Psalmynas

40 Aš laukte laukiau Jehovos,

ir jis palenkė prie manęs ausį, išgirdo mano šauksmą,+

 2 ištraukė mane iš kliokiančios duobės,

iš purvo klampynės,

ir pastatė mano kojas ant uolos,

padarė mano žingsnį tvirtą,

 3 įdėjo man į lūpas naują giesmę+ –

gyrių mūsų Dievui.

Daugelis matys, ką Jehova padarė,

ir, baimės pagauti, juo kliausis.

 4 Laimingas žmogus, kuris Jehova pasitiki

ir nesidairo į įžūliuosius ar apsimetėlius*.

 5 Kiek daug dėl mūsų padarei,

Jehova, mano Dieve!

Nors apsakyti ir išpasakoti juos mėginčiau,

jų suskaičiuoti nepavyktų.+

 6 Aukos ir atnašos tu nenorėjai,*+

tačiau atvėrei man ausis, kad aš tavęs klausyčiau.+

 7 Tada tariau: „Štai atėjau,

kaip ritinyje apie mane parašyta.+

 8 Vykdyti tavo valią, o Dieve, man džiaugsmas,+

tavo įstatymą laikau giliai širdyje.+

 9 Didžiame sambūryje skelbiu apie* tavo teisumą+

ir savo lūpų netramdau.+

10 Tavojo teisumo neslepiu širdy,

garsinu tavo ištikimybę ir išgelbėjimą,

didžiame sambūryje netyliu – kalbu apie tavo ištikimąją meilę ir tiesą.“+

11 Jehova, nesuturėk gailestingumo nuo manęs,

ištikimoji tavo meilė ir tiesa visad mane tesaugo.+

12 Nelaimių apgulė mane be skaičiaus,+

daugybė nuodėmių apniko – per jas net kelio nematau.+

Jų daugiau negu plaukų man ant galvos,

todėl drąsa mane apleido.

14 Visi, kas tyko mano gyvasties,

tebus sugėdinti, pažeminti.

Kas džiaugiasi nelaime mano,

tegu gėdingai trauksis.

15 Tešiurps iš gėdos tie,

kurie man sako: „Taip tau ir reikia!“

16 O ieškantys tavęs+ tedžiūgaus,

tesidžiaugs tavim.+

Ir kas išgelbėjimą tavąjį brangina, tesakys:

„Šlovė Jehovai!“+