2. Kokia buvo Petro reakcija į Jėzaus žodžius apie Jo būsimą kančią ir kaip atsakė Jėzus?

² Jėzaus dienos suskaitytos. Tačiau Petras pasipiktinęs tokia baisia, kaip jam atrodo, mintimi. Jis negali sutikti, kad Mesijas iš tikrųjų bus nužudytas. Todėl jis išdrįsta priekaištauti savo Viešpačiui. Geriausių norų skatinamas, jis karštai įtikinėja: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ Bet Jėzus tuojau pat atmeta netinkamą Petro gerumą taip ryžtingai, tarsi sutraiškytų galvą nuodingai gyvatei. „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“ (Mato 16:22, 23).

 3. a) Kaip Petras nelauktai tapo Šėtono agentu? b) Kaip Petras pasidarė suklupimo akmeniu pasiaukojimo kelyje?

³ Petras nelauktai tapo Šėtono agentu. Jėzus tai atremia taip ryžtingai, kaip jis atsakė Šėtonui dykumoje. Ten Velnias bandė sugundyti Jėzų lengvu gyvenimu, karaliavimu be kentėjimų (Mato 4:1-10). Dabar Petras skatina jį būti sau maloningam. Jėzus žino, kad tai neatitinka jo Tėvo valios. Jo gyvenimas turi būti pasiaukojantis, o ne dėl savo pasitenkinimo (Mato 20:28). Petras tampa suklupimo akmeniu šiame kelyje; jo geranoriška užuojauta virsta spąstais.a Tačiau Jėzus aiškiai mato, kad jei jis puoselės bet kokią idėją apie gyvenimą be aukos, praras Dievo palankumą, būdamas pagautas į mirtinus Šėtono žabangų gniaužtus.

 4. Kodėl patogus gyvenimas pataikaujant sau buvo ne Jėzui ir jo pasekėjams?

⁴ Todėl Petrui reikėjo pataisyti savo mąstymą. Jo žodžiai Jėzui atspindėjo žmogaus, o ne Dievo mintis. Patogus gyvenimas pataikaujant sau — lengva išeitis iš kentėjimų — ne Jėzui; ir ne jo pasekėjams, nes po to Jėzus sako Petrui ir likusiems mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir teseka manimi“ (Mato 16:24).