Mato
16 Prie jo priėjo fariziejai su sadukiejais ir norėdami jį išmėginti paprašė parodyti jiems kokį ženklą iš dangaus.+ 2 Jėzus atsakė: „Atėjus vakarui jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus ugninis’, 3 o rytą: ‘Šiandien bus dargana, nes dangus ugninis ir ūkanotas.’ Ką regite danguje, jūs suprantate, bet laikų ženklų negalite suprasti. 4 Nedora ir neištikima* karta nori ženklo, bet nebus jai duota jokio+ kito, kaip tik Jonos ženklas.“+ Ir palikęs juos Jėzus nuėjo.
5 Mokiniai persikėlė į kitą pusę; jie buvo pamiršę pasiimti duonos.+ 6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“+ 7 Todėl jie ėmė tarp savęs svarstyti: „Mes gi jokios duonos nepasiėmėme.“ 8 Žinodamas, apie ką jie kalbasi, Jėzus pasakė: „Kodėl svarstote tarpusavy, kad neturite duonos, mažatikiai? 9 Nejau dar nesuprantate? Argi neatsimenate penkių papločių penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių pririnkote?+ 10 Arba nejau pamiršote apie septynis papločius keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote?+ 11 Kaipgi nesuprantate, kad ne apie duoną jums kalbėjau? Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės.“+ 12 Tada jie perprato, kad jis liepė saugotis ne duonos raugo, o fariziejų ir sadukiejų mokslo.
13 Jėzus atkeliavo į Pilypo Cezarėjos apylinkes. Savo mokinių jis paklausė: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“+ 14 Šie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju,+ kiti Eliju,+ dar kiti Jeremiju ar kuriuo kitu pranašu.“ 15 Jėzus paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ – 16 „Tu esi Kristus,+ gyvojo Dievo Sūnus“,+ – atsakė jam Simonas Petras. 17 Jėzus jam tarė: „Laimingas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne žmogus* tau tai apreiškė, o mano Tėvas, esantis danguje.+ 18 Taip pat sakau tau: tu esi Petras,+ ir ant šitos uolos+ aš pastatysiu savo bendruomenę. Kapo* vartai jos nenugalės. 19 Aš duosiu tau dangaus Karalystės raktus – kas bus surišta danguje, tu suriši žemėje, ir kas bus atrišta danguje, tu atriši žemėje.“ 20 Tada Jėzus griežtai prisakė mokiniams niekam nesakyti, kad jis yra Kristus.+
21 Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad turės eiti į Jeruzalę, daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Raštų aiškintojų, kad bus nužudytas ir trečią dieną prikeltas.+ 22 Petras pasivedė Jėzų į šalį ir ėmė už tokias kalbas jį barti: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“+ 23 Bet Jėzus nusisuko nuo Petro ir pasakė: „Eik šalin nuo manęs,* šėtone! Tu man suklupimo akmuo, nes tavo mintys – ne nuo Dievo, o nuo žmonių.“+
24 Tada Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jeigu kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kančių stulpą* ir tegu seka manimi.+ 25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę*, tas ją praras, o kas dėl manęs savo gyvybę* praranda, tas ją atras.+ 26 Kokia gi žmogui nauda, jei jis laimės visą pasaulį, bet neteks gyvybės*?+ Ką žmogus gali duoti mainais už savo gyvybę*?+ 27 Juk Žmogaus Sūnus ateis su savo angelais apgaubtas Tėvo šlovės ir atlygins kiekvienam pagal elgesį.+ 28 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, iki išvys Žmogaus Sūnų ateinantį su savo karališka šlove*.“+