Kaip mums padeda šventoji dvasia

1, 2. a) Kas sunkiu metu mums padeda diena po dienos ištverti? Prašom paaiškinti. b) Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

„KAI pagalvoju, ką teko ištverti, suprantu, kad pačiam to nebūtų pavykę.“ Panašius žodžius esame ištarę daugelis. Galbūt taip pasakėme įveikę sunkią ligą ar išgyvenę artimo žmogaus netektį. Prisimindami tą nelengvą metą, suvokiame, kad kiekvieną dieną ištverti pajėgėme tik gaudami „neįprastai didelės galios“ – Jehovos dvasios (2 Kor 4:7–9).

² Be šventosios dvasios neįstengtume pasipriešinti ir šio nedoro pasaulio įtakai (1 Jn 5:19). Stiprybės taip pat reikia kovoti su dvasinėmis blogio jėgomis (Ef 6:12). Turėdami omenyje visus tuos dalykus, dabar aptarsime, kokiais dviem būdais šventoji dvasia mums padeda. Paskui pakalbėsime, ką daryti, kad šventoji dvasia mūsų gyvenime veiktų kuo stipriau.

 3. Kaip Jehova padeda savo tarnams per šventąją dvasią?

³ Viena, kaip Jehovos šventoji dvasia mums padeda, – teikia jėgų ir stiprybės, kad savo įsipareigojimus įstengtume vykdyti net kai patiriame sunkumų. Štai apaštalas Paulius suprato, kad nelengvomis aplinkybėmis tarnauti Dievui pajėgia tik kliaudamasis „Kristaus galybe“ (2 Kor 12:9). Išsiruošęs į savo antrąją misionierišką kelionę, Paulius turėjo ne vien skelbti gerąją naujieną, bet ir išlaikyti save. Jis apsistojo Korinte pas palapinių dirbėjus Akvilą ir Priscilę. Kadangi Paulius irgi išmanė tą amatą, dalį laiko dirbo kartu su jais (Apd 18:1–4). Taigi šventoji dvasia suteikė Pauliui jėgų ir užsidirbti pragyvenimui, ir atlikti Dievo pavestą darbą.

 4. Kokia bėda, pasak 2 Korintiečiams 12:7b–9, vargino apaštalą Paulių?

⁴ Perskaityk 2 Korintiečiams 12:7b–9. Kokį „dyglį kūne“ Pauliui teko kęsti? Jei esi kada įsidūręs, žinai, kaip skauda. Taigi Paulius kalbėjo apie kažkokį skausmingą išmėginimą. Pasak jo, tai buvo „Šėtono pasiuntinys“, kuris jį be perstojo smūgiavo. Šėtonas ar demonai to išmėginimo veikiausiai nesukėlė. Vaizdžiai sakant, dyglio į kūną jie Pauliui neįsmeigė, bet tą dyglį pastebėję nepraleido progos suvaryti jį giliau ir sukelti apaštalui daugiau skausmo. Ką tada jis darė?

 5. Kaip Jehova atsakė į Pauliaus maldas?

⁵ Iš pradžių Paulius norėjo „dyglio“ kaip nors atsikratyti. „Aš tris kartus maldavau Viešpatį [Jehovą], kad tą dyglį pašalintų“, – rašė jis. Deja, kad ir kiek Paulius meldėsi, „dyglys“ niekur nedingo. Ar tai reiškia, kad Jehova savo tarno maldų neišklausė? Išklausė. Tiesa, bėdos nepašalino, tačiau suteikė Pauliui jėgų ištverti. „Mano galia tobulai pasireiškia, kai esi silpnas“, – pasakė Jehova (2 Kor 12:8, 9). Sulaukęs Dievo pagalbos, apaštalas pernelyg nenusiminė ir neprarado vidinės ramybės (Fil 4:4–7).

 6. a) Kaip Jehova gali atsakyti į mūsų maldas? b) Kaip tave sustiprina pastraipoje nurodytos Biblijos eilutės?

⁶ Ar tu, kaip ir Paulius, esi kada meldęs Jehovą, kad išvaduotų iš kokio slegiančio rūpesčio? O jei po karštų maldų tas rūpestis nedingo – gal net padidėjo, – ar ėmei galvoti, kad praradai Jehovos palankumą? Jei taip, prisimink Paulių. Jehova atsakė į jo maldas – atsakys ir į tavo. Gal bėdos ir nepašalins, bet per savo dvasią suteiks jėgų ištverti (Ps 61:3, 4). Nors, Biblijos žodžiais tariant, ir jaustumeisi parblokštas, Jehova tavęs nepaliks (2 Kor 4:8, 9; Fil 4:13).

7, 8. a) Kodėl šventąją dvasią galima palyginti su vėju? b) Kaip apaštalas Petras apibūdina šventosios dvasios veikmę?

