8 skyrius

Kodėl Dievas leido piktybę iki mūsų dienų?

 1. Kokia yra žmonijos patirtis su piktybe?

VISOS žmonijos istorijos bėgyje yra daug pikto patirta. Ir šiandien, kur tik pažvelgsime pasaulyje, yra kraujo praliejimas, nusikaltimai, neapykanta ir ištvirkimas. Per dažnai nuo piktų kitų žmonių veiksmų kenčia nekalti, padorūs žmonės. Jie tampa aukomis prievartavimo, praranda savo namus, savo artimuosius ar net savo pačių gyvybes. Gal tu asmeniškai ir nepatyrei tokių nelaimių, o gal patyrei? Bet ir nepatyręs tu galėjai išgyventi sielos skausmą dėl neteisingumo, šiurkštumo, suktybių ir melo.

 2. Kurio laiko įvykiai turi būti aptarti, ieškant atsakymo į klausimą dėl ko Dievas leido piktybę?

² Kodėl Dievas leido tokias piktybes ligi mūsų dienų? Tam yra eilė priežasčių, bet joms teisingai suprasti turime patikrinti klausimus, iškilusius pirmajame maište. Tur būt, tu skaitei apie tai Biblijoje, Mozės pirmosios knygos trečiame skyriuje. Pažvelkime tat į tikrą šių įvykių reikšmę.

 3. Trumpai pakartok, kas įvyko pirmajam žmogui papildžius nuodėmę?

³ Trumpai kalbant, štai kas atsitiko: Jehova tarė žmogui, kad jo gyvenimas priklauso nuo jo paklusnumo Sutvėrėjui ir kad nepaklusnumas neš mirtį. (1 Mozė 2:17) Dievo priešas Šetonas prieštaravo šiam aiškiam nuostatui. Jis tarė Adomo žmonai, kad žmonių pora „tikrai nemirs“ Dievo nepaklausius. Be to, jis dar tvirtino, kad šis nepaklusnumas išeisiąs jiems į naudą, kad jiems atsidarysiančios akys ir kad jie tapsią „kaip pats Dievas, pažindami kas gera ir kas bloga“. (1 Mozė 3:4, 5) Tat kas čia buvo įvelta šiame Šetono maišto veiksme?

GINČYTINI KLAUSIMAI

 4. Išvardink keletą klausimų, iškylusių per velnio maištą.

⁴ Iškilo eilė esminių klausimų. Pirmiausia, Šetonas iškėlė klausimą apie Dievo teisingumą. Iš tikro, jis pavadino Dievą melagiu ir tai gyvybės ir mirties klausimuose. Antra, jis iškėlė abejonę, kad žmogaus gyvenimas ir laimė priklausys nuo Sutvėrėjo. Jis pareiškė, kad žmogaus gyvybė ir jo sugebėjimas sekmingai tvarkyti savo reikalus nėra sąlygojami paklusnumu Jehovai. Jis tvirtino, kad žmogus gali veikti nepriklausomai nuo savo Sutvėrėjo ir būti kaip Dievas, pats sprendžiąs, kas yra teisinga ar ne, kas gera ar bloga. Trečia, prieštaraudamas Dievo paskelbtam įstatymui, jis faktinai pareiškė, kad Dievo valdymo būdas yra klaidingas ir negeras jo tvariniams, ir tuo būdu jis net paskelbė kovą prieš Dievo teisę valdyti.

 5. Kokį kitą klausimą iškėlė Šetonas pagal Biblijos Jobo knygą?

⁵ Bet Šetono veiksmas iškėlė dar vieną klausimą, kaip parodyta vėliau Biblijoje, Jobo knygos 1 ir 2 skyriuose. Tenai parodyta sąryšyje su žmogumi vardu Jobas, kad Šetonas iškėlė visų tvarinių ištikimybės ir lojalumo Jehovai, Dievui, klausimą. Šetonas paskelbė, kad tie, kurie tarnauja Dievui, tai daro ne dėl to, kad jie myli Dievą ir jo teisingą valdžią, bet dėl savo egoistinių tikslų, pav., iš Dievo gaunamų materjalinių gėrybių. Jis net skelbė, kad jei tos gėrybės būtų atimtos, tada net toks žmogus kaip Jobas nusigręžtų nuo Dievo. (Jobas 1:6-11; 2:4, 5) Taigi Šetono maištas rojuje iššaukė visų Dievo tvarinių danguje ir žemėje lojalumo klausimą. Ar jie, padarius bandymą, patvirtins savo meilę dangiškajam Tėvui ir parodys, kad jie laiko jo valdymo būdą geresniu, negu kito kieno?

DIEVO BŪDAS IŠSPRĘSTI ŠIUOS KLAUSIMUS

 6. Ar Šetonas iškėlė klausimą dėl Dievo galybės? Kokios rūšies klausimai turėjo būti išspręsti?

⁶ Įsidėmėtina, kad Šetonas nekėlė abejonių dėl Dievo galybės. Jis neprovokavo Jehovos panaudoti jėgą Šetonui, kaip priešginai, sunaikinti. Bet jis paneigė Dievo teisę valdyti ir jo valdymo būdo teisingumą. Taip pat jis iškėlė abejonę Dievo tvarinių lojalumu. Vis tai buvo moralinis klausimas, kurį reikėjo išaiškinti.

