psalmių 50:7).

 4. a) Kas yra šio pasaulio dievas? b) Ką reikia skubiai daryti?

⁴ Tas pasaulis buvo sunaikintas Tvanu (2 Petro 3:6). Po Tvano išsivystė kitas nuo Jehovos nutolęs pasaulis, ir jis vis dar tebeegzistuoja. Apie jį Biblijoje sakoma: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Veikdamas prieš Jehovos įstatymo dvasią ir raidę, šis pasaulis vykdo Šėtono tikslus. Šėtonas yra jo dievas (2 Korintiečiams 4:4). Tačiau iš esmės jis yra bejėgis dievas. Jis negali padaryti žmonių laimingų arba suteikti jiems gyvybę; tik Jehova gali tai padaryti. Taigi žmonės, kurie trokšta prasmingo gyvenimo ir geresnio pasaulio, pirmiau turi sužinoti, kad Jehova yra tikrasis Dievas, ir po to išmokti vykdyti jo valią (Psalmių 36:18, 27, 28; Ekleziasto 12:13, ŠvR). Todėl turintys tikėjimą vyrai ir moterys turi skubiai liudyti, arba skelbti tiesą, apie Jehovą.

 5. Kokį „liudininkų debesį“ paminėjo Paulius? Išvardyk kai kuriuos jo paminėtus asmenis.

⁵ Jau nuo pat žmonijos istorijos pradžios tokie ištikimi asmenys pasirodydavo pasaulio scenoje. Laiške žydams, 11-ame skyriuje, apaštalas Paulius pateikia ilgą jų sąrašą ir vadina juos „dideliu liudininkų debesimi“ (Žydams 12:1, NTP). Adomo ir Ievos antrasis sūnus Abelis yra pirmasis Pauliaus sąraše. Taip pat paminėti prieštvaniniais laikais gyvenę Henochas ir Nojus (Žydams 11:4, 5, 7). Žymus yra Abraomas, žydų giminės protėvis. Abraomas, kuris pavadintas „Dievo draugu“, tapo Jėzaus, „ištikimojo bei tiesakalbio Liudytojo“, protėviu (Jokūbo 2:23, NTP; Apreiškimas 3:14).

Abraomo liudijimas apie tiesą

6, 7. Kaip Abraomo gyvenimas ir veiksmai liudijo, kad Jehova yra tikrasis Dievas?

⁶ Kaip Abraomas tarnavo liudytoju? Savo tvirtu tikėjimu Jehova ir ištikimu paklusnumu jam. Kai Abraomas buvo pašauktas palikti Ūro miestą ir gyventi likusią savo gyvenimo dalį tolimoje šalyje, jis pakluso (Pradžios 15:7; Apaštalų darbai 7:2–4). Klajojančių genčių nariai dažnai atsisakydavo savo klajokliško gyvenimo ir pasirinkdavo saugesnį miesto gyvenimą. Taigi kai Abraomas paliko miestą, kad pradėtų gyventi palapinėse, jis aiškiai įrodė savo pasitikėjimą Jehova Dievu. Jo paklusnumas buvo liudijimas jį stebėjusiems. Jehova gausiai laimino Abraomą už jo tikėjimą. Nors ir gyveno palapinėse, Abraomas klestėjo materialiai. Kai Lotas ir jo šeima buvo paimti į nelaisvę, Jehova suteikė sėkmę Abraomui vejantis priešus, ir jis sugebėjo išvaduoti Loto šeimą. Abraomo žmona pagimdė sūnų senatvėje ir taip buvo patvirtintas Jehovos pažadas, kad Abraomas taps sėklos tėvu. Per Abraomą žmonės matė, kad Jehova yra gyvasis Dievas, įvykdantis savo pažadus (Pradžios 12:1–3; 14:14–16; 21:1–7).

⁷ Kai Abraomas grįžo išvadavęs Lotą, jį pasitiko Melchizedekas, Salemo (vėliau pavadinto Jeruzale) karalius, kuris pasveikino Abraomą sakydamas: „Tebūna Abramas palaimintas aukščiausiojo Dievo.“ Sodomos karalius taip pat pasitiko jį ir norėjo duoti jam dovanų. Abraomas atsisakė. Kodėl? Jis nenorėjo, kad būtų kokių nors abejonių dėl jo palaimų Šaltinio. Jis pasakė: „Keliu savo ranką į Viešpatį Dievą, aukščiausią dangaus ir žemės valdovą, kad aš neimsiu nieko iš to, kas tavo, nė siūlo galo, nė autuvo dirželio, kad nesakytumei: Aš padariau Abramą turtingą“ (Pradžios 14:17–24). Koks puikus liudytojas buvo Abraomas!

