Patarlių

7 Mano sūnau, laikykis mano priesakų

ir brangink mano įsakymus.+

 2 Paisyk mano įsakų, ir gyvensi,+

saugok mano pamokymus tarsi savo akies vyzdį.

 3 Užsirišk juos sau ant pirštų,

įrėžk į širdį tarsi į plokštę.+

 4 Sakyk išminčiai: „Tu mano sesuo“,

tark supratimui: „Mudu giminaičiai.“

 5 Jie apsaugos tave nuo svetimos moters,+

nuo palaidūnės ir jos saldžių žodžių.+

 6 Kartą žiūrėjau namuose pro langą,

žvelgiau pro pinučius žemyn

 7 ir stebėdamas nepatyrusius* jaunuolius

pamačiau tarp jų vaikiną, visai neturintį nuovokos.+

 8 Žiūriu, jis pėdina pro jos skersgatvį,

žingsniuoja jos namų link.

 9 Diena jau blėsta, vakarėja,

artinasi nakties tamsa.+

10 Ir štai prieš jį išeina viliotoja,

apsirengusi kaip parsiduodanti moteris,+ klastingos širdies.

11 Ji nerimsta, ji įžūli,+

namuose nenusėdi,

12 tai gatvėje, tai aikštėje,

tai prie kokio kampo tyko aukos.+

13 Ji pasičiumpa tą vaikiną, bučiuoja

ir begėdiškai kalba:

14 „Turėjau atnašauti bendrystės auką+

ir šiandien savo įžadą įvykdžiau.

15 Todėl ir išėjau tavęs pasitikti,

ieškojau tavęs ir suradau.

16 Savo guolį išklojau puikiausiomis antklodėmis,

spalvingomis lino drobėmis iš Egipto.+

18 Eime, svaiginkimės meile iki paryčių,

mėgaukimės aistringomis glamonėmis.

19 Mano vyro nėra namie,

jis išvyko į tolimą kelionę.

20 Pasiėmė maišelį pinigų,

tad nesugrįš, iki stos pilnatis.“

21 Ji suvedžioja jį gudria šneka,+

lipšniais žodžiais suvilioja.

22 Ir tas štai eina paskui ją lyg jautis į skerdyklą,

lyg koks kvailys, nenuvokdamas, kad bausmės pančiai* jo laukia,+

23 nenumanydamas, kad strėlė pervers jam kepenis.

24 Užtat, mano sūnūs, klausykitės manęs,

dėmėkitės mano žodžius.

25 Neleiskite savo širdžiai sukti į viliotojos kelius,

nenuklyskite į jos takus.+

26 Juk ji jau daugelį pražudė,+

gausybei vyrų atėmė gyvybę.+

27 Jos namai – kelias į kapą*,

kelias, vedantis žemyn, į mirties buveines.