Jobo
10 Mano siela bjaurisi gyvenimu.+
Savo skundą aš išliesiu,
iš didelio kartėlio kalbėsiu.
2 Dievui tarsiu: ‘Nelaikyk manęs kaltu.
Sakyk, kodėl su manim galynėjies?
4 Negi tavo akys kūniškos?
Negi tu matai kaip mirtingasis?
5 Ar tavo dienos kaip mirtingojo,
ar tavo metai – kaip žmogaus,+
6 kad turėtum ieškoti mano kaltės
ir dairytis mano nuodėmės?+
7 Žinai, kad nesu kaltas.+
Betgi iš tavo rankų niekas manęs neišvaduos.+
8 Savo rankomis mane supavidalinai ir padarei,+
o dabar ketini sunaikinti?
9 Atmink – padarei mane iš molio.+
Negi nori vėl į dulkes sugrąžinti?+
10 Argi neįliejai manęs kaip pieno
ir nesutraukinai kaip varškės?
11 Oda ir kūnu apvilkai,
iš kaulų ir sausgyslių suaudei.+
13 Bet štai ką širdyje slėpei,
žinau, kad tu tai sumanei:
14 mano nuodėmes dėmėjaisi+
ir mano kalčių neatleidai.
15 Jei esu prasikaltęs, vargas man!
16 Jei pakeliu akis, tu kaip liūtas imi mane medžioti+
ir vėl visu smarkumu puoli.
17 Naujų liudytojų prieš mane kvieti,
dar labiau ant manęs niršti,
ir vargas po vargo prieš mane atkyla.
18 Kam tad išvedei mane iš įsčių?+
Verčiau jau būčiau miręs, kol jokia akis manęs nematė.
19 Tada manęs tarsi nebūtų buvę,
iš įsčių būčiau paimtas į kapą.’