Liudytojų tauta

 8. Kaip Mozė parodė didelį tikėjimą Jehova?

⁸ Abraomo palikuonis Mozė taip pat yra Pauliaus pateiktame liudytojų sąraše. Mozė atsisakė Egipto turtų ir vėliau drąsiai stojo prieš tos stiprios pasaulinės galybės valdovą, kad išvestų Izraelio vaikus į laisvę. Kas jam teikė drąsos? Jo tikėjimas. Paulius sako: „[Mozė] liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Žydams 11:27). Egipto dievai buvo matomi, apčiuopiami. Jų statulos net šiandien daro įspūdį žmonėms. Bet Jehova, nors nematomas, Mozei buvo daug realesnis negu visi tie netikri dievai. Mozė neabejojo, kad Jehova egzistuoja ir kad jis atlygins savo garbintojams (Žydams 11:6). Mozė tapo žymiu liudytoju.

 9. Kaip Izraelio tauta turėjo tarnauti Jehovai?

⁹ Išvedęs izraelitus į laisvę, Mozė tapo sandoros tarp Jehovos ir Abraomo palikuonių per Jokūbą tarpininku. Todėl Izraelio tauta ėmė egzistuoti kaip Jehovos ypatinga nuosavybė (Išėjimo 19:5, 6). Pirmą kartą liudijimą turėjo duoti tauta. Jehovos žodžiai, pasakyti per pranašą Izaiją apie 800 metų vėliau, iš esmės pritaikomi nuo pat tautos egzistavimo pradžios: „Jūs mano liudytojai, sako Viešpats [„Jehova“, NW], ir mano tarnas, kurį aš pasirinkau, kad žinotumėte, man tikėtumėte ir suprastumėte, kad tai esu aš pats“ (Izaijo 43:10). Kaip turėjo ši nauja tauta tarnauti Jehovos liudytojais? Savo tikėjimu bei paklusnumu ir per Jehovos veiksmus jų atžvilgiu.

10. Kaip galingi Jehovos darbai Izraelio atžvilgiu buvo liudijimas ir koks buvo to rezultatas?

¹⁰ Praėjus maždaug 40-čiai metų nuo Izraelio tautos egzistavimo pradžios, ji buvo prie pat Pažadėtosios žemės ribos. Žvalgai iškeliavo išžvalgyti Jericho miesto, ir Jericho gyventoja Rachaba apsaugojo juos. Kodėl? Ji pasakė: „Mes girdėjome, kad Viešpats [„Jehova“, NW] buvo išdžiovinęs Raudonosios jūros vandenį, jums į jį įeinant, kada iškeliavote iš Egipto, ir ką esate padarę dviem Amoriečių karaliam, buvusiem anapus Jordano, Sehonui ir Ogui, kuriuodu jūs užmušėte. Tai išgirdę, nusigandome; mūsų širdis nusiminė ir mumyse nebeliko drąsos jums ateinant; nes Viešpats, jūsų Dievas, patsai yra Dievas danguje aukštybėse ir ant žemės apačioje“ (Jozuės 2:10, 11). Garsas apie Jehovos galingus darbus paskatino Rachabą ir jos šeimą palikti Jerichą bei jo netikrus dievus ir garbinti Jehovą su Izraeliu. Neabejotina, kad Jehova per Izraelį davė veiksmingą liudijimą (Jozuės 6:25a).

11. Kokią liudijimo atsakomybę turėjo visi izraelitai tėvai?

¹¹ Kai izraelitai dar tebebuvo Egipte, Jehova siuntė Mozę pas faraoną ir pasakė: „Įeik pas Faraoną, nes aš sukietinau jo ir jo tarnų širdis, kad daryčiau šituos savo ženklus ant jo ir kad pasakotumei, girdint tavo sūnums ir tavo vaikaičiams, kiek kartų aš ištikau Egiptiečius ir kiek savo stebuklų aš tarp jų padariau, ir kad jūs žinotumėte, jog aš esu Viešpats [„Jehova“, NW]“ (Išėjimo 10:1, 2). Paklusnūs izraelitai turėjo pasakoti savo vaikams apie galingus Jehovos darbus. Savo ruožtu jų vaikai turėjo pasakoti apie tai savo vaikams, ir tai turėjo būti daroma iš kartos į kartą. Taigi Jehovos galingi darbai turėjo būti prisimenami. Panašiai ir šiandien tėvams paskirta atsakomybė liudyti savo vaikams (Pakartoto Įstatymo 6:4–7; Patarlių 22:6).

