2 Korintiečiams
12 Turiu girtis, nors tai nėra naudinga, – kalbėsiu apie Viešpaties regėjimus+ ir apreiškimus.+ 2 Pažįstu vieną žmogų, Kristaus tarną, kuris prieš keturiolika metų – ar kūne, ar ne kūne, nežinau, Dievas žino – buvo pagautas ir nuneštas iki trečio dangaus. 3 Taip, pažįstu žmogų, kuris – ar kūne, ar atskirai nuo kūno, nežinau, Dievas žino – 4 buvo pagautas ir nuneštas į rojų ir girdėjo žodžius, kurių nevalia sakyti, kurių žmogui neleidžiama tarti. 5 Girsiuosi tokiu žmogumi, o savimi nesigirsiu, nebent savo silpnumu. 6 Net jeigu norėčiau girtis, nebūčiau kvailas, nes kalbėčiau tiesą. Bet aš nuo to susilaikau, kad niekas nepriskirtų man daugiau, nei manyje mato ar iš manęs girdi, 7 vien dėl to, kad gaunu tokius nepaprastus apreiškimus.
Kad pernelyg neišsiaukštinčiau, man duotas dyglys kūne.+ Jis tarsi koks Šėtono pasiuntinys smūgiuoja mane, kad pernelyg neišsiaukštinčiau. 8 Aš tris kartus maldavau Viešpatį, kad tą dyglį pašalintų, 9 bet jis man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano galia tobulai pasireiškia, kai esi silpnas.“+ Todėl aš mielai girsiuosi silpnumu, kad Kristaus galybė gaubtų mane tarsi palapinė. 10 Taigi džiaugiuosi silpnumu, įžeidinėjimais, nepritekliais, persekiojimais ir sunkumais dėl Kristaus, mat būdamas silpnas esu galingas.+
11 Pasidariau kvailas. Jūs mane privertėte, o juk turėjote mane užtarti. Gal ir esu niekas, bet už jūsų ypatinguosius apaštalus tikrai ne prastesnis.+ 12 Išties, jūs patys matėte mano apaštalystės įrodymus – mano didelę ištvermę,+ ženklus, stebuklus ir įstabius darbus.+ 13 Kuo buvote mažiau pamaloninti už kitas bendruomenes? Tik tuo, kad aš netapau jums našta.+ Atleiskite man šitą neteisybę!
14 Štai rengiuosi trečią kartą pas jus atvykti. Našta jums nebūsiu. Man nereikia to, kas jūsų,+ tenoriu su jumis pasimatyti. Juk ne vaikai+ tėvams turi turtą krauti, o tėvai vaikams. 15 Savo ruožtu aš kuo mieliausiai dėl jūsų išeikvosiu visa, ką turiu, ir net patį save.+ Jeigu šitaip jus myliu, negi nenusipelnau tokios pat meilės? 16 Kad ir kaip būtų, aš jūsų neapsunkinau.+ Vis dėlto jūs sakote, kad buvau gudrus ir klasta jus pagavau. 17 Argi per kurį nors iš savo siųstųjų jumis pasinaudojau? 18 Aš paraginau Titą vykti pas jus ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Argi Titas jumis kaip nors pasinaudojo?+ Argi ne tos pačios dvasios vedami mes veikėme? Argi nėjome tomis pačiomis pėdomis?
19 Ar jums vis dar atrodo, kad mes ginamės? Mes kalbame Dievo akivaizdoje, kaip Kristaus tarnai. Mylimieji, visa darome jums ugdyti. 20 Bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų kitokių, negu norėčiau, ir man netektų būti kitokiam, negu jūs norėtumėte. Bijau, kad nebūtų nesantaikos, pavydo, pykčių, vaidų, pagiežingų apkalbų, šnibždėjimosi, pasipūtimo, netvarkos. 21 Baiminuosi, kad kai vėl pas jus atvyksiu, mano Dievas manęs nepažemintų ir man netektų sielotis dėl tų daugelio žmonių, kurie nuodėmiavo, bet taip ir neatgailavo dėl savo darbų – netyrumo, ištvirkavimo* ir įžūlaus elgesio*.