Internetinės apgaulės. Ar nėra pavojaus ir jums?

Viljamas, pensinio amžiaus buvęs mokytojas iš Floridos (JAV), gavo elektroninį laišką, kurį, kaip jis manė, atsiuntė interneto paslaugų tiekėjas. Laiške buvo pranešama apie dingusį banko operacijų patvirtinimą, jog apmokėta tam tikra paslauga. Vyras užpildė prie laiško pridėtą formą ir išsiuntė atgal. Jo asmeninius duomenis, jam to nežinant, gavo Šiva, nusikaltėlis iš Kvynso rajono Niujorke. Kitą dieną Šiva, pasinaudojęs Viljamo kredito kortelės numeriu, internetu nusipirko plastikinių kortelių spausdintuvą. Elektroninis laiškas, kurį gavo Viljamas, buvo vienas iš 100000 šio sukčiaus išsiųstųjų. Tyrėjai sako, jog asmeninius duomenis išsiuntė ir buvo Šivos apgauti apie šimtas žmonių.

Penkiasdešimt šešerių metų moteris iš Kvinslando (Australija) internetu užmezgė romantinę pažintį su vyriškiu, kurį manė esant inžinieriumi iš Britanijos. Kol paaiškėjo, kad tai — dvidešimt septynerių metų apsimetėlis iš Nigerijos, apgauta moteris jau buvo jam išsiuntusi 47000 JAV dolerių.a

DEJA, internetinės apgaulės tampa kasdienybe. Consumer Reports apžvalginiame straipsnyje „State of the Net 2010“ rašoma: „Bendravimo internetu pavojai auga neregėtais mastais, ir naudotojai drauge paėmus patiria milijardinius nuostolius. Per pastaruosius metus virtualioje erdvėje pastebimai padaugėjo virusų. Nuo jų nukentėjo 40 procentų JAV interneto naudotojų. Kai kurie susidūrė net su keliomis problemomis.“ Kad apsisaugotume nuo tokių apgavikų, pirmiausia apsvarstykime, kokios klastos jie griebiasi.

Kaip jie tai daro?

Daugelis sukčių su savo aukomis stengiasi susisiekti elektroniniu paštu. Pranešimas (angliškai phishing e-mail), kokį gavo Viljamas, yra sukčių siunčiamas elektroninis laiškas. Angliškas žodis phishing reiškia sukčiavimą, siekiant gauti konfidencialius asmens duomenis, ir asocijuojasi su žodžiu fishing, reiškiančiu žvejybą. Panašiai kaip jauku žuvys, tokiu elektroniniu laišku patikimai atrodančiame, bet suklastotame tinklalapyje žmogus viliojamas atskleisti savo slaptažodį, kredito kortelės numerį ar banko sąskaitos duomenis. Elektroninio pašto adresą apgavikai gali gauti pasinaudodami kompiuterine programa, vadinama e-mail extractor.

Kartais tokiais laiškais sukčiai savo tikslą pasiekia, jums net neįrašius duomenų. Atsidarydamas laišką, galite atsisiųsti ir šnipinėjimo programų, kurios registruoja kompiuterio darbą. Kad pavogtų slaptažodžius ar kitokius asmens duomenis, tokios programos įsimena, kokius klavišus nuspaudžiate klaviatūroje. Kitos naudotoją nukreipia į sukčių sukurtą svetainę. Ar įmanoma kaip nors apsisaugoti?

Ką daryti jums?

Saugokitės elektroninių laiškų, kuriuose yra įtartinų nuorodų. Neretai programa, vadinama Trojos arkliu, suteikia sukčiams prieigą prie jūsų kompiuterio sistemos ir leidžia pamatyti asmeninius duomenis. Be to, sukčiai gauna vertingos informacijos, įkeldami šnipinėjimo programas į pokalbių svetaines, pornografinius tinklalapius, socialinius tinklus, taip pat tinklalapius, kur siūloma iš nežinomų šaltinių atsisiųsti programinės įrangos. Niekada neatsakykite ir į elektroninius laiškus, gundančius pernelyg geru pelnu.

