Michėjo
1 Jehovos žodis apie Samariją ir Jeruzalę, regėjime siųstas Michėjui*+ iš Morešeto. Tas žodis jam buvo apreikštas Judo karalių Jotamo,+ Ahazo+ ir Ezekijo+ dienomis.+
2 „Klausykitės, visos tautos,
tesuklūsta žemė ir visa, kas joje,
ir teliudija prieš jus visavaldis Jehova,+
teliudija Jehova iš šventyklos, savo šventos buveinės.
3 Štai Jehova išeina iš savo buveinės,
jis nusileis ir žengs žemės aukštumomis.
4 Kaip tirpsta vaškas prie ugnies
ir kaip vanduo nuo stataus šlaito nubėga,
taip kalnai jam po kojomis tirps+
ir skeldės slėniai.
Ir kas gi kaltas, kad Jokūbas maištauja?
Ar ne Samarija?+
Kas gi kaltas, kad Jude tiek šventaviečių?+
Ar ne Jeruzalė?
6 Paversiu Samariją griuvėsių krūva vidury lauko,
vieta vynuogynams veisti.
Nuritinsiu jos akmenis į slėnį,
jos pamatus atidengsiu.
7 Visi jos drožiniai bus suskaldyti,+
visos dovanos, už kurias parsiduodavo, sudegs ugnyje,*+
visus jos stabus sunaikinsiu.
Ji iš paleistuvystės užmokesčio jų įsigijo,
ir jie vėl taps užmokesčiu paleistuvėms.“
Mano aimana bus kaip šakalų stūgavimas,
mano rauda – kaip stručių klyksmas.
Toji rykštė pasiekė Jeruzalę, mano tautos vartus.+
11 Išeikite nuogi ir gėdydamiesi, Šafyro gyventojai.
Caanano gyventojai iš savo miesto neina.
Aimana girdėsis Bet Ecelyje – jis nebebus jums prieglobstis.
12 Maroto gyventojai tikėjosi gero,
bet nuo Jehovos atėjo nelaimė ir pasiekė Jeruzalės vartus.
13 Kinkykite žirgus į kovos vežimą, Lachišo gyventojai!+
14 Taigi tu duosi Morešet Gatui atsisveikinimo dovanų.
Achzibo+ namai tapo apgaule Izraelio karaliams.
15 Pas jus, Marešos+ gyventojai, atvesiu užkariautoją.+
Izraelio šlovė ateis iki Adulamo.+