⁷ Kaip dar šventoji dvasia mums padeda? Ji, tarsi palankus vėjas audringoje jūroje, neša mus per siautulingus išbandymus į saugų uostą – Dievo pažadėtą naująjį pasaulį.

⁸ Apaštalas Petras buvo žvejys ir dažnai plaukdavo į plačius vandenis. Tikriausiai dėl to kalbėdamas apie šventosios dvasios veikmę jis pavartojo žodį, regis, susijusį su plaukiojimu laivais. Jis rašė: „Jokia pranašystė nėra atėjusi žmogaus valia – pranašai kalbėjo tai, kas nuo Dievo, nes buvo įkvėpti šventosios dvasios.“ Graikiškas žodis, čia išverstas „įkvėpti“, tiesiogiai reiškia „nešami“ (2 Pt 1:21).

 9. Kokį vaizdinį sukūrė apaštalas Petras sakydamas, kad pranašai buvo šventosios dvasios „nešami“?

⁹ Kokį vaizdinį sukūrė apaštalas Petras sakydamas, kad pranašai buvo šventosios dvasios „nešami“? Tą patį graikišką žodį pavartojo ir Apaštalų darbų knygos rašytojas Lukas pasakodamas, kad kilus audrai jūroje jie leidosi „vėjo nešami“ (Apd 27:15). Taigi, pasak vieno biblisto, Petras pavartojo „pagaulią jūreivystės metaforą“. Apaštalas iš esmės norėjo pasakyti, kad kaip vėjas neša laivą ir padeda pasiekti kelionės tikslą, taip šventoji dvasia padeda pranašams ir Biblijos rašytojams atlikti pavestą užduotį. „Pranašai, taip sakant, iškėlė bures“, – pridūrė minėtasis biblistas. Taigi pirmiausia veikė Jehova. Jis siuntė „vėją“ – šventąją dvasią. O tada jau veikė pranašai ir Biblijos rašytojai – jie darė tai, ką skatino daryti dvasia.

10, 11. Kokius du dalykus turime daryti, kad šventoji dvasia vestų mus pirmyn? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁰ Laikas, kai buvo rašoma Biblija, jau seniai praėjęs, ir Dievas savo dvasios tuo tikslu nebesiunčia. Vis dėlto Jehova ir toliau jos dosniai duoda savo tarnams, taigi ir šiandieną veikia. O ko reikia, kad Dievo dvasia mus vestų pirmyn? Mes irgi turime veikti – daryti, kas nuo mūsų priklauso.

¹¹ Paimkime tokį pavyzdį. Kad vėjas laivą neštų, jūrininkas turi padaryti du dalykus: pirma, iš tykaus ramaus uosto išplukdyti laivą į atvirus vandenis – ten, kur vėjas pučia; antra, aukštai iškelti ir išskleisti bures. Juk nors vėjas ir pūstų, laivas be burių vargu ar kur nors nuplauks. Panašiai, kad šventoji dvasia mus „neštų“, tai yra padėtų ištvermingai tarnauti Jehovai, turime padaryti du dalykus: pirma, „išplaukti“ ten, kur Dievo dvasia „pučia“, kitaip sakant, užsiimti dvasine veikla; antra, kuo aukščiau „iškelti bures“ – į dvasinę veiklą įdėti širdį (Ps 119:32). Jei tuos du dalykus darysime, šventoji dvasia neš mus per siautulingas išbandymų ir priešiškumo bangas ir padės pasiekti Dievo pažadėtą naująjį pasaulį.

12. Ką aptarsime tolesnėse pastraipose?

¹² Taigi aptarėme, kokiais dviem būdais Dievo dvasia mums padeda. Kai patiriame sunkumų, jo dvasia suteikia jėgų ištverti. Be to, veda pirmyn, kad atliktume Jehovos pavestą darbą ir pasiektume naująjį pasaulį. Dabar pakalbėsime, ką konkrečiai turime daryti, kad šventoji dvasia mūsų gyvenime veiktų kuo stipriau.

13. Kuo, pasak 2 Timotiejui 3:16, 17, Biblija yra naudinga ir ką turime daryti, kad ji keistų mūsų gyvenimą į gera?

¹³ Pirma, studijuokime Dievo Žodį. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:16, 17.) Šventąja dvasia Dievas įkvėpė savo mintis Biblijos rašytojams. Kai šią knygą skaitome ir, ką perskaitę, apmąstome, atveriame Dievo pamokymams savo protą ir širdį. Dvasios įkvėpimu užrašytos mintys skatina mus keistis į gera (Hbr 4:12). Kad šventoji dvasia mūsų gyvenime veiktų kuo stipriau, Bibliją turime reguliariai studijuoti ir nuodugniai apmąstyti, ne prabėgti paviršutiniškai. Jei taip darysime, Dievo Žodžio galia mūsų gyvenime bus akivaizdi – tai matysis iš mūsų žodžių ir elgesio.

