Jono

6 Paskui Jėzus nuplaukė į kitą Galilėjos, arba Tiberiados, ežero pusę.+ 2 Jam iš paskos atsekė didelė minia žmonių,+ nes jie buvo matę stebuklus, kuriuos jis darė gydydamas ligonius.+ 3 Jėzus su savo mokiniais užlipo ant kalno ir ten susėdo. 4 Buvo arti Pascha,+ žydų šventė. 5 Jėzus pakėlė akis ir matydamas ateinančią didelę minią tarė Pilypui: „Kur pirksime duonos jiems pavalgyti?“+ 6 Jis tai sakė norėdamas Pilypą išmėginti, mat žinojo, ką darysiąs. 7 Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų* duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po truputį.“ 8 Vienas iš jo mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam tarė: 9 „Čia vienas berniukas turi penkis miežinius papločius ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei?“+

10 Jėzus pasakė: „Susodinkite žmones.“ Toje vietoje buvo daug žolės ir jie, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų, susėdo.+ 11 Jėzus paėmė tuos papločius, padėkojo Dievui ir padalijo susėdusiems; taip padarė ir su žuvelėmis. Visi gavo tiek, kiek panorėjo. 12 Žmonėms pasisotinus, Jėzus savo mokiniams pasakė: „Surinkite atlikusius gabaliukus, kad niekas nepražūtų.“ 13 Ir tie surinko tuos gabaliukus, kurie visiems pavalgius atliko nuo penkių miežinių papločių, ir pripildė dvylika pintinių.

14 Pamatę jo padarytą stebuklą, žmonės ėmė kalbėti: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“+ 15 Jėzus žinojo, kad jie ketina atėję pačiupti jį ir paskelbti karaliumi, todėl vėl pasitraukė+ ir vienas užlipo ant kalno.+

16 Atėjus vakarui jo mokiniai nusileido prie ežero+ 17 ir sulipę į valtį plaukė kiton pusėn, į Kafarnaumą. Buvo jau sutemę, o Jėzus dar nebuvo pas juos atėjęs.+ 18 Ežeras ėmė šiauštis, nes pūtė stiprus vėjas.+ 19 Nusiyrę dvidešimt penkias ar trisdešimt stadijų*, jie pamatė prie valties besiartinantį Jėzų – jis ėjo ežero paviršiumi. Mokiniai išsigando, 20 bet Jėzus jiems tarė: „Tai aš, nebijokite!“+ 21 Tad jie mielai priėmė jį į valtį ir visi netrukus pasiekė krantą, į kurį plaukė.+

22 Kitą dieną minia žmonių tebebuvo anoje ežero pusėje. Jie žinojo, kad kitų valčių, išskyrus vieną nedidelę valtelę, ten nebuvo. Žinojo ir tai, kad kartu su mokiniais Jėzus į tą valtį nelipo ir mokiniai išplaukė vieni. 23 Ir štai netoli tos vietos (tenai jie valgė duoną, už kurią Viešpats buvo padėkojęs Dievui) atplaukė valčių iš Tiberiados. 24 Pamatę, kad nei Jėzaus, nei jo mokinių jose nėra, žmonės sulipo į tas valtis ir nuplaukė Jėzaus ieškoti į Kafarnaumą.

25 Jie surado jį kitoje ežero pusėje ir jo paklausė: „Rabi̇̀,+ kada čionai atvykai?“ 26 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ieškote manęs ne dėl to, kad matėte ženklus, o dėl to, kad privalgėte duonos iki soties.+ 27 Darbuokitės ne dėl tokio maisto, kuris pražūva, o dėl tokio, kuris nepražūva ir teikia amžiną gyvenimą.+ Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas, pats Dievas, yra pažymėjęs savo antspaudu.“+

28 Jie paklausė jo: „Kokius darbus mums daryti, kad jie patiktų Dievui?“ 29 Jėzus jiems atsakė: „Štai koks darbas Dievui patinka: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“+ 30 O jie tarė jam: „Kokį ženklą padarysi,+ kad jį pamatę tave įtikėtume? Kokį darbą atliksi? 31 Antai mūsų protėviai dykumoje valgė maną,+ kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.’“+ 32 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: Mozė nedavė jums tikrosios duonos iš dangaus – duoną iš dangaus, tikrąją duoną, jums duoda mano Tėvas. 33 Duona nuo Dievo yra tasai, kuris nusileidžia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvenimą.“ 34 Tad jie tarė Jėzui: „Viešpatie, visada duok mums šitos duonos.“

