Pamišę dėl smurto

ŠIŲ dienų pasaulis dėl smurto tiesiog kraustosi iš proto. Ir nėra ko stebėtis, nes pramoginiuose renginiuose smurto elementų netrūksta nuo seno. Tačiau, kaip teigiama svetainėje Media Awareness Network, „pastaraisiais metais per multimediją pateikiamo smurto pobūdis gerokai pasikeitė. Viena, jo rodoma žymiai daugiau. Antra, smurto scenos tapo atviresnės, sadistiškesnės, jose daugiau sekso“.

Muzika. Kaip teigiama tame pačiame šaltinyje, „muzikos pramonėje įsivyrauja“ dainos, kurių tekstuose vis labiau propaguojamas smurtas. Kai kuriose jų nešvankia kalba aukštinamas žudymas ir prievartavimas — netgi žmonų ir motinų!

Vaizdo žaidimai. „Nemaloni tiesa, tačiau vaizdo žaidimuose kraujas liejasi laisvai, — buvo teigiama viename Britanijos žurnale, skirtame kompiuterinių žaidimų mėgėjams. — Tam tikra prasme: nori žaisti — privalai pamėgti smurtą.“ Pavyzdžiui, populiariame žaidime galima beisbolo lazda mirtinai uždaužyti moteris. Kai kurie specialistai įsitikinę, jog interaktyvūs vaizdo žaidimai vaikams daro didesnį neigiamą poveikį nei televizija.

Filmai. Tyrimai rodo, jog filmuose daugėja smurto, sekso ir nešvankybių, todėl nereikėtų aklai pasikliauti jų reitingais. Be to, smurtauja ne tik „blogi berniukai“. Vieno tyrimo duomenimis, kone kas antroje televizijos, kino filmo ar muzikinio vaizdo klipo scenoje žiauriai elgiasi būtent „geri berniukai“.

Žinių laidos. Daugelis žinių laidų rengėjų vadovaujasi principu: „Bus kraujo, bus ir žiūrovų.“ Tokios televizijos laidos — pelningas verslas. Žurnalistai žino, kad smurtas traukia žiūrovus, o laidos populiarumas — reklamos užsakovus, kurie dažniausiai būna pagrindiniai televizijos programų finansuotojai.

Interneto svetainės. Internete galima pamatyti tiek tariamo, tiek realaus kankinimo, kūno dalių nuplėšimo, suluošinimo ar nužudymo vaizdų. Deja, tokiose svetainėse lankosi nemažai vaikų.

Ar pramogų pasaulio brukamas smurtas gali paveikti ir mus?

Ar smurto scenos, pasiekiančios žmogaus sąmonę per televiziją, kiną, knygas, muziką ir kitokias pramogas, jį veikia? Suprantama, kas iš to pelnosi, tvirtina, jog šitokie dalykai nedaro jokios žalos. Bet pagalvokime: kad paveiktų žmonių mąstymą, vos pusės minutės trukmės reklamai verslininkai išleidžia milijardus dolerių. Tad ar logiška manyti, kad pusantros valandos trukmės filmas, kurio personažai elgiasi amoraliai arba smurtauja, nepaveiks ypač imlaus vaikų proto?

Mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas, žmogaus prigimtį žino geriau nei mes. Ką jis sako apie bendravimą su tais, kurie smurtauja — taip pat ir visuomenės pramogai? Apžvelkime porą Biblijos ištraukų:

● „Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį. Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5).

● „Nesibičiuliauk su piktu žmogumi ir nebendrauk su karštakošiu, kad kartais neišmoktum jų elgesio ir neįpultum į spąstus“ (Patarlių 22:24, 25).

Žinoma, išvengti blogos įtakos pavyksta ne visuomet. Bet pramogas ir žmones, su kuriais bendraujame, galime rinktis. Todėl pagalvokime, kokiu žmogumi norėtume būti. Tuomet bendraukime su puoselėjančiais tas pačias vertybes bei turinčiais panašių tikslų kaip ir mes (Patarlių 13:20).

Nors mūsų požiūrį į smurtą veikia draugai ir pramogos, tam įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Kokie?

[Iliustracija 4 puslapyje]

Mūsų požiūrį į smurtą veikia pramogos