Gal esate kada gavęs žinutę: „Jūsų kompiuteris pavojuje! Norėdami jį apsaugoti, spauskite čia!“ Arba: „Jei norite veltui atsisiųsti ekrano užsklandą, spauskite čia.“ Jei paspaustumėte kaip nurodyta, aktyvuotumėte šnipinėjimo programą.

Būkite atsargus ir tada, kai internetu ieškote darbo. Suklastotais tinklalapiais sukčiai susirenka „registracijos mokestį“, taip pat asmens finansinius duomenis.

Šiais laikais vagys yra nepaprastai išradingi, todėl, naudodamiesi nuotoline prieiga, gali prisijungti prie įmonių ar finansinių institucijų duomenų bazių ir vogti duomenis. 2007-ųjų sausį nusikaltėliai įsibrovė į Jungtinių Valstijų prekybos centrų tinklo kompiuterines sistemas ir nusikopijavo milijonų klientų duomenis, tarp jų kredito kortelių informaciją. Nigerijoje, įsilaužę į kelių bankų duomenų bazes, sukčiai pavogė 1,5 milijono asmens tapatybės numerių ir iš bankomatų pasiėmė pinigus. Pastaruoju metu suklestėjo virtuali juodoji rinka, kurioje nesąžiningi darbuotojai ir programišiai prekiauja vogtais kredito kortelių ir net asmens tapatybės duomenimis.

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

Sukčių elektroninis laiškas (Phishing e-mail): žinutė, kuria gavėjas įkalbinėjamas pateikti savo slaptažodį, kredito kortelės ar banko sąskaitos duomenis patikimai atrodančiame, bet suklastotame tinklalapyje.

Šnipinėjimo programa: algoritmas, registruojantis jūsų kompiuterio darbą.

Trojos arklys: programa, iš pažiūros nekelianti jokio įtarimo, bet skirta kompiuterio apsaugos sistemai nulaužti.

[Rėmelis/iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Neužkibkite ant kabliuko

KAD NENUKENTĖTUMĖTE NUO APGAVIKŲ, IMKITĖS TOKIŲ PRIEMONIŲ:

 1. Visada laikykite įjungtą kompiuterio užkardą, reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą, antivirusinę ir kitą programinę įrangą.

 2. Reguliariai darykite failų atsargines kopijas ir saugiai jas laikykite.

 3. Būkite įžvalgus. Nepasitikėkite viskuo, kas rašoma internete. Patarlių 14:15 (Brb) sakoma: „Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.“

 4. Nebūkite godus (Luko 12:15). Saugokitės to, kas siūloma „veltui“ ar itin žemomis kainomis. Tai gali būti tik masalas.

 5. Būkite atsargus, kai gaunate elektroninį laišką iš nežinomo siuntėjo arba momentinę žinutę, ypač jeigu yra nuorodų į kitus tinklalapius arba prašoma pateikti asmeninius duomenis, pavyzdžiui, patvirtinti slaptažodį (Patarlių 11:15).

 6. Susigalvokite sunkiai atspėjamus slaptažodžius. Dažnai juos keiskite ir nenaudokite to paties skirtingoms paskyroms.

 7. Bankinius arba kredito kortelės duomenis pateikite tik patikimuose ir saugiuose tinklalapiuose.

 8. Patikrinkite, ar teisingai užrašėte tinklalapio adresą, ypač finansinių institucijų. Užtenka vienos rašybos klaidos, ir galite patekti į sukčių svetainę.

 9. Ypač svarbią informaciją, kaip antai kredito kortelės duomenis, perduokite šifruotuoju ryšiu ir baigęs darbą uždarykite tinklalapį.

10. Atidžiai ir dažnai tikrinkite banko operacijas, atliktas kredito kortele, ir iš banko gautus pranešimus. Pastebėjęs, jog kažkokia operacija įvyko be jūsų žinios, tuoj pat praneškite bankui.

11. Būkite atsargus naudodamasis belaidžiu ryšiu (Wi-Fi), nes vagys gali pasisavinti jūsų informaciją ir nukreipti jus į sukčių tinklalapius.

12. Į klausimą „Ar įsiminti jūsų slaptažodį?“ atsakykite „ne“. Antraip Trojos arklys gali persiųsti jūsų slaptažodžius sukčiams.