12. Kaip Jehovos palaimos Saliamonui ir Izraeliui buvo liudijimas?

¹² Gausios Jehovos palaimos Izraeliui, kai jis buvo ištikimas, buvo liudijimas aplinkinėms tautoms. Kaip pasakė Mozė, išpasakojęs pažadėtas Jehovos palaimas: „Visos žemės tautos matys, kad ant tavęs šaukiamas Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas, ir bijos tavęs“ (Pakartoto Įstatymo 28:10). Saliamonui dėl jo tikėjimo buvo duota išminties ir turtų. Jam valdant tauta klestėjo ir džiaugėsi ilgu taikos laikotarpiu. Apie tą laiką mes skaitome: „Iš visų tautų ateidavo žmonių pasiklausyti Saliamono išminties ir nuo visų žemės karalių, kurie klausėsi jo išminties“ (3 Karalių 4:25, 29, 30, 34). Tarp Saliamoną aplankiusių žmonių žymi buvo Sabos karalienė. Savo akimis pamačiusi Jehovos palaimas tautai ir jos karaliui, ji pasakė: „Tebūna pašlovintas Viešpats, tavo Dievas, kurs panorėjo pasodinti tave į savo sostą, kaip Viešpaties, tavo Dievo, karalių. Kadangi Dievas myli Israėlį“ (2 Kronikų 9:8).

13. Koks buvo galbūt efektyviausias Izraelio liudijimas ir kaip mes vis dar turime iš jo naudos?

¹³ Apaštalas Paulius paminėjo, koks buvo galbūt efektyviausias Izraelio liudijimas. Kalbėdamas apie kūniškuosius izraelitus krikščionių susirinkimui Romoje, jis pasakė: „Jiems buvo patikėtas Dievo žodis [„šventi Dievo žodžiai“, NW]“ (Romiečiams 3:1, 2). Pradedant Moze, kai kurie ištikimi izraelitai buvo įkvėpti raštiškai įamžinti Jehovos veiksmus su Izraeliu, taip pat jo patarimus, jo įstatymus ir pranašystes. Per šiuos užrašus tie senovės rašytojai pateikė liudijimą visoms būsimosioms kartoms, įskaitant ir mus šiandien, kad yra tik vienas Dievas, ir jo vardas yra Jehova (Danieliaus 12:9; 1 Petro 1:10–12).

14. Kodėl kai kurie, liudiję apie Jehovą, kentė persekiojimą?

¹⁴ Nelaimei, Izraelis dažnai nebeparodydavo tikėjimo ir Jehova turėdavo siųsti liudytojus savo paties tautai. Daugelis iš jų buvo persekiojami. Paulius pasakė, kad kai kurie „turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą“ (Žydams 11:36). Tikrai ištikimi liudytojai! Kaip liūdna, kad dažnai jie būdavo persekiojami savo bendratikių, priklausančių išrinktajai Jehovos tautai! (Mato 23:31, 37). Iš tikrųjų tautos nuodėmė pasidarė tokia didelė, kad 607 m. p. m. e. Jehova leido babiloniečiams sunaikinti Jeruzalę ir jos šventyklą bei išvesti į tremtį daugumą išlikusių izraelitų (Jeremijo 20:4; 21:10). Ar tai buvo tautos liudijimo apie Jehovos vardą pabaiga? Ne.

Dievų teismas

15. Kaip buvo liudijama netgi Babilono tremtyje?

¹⁵ Netgi Babilono tremtyje ištikimi tautos nariai nedvejodami liudijo apie Jehovos dievystę ir galią. Pavyzdžiui, Danielius drąsiai išaiškino Nabuchodonosaro sapnus, paaiškino Baltazarui užrašą ant sienos ir Darijaus akivaizdoje atsisakė eiti į kompromisą dėl maldos. Taip pat trys žydai atsisakydami nusilenkti stabui davė Nabuchodonosarui puikų liudijimą (Danieliaus 3:13–18; 5:13–29; 6:4b–27).

16. Kaip Jehova išpranašavo Izraelio sugrįžimą į savo žemę ir koks turėjo būti to sugrįžimo tikslas?

¹⁶ Vis dėlto Jehovos tikslas buvo, kad tautos liudijimas vėl būtų duodamas Izraelio žemėje. Ezechielis, pranašavęs tarp ištremtų žydų Babilone, rašė apie Jehovos sprendimą nuniokotos žemės atžvilgiu: „Aš padauginsiu jumyse žmones ir visus Israėlio namus; miestai bus gyvenami ir griuvėsiai vėl atstatomi“ (Ezechielio 36:10). Kodėl Jehova turėjo tai daryti? Pirmiausia, kad liudytų apie savo paties vardą. Per Ezechielį jis pasakė: „Ne dėl jūsų, Israėlio namai, aš tai darysiu, bet dėl savo švento vardo, kurį jūs sutepėte tarp pagonių“ (Ezechielio 36:22; Jeremijo 50:28).

