Apreiškimas

1 Apreiškimas, kurį Jėzus Kristus gavo iš Dievo.+ Jėzus turėjo atskleisti jo vergams,+ kas turi įvykti netrukus. Jis pasiuntė savo angelą ir per jį vaizdiniais tai parodė Dievo* vergui Jonui,+ 2 ir šis paliudijo Dievo žodį ir perdavė Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką regėjo. 3 Laimingas, kas balsu skaito šios pranašystės žodžius, ir laimingi, kurie klausosi ir laikosi to, kas joje parašyta,+ nes skirtas metas arti.

4 Jonas septynioms bendruomenėms+ Azijoje*.

Malonė jums ir ramybė nuo to, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina,+ nuo septynių dvasių,+ esančių priešais jo sostą, 5 ir nuo Jėzaus Kristaus – ištikimojo liudytojo,+ pirmagimio iš mirusiųjų+ ir žemės karalių valdovo.+

Tam, kuris mus myli,+ kuris išvadavo mus iš mūsų nuodėmių savuoju krauju+ 6 ir padarė mus karaliais*+ ir kunigais+ savo Dievui ir Tėvui, – jam tebūna šlovė ir galybė amžinai. Amen.

7 Štai jis ateina su debesimis!+ Jį išvys kiekviena akis, taip pat tie, kurie jį perdūrė, ir visos žemės giminės dėl jo raudos*.+ Taip, amen.

8 „Aš esu Alfa ir Omega*,+ – sako Dievas Jehova*, – tas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.“+

9 Aš, Jonas, jūsų brolis ir Jėzaus sekėjas, kuriam, kaip ir jums, skirta kęsti vargus,+ ištverti suspaudimus+ ir paveldėti karalystę,+ atsidūriau Patmo saloje už tai, kad kalbėjau apie Dievą ir liudijau apie Jėzų. 10 Dvasia nukėlė mane į Viešpaties dieną ir išgirdau už nugaros balsą, galingą lyg trimito gausmas. 11 Jis man sakė: „Ką matai, surašyk į ritinį ir nusiųsk septynioms bendruomenėms: Efezo,+ Smirnos,+ Pergamo,+ Tiatyrų,+ Sardų,+ Filadelfų+ ir Laodikėjos.“+

12 Aš atsigręžiau pažiūrėti, kas man kalba, ir pamačiau septynis aukso žibintuvus,+ 13 o tarp žibintuvų – tarsi žmogaus sūnų,+ apsivilkusį drabužiu, siekiančiu pėdas, ir apsijuosusį krūtinę aukso juosta. 14 Jo galva ir plaukai buvo balti – lyg balta vilna, lyg sniegas, o akys – tarsi ugnies liepsna.+ 15 Jo kojos buvo tarsi gryniausias varis,+ žėrintis krosnyje, o jo balsas – kaip sraunių vandenų šniokštimas. 16 Dešinėje rankoje jis laikė septynias žvaigždes,+ iš jo burnos ėjo ilgas aštrus dviašmenis kalavijas,+ o jo veidas buvo lyg saulė, spindinti visu savo skaistumu.+ 17 Jį pamatęs, kritau tarsi negyvas prie jo kojų.

Jis uždėjo ant manęs dešinę ranką ir pasakė: „Nebijok. Aš esu Pirmasis+ ir Paskutinysis,+ 18 esu gyvasis.+ Buvau miręs,+ bet štai esu gyvas per amžių amžius+ ir turiu mirties ir Hado* raktus.+ 19 Todėl užrašyk, ką regėjai, kas vyksta ir kas vyks paskui. 20 O septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje rankoje, ir septynių aukso žibintuvų slėpinys reiškia štai ką: septynios žvaigždės – tai septynių bendruomenių angelai, o septyni žibintuvai – septynios bendruomenės.+