Morkaus
7 Pas Jėzų iš Jeruzalės susirinko fariziejų ir Raštų aiškintojų.+ 2 Jie pamatė, kad kai kurie jo mokiniai valgo suterštomis rankomis, tai yra jų neapsiplovę*. 3 (Fariziejai ir visi žydai laikosi įsitvėrę prosenių tradicijos – nevalgo neapsiplovę rankų iki alkūnių. 4 Grįžę iš turgaus jie prieš valgį atlieka apsivalymą. Jie įsitvėrę ir daugelio kitų paveldėtų tradicijų, kaip antai taurių, ąsotėlių ir varinių indų nardinimo.+) 5 Taigi fariziejai ir Raštų aiškintojai jo paklausė: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo suterštomis rankomis?“+ 6 Jėzus atsakė: „Taikliai apie jus, veidmainiai, pasakė pranašas Izaijas: ‘Šie žmonės garbina mane lūpomis, bet jų širdis nuo manęs nutolusi.+ 7 Veltui jie mane garbina, nes tik žmonių išgalvotų priesakų moko.’+ 8 Palikę Dievo įsakymą jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijos.“+
9 Jis dar jiems kalbėjo: „Gudriai jūs apeinate Dievo įsakymą, kad išsaugotumėte savo tradiciją.+ 10 Štai Mozė pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’+ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi’.+ 11 O jūs sakote: ‘Nieko bloga, jei žmogus taria savo tėvui ar motinai: „Visa, kuo galėčiau tave paremti, yra korbán (tai yra dovana Dievui).“’ 12 Taip jūs nebeleidžiate jam nieko padaryti dėl savo tėvo ar motinos.+ 13 Laikydamiesi savo tradicijos, kurią įtvirtinote, jūs atmetate Dievo žodį.+ Ir daug panašių dalykų jūs darote.“+ 14 Tad jis vėl pasišaukė žmonių minią ir kreipėsi į juos: „Paklausykite manęs visi ir supraskite.+ 15 Žmogų suteršia ne tai, kas patenka į jo vidų. Žmogų suteršia tai, kas iš vidaus išeina.“+ 16 ––*
17 Pasitraukęs nuo minios, Jėzus įėjo į namus, ir jo mokiniai ėmė jį klausinėti apie šitą pavyzdį.+ 18 Jis jiems tarė: „Ar ir jūs nesuprantate? Argi nežinote, kad tai, kas patenka į žmogaus vidų, jo nesuteršia, 19 nes patenka ne į širdį, o į vidurius ir paskui atsiduria išvietėje?“ Šitaip jis pareiškė visokį valgį esant švarų. 20 Jis toliau kalbėjo: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina,+ 21 mat iš vidaus, iš žmogaus širdies,+ išeina blogi sumanymai, vedantys prie ištvirkavimo*, vagysčių, žmogžudysčių, 22 svetimavimo, gobšybės, nedorybių, prie klastos, įžūlaus elgesio*, pavydo, piktžodžiavimo, puikybės ir kvailybės. 23 Visos šios piktenybės išeina iš vidaus ir žmogų suteršia.“
24 Jėzus susiruošė ir iš ten nukeliavo į Tyro ir Sidono kraštą.+ Nenorėdamas, kad kas nors sužinotų apie jo atvykimą, jis įėjo į vienus namus. Vis dėlto neliko nepastebėtas. 25 Viena moteris, kurios dukrelė buvo apsėsta netyrosios dvasios, vos apie tai išgirdusi atėjo ir puolė jam po kojų.+ 26 Ta moteris buvo graikų kilmės sirofinikietė. Ji prašė Jėzaus, kad išvarytų demoną iš jos dukters. 27 O jis jai tarė: „Tegul pirma vaikai pasisotina. Nedera imti iš vaikų duoną ir mesti šuniukams.“+ 28 Moteris jam atsakė: „Taip, gerbiamasis, bet argi šuniukai po stalu neėda, ką vaikučiai pritrupina?“ 29 Tuomet Jėzus tarė: „Kad jau taip sakai, keliauk – demonas iš tavo dukters yra išėjęs.“+ 30 Grįžusi namo ji rado vaikelį gulintį lovoje; demonas buvo išėjęs.+
31 Iš Tyro krašto Jėzus per Sidoną ėjo atgal link Galilėjos ežero. Jis keliavo per Dekapolio* sritį.+ 32 Tenai pas jį atvedė kurčią, sunkiai kalbantį žmogų+ ir maldavo jį išgydyti*. 33 Jėzus pasivedė tą žmogų į šalį nuo minios, įkišo savo pirštus jam į ausis ir paspjovęs palietė jam liežuvį.+ 34 Paskui pažvelgė į dangų, giliai atsiduso ir pasakė jam: „Efatà“, tai yra „atsiverk“. 35 Žmogaus ausys atsivėrė,+ liežuvis atsirišo ir jis laisvai prakalbo. 36 Jėzus liepė žmonėms, kad niekam apie tai nepasakotų,+ tačiau kuo labiau jis drausdavo, tuo labiau žmonės jį garsindavo.+ 37 Žmonės be galo stebėjosi+ ir kalbėjo: „Kokie nuostabūs jo darbai! Jis padaro, kad kurtieji girdėtų ir nebyliai kalbėtų.“+