2 Korintiečiams

6 Su juo bendradarbiaudami+ jus taip pat prašome, kad priėmę Dievo malonę nepamirštumėte, kodėl ji buvo jums parodyta.+ 2 Jis juk sako: „Malonės metu tave išklausiau, išgelbėjimo dieną tau padėjau.“+ Štai dabar ypatingos malonės metas! Štai dabar išgelbėjimo diena!

3 Mes niekam neduodame jokios dingsties suklupti, kad mūsų tarnystės nebūtų dėl ko peikti.+ 4 Mes visada pasirodome esą Dievo tarnai:+ kai tenka daug visko ištverti, kai patiriame išmėginimus, nepriteklius, sunkumus,+ 5 mušimus, kalinimus,+ neramumus, kai tenka sunkiai plušti, kęsti bemieges naktis ir alkanauti.+ 6 Kad esame Dievo tarnai, parodome savo tyru elgesiu, tiesos supratimu, kantrumu,+ maloningumu,+ šventąja dvasia, neveidmainiška meile,+ 7 teisinga kalba, Dievo galybe;+ taip pat kai laikome teisumo ginklus+ dešinėje* ir kairėje*, 8 kai mus šlovina ir žemina, kai peikia ir giria, kai vadina apgavikais, nors kalbame tiesą, 9 kai laiko nežinomais, nors esame gerai žinomi, kai laiko mirštančiais*, nors mes gyvi,+ kai laiko vertais bausmės, nors mirčiai nesame atiduoti,+ 10 kai mano, kad liūdime, nors visuomet džiaugiamės, kai laiko vargšais, nors praturtiname daugelį, kai mano, kad neturime nieko, nors turime viską.+

11 Mes atvirai į jus prabilome, korintiečiai, mūsų širdys plačiai atvertos. 12 Mumyse jums nėra per ankšta+ – ankšta jūsų širdyse. 13 Tad ir jūs – kalbu kaip savo vaikams – plačiai atverkite savo širdis.+

14 Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais.+ Argi gali teisumas bičiuliautis su neteisumu?+ Kas sieja šviesą su tamsa?+ 15 Argi kas vienija Kristų su Beliaru*?+ Ar yra kas bendra tarp tikinčio ir netikinčio?+ 16 Ir kas gi sieja Dievo šventyklą su stabais?+ Mes esame gyvojo Dievo šventykla,+ kaip Dievas yra pasakęs: „Aš gyvensiu tarp jų,+ vaikščiosiu tarp jų. Aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.“+ 17 Jehova sako: „Tad išeikite ir atsiskirkite nuo jų, ir nebelieskite to, kas netyra“;+ „ir aš jus priimsiu“;+ 18 „ir būsiu jums tėvas,+ o jūs būsite man sūnūs ir dukterys.+ Taip sako Jehova, Visagalis.“