14. a) Kodėl galima sakyti, kad mūsų sueigose „pučia vėjas“? b) Ko reikia, kad sueigose, vaizdžiai sakant, mūsų burės būtų plačiai išskleistos?

¹⁴ Antra, rinkimės drauge garbinti Dievo (Ps 22:22). „Vėjas pučia“, tai yra dvasia veikia, ir mūsų sueigose (Apr 2:29). Kodėl galime taip tvirtinti? Sueigose drauge su bendratikiais tos dvasios meldžiame ir giedame giesmes, kurių žodžiai pagrįsti Biblija. Ta pati dvasia padeda mūsų sesėms paruošti ir atlikti užduotis. Be to, sueigose Biblijos tiesų mus moko broliai, paskirti dvasiai vadovaujant. O ko reikia, kad patirtume visą šventosios dvasios veikmę? Į sueigas ateikime pasiruošę komentuoti – iš to bus matyti, kad esame „plačiai išskleidę bures“.

15. Kaip mes leidžiame šventajai dvasiai veikti evangelizacijos darbe?

¹⁵ Trečia, dirbkime evangelizacijos darbą. Dievo dvasiai leisime veikti, jei, skelbdami žmonėms gerąją naujieną ir juos mokydami, remsimės Biblija (Rom 15:18, 19). Kad šventosios dvasios veikmė mūsų tarnyboje būtų kuo stipresnė, vis ieškokime galimybių pasidalyti su kitais gerąja naujiena ir paskaityti jiems kokią nors Biblijos eilutę. Viena, kas padės turiningai pasikalbėti su žmogumi, – tai pokalbių pavyzdžiai, pateikiami biuletenyje Mūsų tarnyba ir gyvenimas.

16. Kaip dar galime gauti šventosios dvasios?

¹⁶ Ketvirta, melskimės Jehovai (Mt 7:7–11; Lk 11:13). Šventosios dvasios galime gauti tiesiog paprašę jos maldoje. Niekas – nei kalėjimo sienos, nei pats Šėtonas – nesutrukdys mūsų maldoms pasiekti Jehovos ir neužkirs kelio jo dvasiai, dovanai iš aukštybių (Jok 1:17). Kaip tad derėtų melstis, kad šventosios dvasios gautume daugiau? Panagrinėkime vieną palyginimą, užrašytą Evangelijoje pagal Luką.b

17. Ką apie maldą suprantame iš Jėzaus palyginimo, užrašyto Luko 11:5–9, 13?

¹⁷ Perskaityk Luko 11:5–9, 13. Skaitydami šį Jėzaus palyginimą suprantame, kaip šventosios dvasios turime melsti. Palyginime sakoma, kad žmogus gavo, ko prašė, dėl savo įkyrumo. Jis nepabijojo kreiptis į draugą pagalbos, nors buvo jau vėlus vakaras (Lk 11:8).c Ko Jėzus čia norėjo savo klausytojus pamokyti? „Prašykite, ir bus jums duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus atidaryta“, – pasakė jis. Pamoka tokia: kad gautume šventosios dvasios, turime jos melsti atkakliai.

18. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova suteiks mums šventosios dvasios?

¹⁸ Iš Jėzaus palyginimo suprantame ir kodėl Jehova mums duoda savo dvasios. Žmogus savo draugą norėjo priimti svetingai. Jis tiesiog jautė pareigą vėlyvą svečią pavaišinti, bet neturėjo kuo. Jėzus pasakė, kad kaimynas davė žmogui duonos dėl to, kad šis prašė labai atkakliai, galima sakyti, įkyriai. Ką Jėzus tuo pabrėžė? Jei netobulas žmogus neatsisako padėti įkyriam kaimynui, juo labiau mūsų Tėvas danguje suteiks savo dvasios tam, kuris atkakliai jos prašo. Taigi karštai melskime šventosios dvasios ir neabejokime, kad Jehova į mūsų maldavimą atsilieps (Ps 10:17; 66:19).

19. Kodėl galime būti tikri, kad sugebėsime atsilaikyti?

¹⁹ Nors Šėtonas be gailesčio mus puola, kliaudamiesi dvasios pagalba sugebėsime atsilaikyti. Šventoji dvasia mums padės dvejopai. Kai patiriame sunkumų, ši galinga jėga visų pirma suteiks stiprybės ištverti. Antra, ji „išpūs mūsų bures“, kitaip sakant, ves pirmyn, kad nepailstume tarnauti Jehovai ir pasiektume jo pažadėtą naująjį pasaulį. Tad naudokimės visokeriopa šventosios dvasios pagalba.