17. Koks yra Izaijo 43:10 žodžių kontekstas?

¹⁷ Pranašaudamas apie Izraelio sugrįžimą iš Babilono tremties, pranašas Izaijas buvo įkvėptas užrašyti žodžius, esančius Izaijo 43:10, ir pasakyti, kad Izraelis yra Jehovos liudytojas, jo tarnas. Izaijo 43 ir 44 skyriuose Jehova apibūdinamas kaip Izraelio Sutvėrėjas, Kūrėjas, Dievas, Šventasis, Gelbėtojas, Atpirkėjas, Karalius ir Darytojas (Izaijo 43:3, 14, 15; 44:2, NW). Ištremti izraelitus buvo leista, kadangi tauta dažnai nustodavo šlovinti jį kaip Kūrėją ir Dievą. Tačiau jie tebebuvo jo tauta. Jehova buvo pasakęs jiems: „Nebijok, nes aš atvadavau tave ir pašaukiau tave tavo vardu: Tu mano!“ (Izaijo 43:1). Izraelio tremtis Babilone turėjo baigtis.

18. Kaip Izraelio išvadavimas iš Babilono buvo įrodymas, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas?

¹⁸ Iš tikrųjų Izraelio išlaisvinimą iš Babilono Jehova padarė dievų teismu. Jis pareikalavo, kad netikrieji tautų dievai pakviestų savo liudytojus, o Izraelį jis pavadino savo liudytoju (Izaijo 43:9, 12). Išlaisvindamas Izraelį, jis įrodė, kad Babilono dievai visai nebuvo dievai ir kad jis yra vienintelis tikrasis Dievas (Izaijo 43:14, 15). Kai beveik prieš 200 metų iki žydų išlaisvinimo jis pavadino persą Kyrą savo tarnu išlaisvinant žydus, jis pateikė tolesnį savo dievystės įrodymą (Izaijo 44:28). Izraelis turėjo būti išlaisvintas. Kodėl? Jehova paaiškina: „Ji [Izraelio tauta] skelbs mano šlovę“ (Izaijo 43:21). Turėjo būti suteikta tolesnė galimybė liudyti.

19. Kokį liudijimą davė Kyras pakviesdamas izraelitus sugrįžti į Jeruzalę ir ką liudijo ištikimų žydų veiksmai po to sugrįžimo?

¹⁹ Atėjus laikui, kaip buvo išpranašauta, persas Kyras nugalėjo Babiloną. Kyras, nors ir buvo pagonis, skelbė apie Jehovos dievystę, kai išleido nutarimą Babilone esantiems žydams: „Kas jūsų tarpe yra iš visos jo tautos? Jo Dievas tebūna su juomi. Tepakyla jis į Jerusalę, kuri yra Judėjoje, ir testato Viešpaties, Israėlio Dievo, namus; jis [„tikrasis“, NW] Dievas, kurs yra Jerusalėje“ (Ezdro 1:3). Atsiliepė daugelis žydų. Jie nukeliavo ilgą kelią atgal į Pažadėtąją žemę ir pastatė altorių senosios šventyklos vietoje. Nepaisydami atkalbinėjimo ir smarkaus pasipriešinimo, jie galiausiai sugebėjo atstatyti šventyklą ir Jeruzalės miestą. Visa tai įvyko, kaip pasakė pats Jehova, „ne kariuomene, ne jėga, bet [jo] dvasia“ (Zacharijo 4:6). Šie dalykai buvo tolesnis įrodymas, kad Jehova yra tikrasis Dievas.

20. Nepaisant izraelitų trūkumų, ką galima pasakyti apie jų liudijimą senovės pasaulyje apie Jehovos vardą?

²⁰ Todėl Jehova toliau naudojosi Izraeliu kaip savo liudytoju, nors tai buvo netobulų ir kartais maištingų žmonių tauta. Ta tauta su savo šventykla ir kunigais ikikrikščioniškaisiais laikais buvo teisingo garbinimo centras. Tas, kuris Hebrajų Raštuose skaito apie Jehovos veiksmus su Izraeliu, gali visiškai neabejoti, kad yra tik vienas tikrasis Dievas ir kad jo vardas yra Jehova (Pakartoto Įstatymo 6:4; Zacharijo 14:9). Tačiau apie Jehovos vardą turėjo būti duotas daug didesnis liudijimas, ir tai mes apsvarstysime kitame straipsnyje.

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip Abraomas liudijo, kad Jehova yra tikrasis Dievas?

◻ Kokia išsiskirianti Mozės savybė įgalino jį būti ištikimu liudytoju?

◻ Kokiais būdais Izraelis kaip tauta pateikė liudijimą apie Jehovą?

◻ Kaip Izraelio išlaisvinimas iš Babilono parodė, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Savo tikėjimu ir paklusnumu Abraomas pateikė puikų Jehovos dievystės liudijimą