35 Jėzus jiems pasakė: „Aš esu gyvenimo duona. Kas ateina pas mane, tas nebealks, ir kas mane tiki, niekada netrokš.+ 36 Bet jūs, kaip jau esu sakęs, nors ir matote mane, vis tiek netikite.+ 37 Visi, kuriuos Tėvas man duoda, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš tikrai nevarysiu šalin,+ 38 nes nusileidau iš dangaus+ vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.+ 39 Ir mano siuntėjo valia yra, kad iš tų, kuriuos jis man davė, nė vieno nepražudyčiau, – kad paskutiniąją dieną juos prikelčiau.+ 40 Mano Tėvo valia yra, kad kiekvienas, kuris pripažįsta Sūnų ir jį tiki, gautų amžiną gyvenimą.+ Paskutiniąją dieną aš jį prikelsiu.“+

41 Žydai ėmė murmėti prieš jį dėl to, kad jis pasakė: „Aš esu duona, nusileidusi iš dangaus.“+ 42 Jie kalbėjo: „Argi jis ne Jėzus, ne Juozapo sūnus? Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos?+ Kaipgi jis gali sakyti: ‘Aš nusileidau iš dangaus’?“ 43 Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję. 44 Joks žmogus negali ateiti pas mane, jeigu mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia.+ Ir tą, kuris ateina, aš prikelsiu paskutiniąją dieną.+ 45 Pranašuose parašyta: ‘Ir bus visi mokomi Jehovos.’+ Kas tik klausosi Tėvo ir mokosi, ateina pas mane. 46 Tai nereiškia, kad koks nors žmogus yra Tėvą regėjęs.+ Tėvą matė tik tas, kuris yra nuo jo* atėjęs, – tik jis regėjo Tėvą.+ 47 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas gaus amžiną gyvenimą.+

48 Aš esu gyvenimo duona.+ 49 Jūsų protėviai dykumoje valgė maną ir vis tiek mirė.+ 50 O ši duona nusileido iš dangaus, kad kiekvienas galėtų jos valgyti ir nemirtų. 51 Aš esu gyvoji duona, nusileidusi iš dangaus. Kas šią duoną valgys, gyvens amžinai. Duona, kurią aš duosiu, kad pasaulis gyventų, yra mano kūnas.“+

52 Tada žydai ėmė tarpusavyje ginčytis: „Kaip šitas gali duoti mums valgyti savo kūną?“ 53 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, negausite gyvenimo.+ 54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, gaus amžiną gyvenimą, ir aš jį prikelsiu+ paskutiniąją dieną. 55 Mano kūnas yra tikras maistas, ir mano kraujas – tikras gėrimas. 56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas tampa viena su manimi, ir aš tampu viena su juo.+ 57 Kaip mane siuntęs Tėvas yra gyvas ir kaip aš Tėvo dėka esu gyvas, taip ir tas, kuris valgo mano kūną, bus mano dėka gyvas.+ 58 Štai kas yra duona, nusileidusi iš dangaus. Ir ji ne tokia, kokią jūsų protėviai valgė ir vis tiek mirė. Kas valgo šitą duoną, gyvens amžinai.“+ 59 Tuos dalykus jis pasakė mokydamas Kafarnaumo sinagogoje*.

60 Tai išgirdę daugelis jo mokinių ėmė kalbėti: „Baisu, ką jis šneka. Kas gali šito klausytis?“ 61 Žinodamas, kad jo mokiniai dėl to murma, Jėzus paklausė jų: „Jus tai piktina? 62 O kas būtų, jei išvystumėte Žmogaus Sūnų pakylant ten, kur jis buvo anksčiau?+ 63 Gyvybę teikia dvasia,+ o iš kūno jokios naudos. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.+ 64 Bet kai kurie iš jūsų netikite.“ Mat Jėzus nuo pat pradžių žinojo, kurie netiki ir kas toks jį išduos.+ 65 Ir jis kalbėjo: „Dėl to jums ir pasakiau, kad nė vienas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“+

66 Todėl daugelis jo mokinių sugrįžo prie to, ką buvo palikę,+ ir daugiau su juo nebevaikščiojo. 67 Jėzus paklausė Dvylikos: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ 68 Simonas Petras jam atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?+ Tu turi amžino gyvenimo žodžius.+ 69 Mes įtikėjome ir supratome, kad tu esi Dievo Šventasis.“+ 70 Jėzus jiems atsakė: „Ar ne aš jus, dvylika, išsirinkau?+ Tačiau vienas iš jūsų yra šmeižikas*.“+ 71 Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų; šis, nors ir buvo vienas iš Dvylikos, vėliau jį išdavė.+