 7. Išaiškink pavyzdžiu, rodančiu, kaip toks moralinis klausimas gali būti sprendžiamas.

⁷ Klaidingi Šetono kaltinimai Dievui ligi tam tikro laipsnio galėtų būti pavaizduoti žmogišku būdu. Daleiskime, žmogus turįs gausią šeimą, yra apkaltintas vieno savo kaimyno daugeliu neteisingų dalykų: apie tai, kaip jis tvarko savo ūkį. Daleiskime, kad kaimynas taip pat tvirtina, kad ano žmogaus šeimos nariai tikrai nemyli savo tėvo, bet pasilieka su juo tik dėl to, kad gauna maisto ir kitų materialinių dalykų. Kaip tas šeimos tėvas atsakytų į tokius kaltinimus? Jeigu jis panaudotų jėgą preiš kaltintoją, tai nebūtų atsakymas į kaltinimus. Vietoj to, galima būtų suprasti, kad tie kaltinimai yra pagrįsti. Bet koks puikus atsakymas būtų, jeigu jis leistų savo šeimai paliūdyti ir parodyti, kad jų tėvas tikrai yra teisingas ir šeimą mylintis ir kad jie yra laimingi gyvendami su juo ir kadangi jie myli jį! Tada jis būtų visiškai išteisintas.—Patarlės 27:11; Izaja 43:10.

 8.Kas buvo pademonstruota Dievui leidus gana laiko ginčui išspręsti, nepaliekant ateičiai jokių abejonių?

⁸ Tatai iliustruoja tam tikrame laipsnyje ką Dievas padarė. Jis davė pakankamai laiko—beveik 6,000 metų—ginčo klausimui išspręsti nepaliekant jokios abejonės. Jis leido šiame laikotarpyje netik savo ištikimiesiems tvariniams įrodyti jų prisirišimą prie jo vadovybės, bet taip pat pademonstruoti, kad bet kokie kitokios vadovybės rezultatai yra blogi. (Patarlės 1:30-33; Izaja 59:4, 8) Maištaudamas prieš Jehovą Dievą, Šetonas pats pasiskelbė kaip konkuruojantis valdovas. Ir, pasirinkdami Šetono pasiūlytą kelią, pirmoji žmonių pora pasiskelbė esą nepriklausomi Jehovos valdžios ir pasidavė Šetono kontrolei. (1 Mozė 3:6; Romėnams 6:16) Tuo, kad Dievas leido iki galimų ribų Šetonui ir žmogui visomis pastangomis veikti ir valdytis nepriklausomai nuo jų Tvėrėjo, turės būti be jokių prieštaravimų visiems laikams įrodyta, kad jų bandymas sudaryti gerą ir visiems žmonėms naudingą valdžią, visiškai nepavyko. Tuo tarpu Jehova turės žemėje tuos žmones, kurie jį myli, jo vardą ir jo tikslus skelbia, ydant prisidėtų prie jų visi, kurie myli teisybę ir stengiasi ją vykdyti.

 9. Ką Dievas sakė Egipto faraonui, kas buvo panašu Šetono velnio bylai?

⁹ Taigi padėtis yra panaši, kaip ta, kada Egipto faraonas, kurs, priešindamasis Jehovai, pasirinko kelią panašų į Šetono velnio. Ir Jehova sakė jam: „Dabar aš galėčiau ištiest savo ranką ir galėčiau tave ir tavo tautą maru išnaikinti ir ištrinti nuo žemės paviršiaus. Bet iš tikrųjų aš laikau tave gyvą, kad galėčiau Tau savo galią parodyti ir savo vardą paskelbtą visoje žemėje“.—2 Mozė 9:15, 16.

KĄ RODO PASEKMĖS?

10. Kaip Šetonas išnaudojo Dievo leistą laiką danguje ir žemėje?

¹⁰ Biblija rodo, kad Šetonas išnaudojo laiką sukurti organizacijai danguje ir žemėje, kurią jis valdo. Jo kontrolės žemėje išsiplėtimą rodo faktas, kad jis pasiūlė Jėzui visas pasaulio karalystes mainais už tai, kad Jėzus jį pagarbintų. (Matas 4:8, 9) Todėl Šetonas yra vadinamas „šio pasaulio valdovu“. (Jonas 16:11) Ką tat reiškia žmonijai ir kokios pasekmės žmogaus kelio nepriklausant nuo Dievo ir jo santvarkos?

11. Kokios liūdnos pasekmės žmogui nepriklausant Dievui ir jo įstatymams?

¹¹ Istorijos faktai rodo, kad toks žmogaus kelias neatnešė taikos ir pasitenkinimo nei amžino gyvenimo žmonijai. Tik atnešė priešingus reiškinius: tūkstančius metų skausmų, kančių ir mirties. Istorijos faktai ir baisios sąlygos pasaulyje šiais laikais yra įrodymas, kad žmogui nepasisekė tvarkytis be Dievo. Žmogus išbandė visokias valdžios sistemas, bet jam vis dar stinga saugumo ir pastovios laimės. Tiesa, yra pažanga materialiuose dalykuose, bet ar tai jau pažanga, jei žmogus siunčia raketas į mėnulį, bet negali gyventi taikoje ant žemės? Kokia nauda žmogui, statančiam namus su visokiais patogumais, jeigu šeimos tampa išardytos skyrybomis ir nusikaltimais? Ar karai maištai gatvėse, naikinimas gyvybės ir nuosavybės ir išsiplėtę nusikaltimai yra tai, kuo galėtume didžiuotis? Nieko panašaus! Tai vis vaisiai santvarkos, kuri ignoruoja Dievą. Iš tiesų, kaip Pamokslininkas 8:9 sako „žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“.

12. (a) Ką žymus (J.A.V.) redaktorius pasakė apie nelaimių ant žemės priežastis? (b) Ar gali žmogus, pagal pranašą Jeremiją, saugiai kreipti savo žingsnius?

¹² Taip ilgas laikas, Dievo leistas piktybei, parodė, be abejonės, kad žmogaus pastangos „vaidinti Dievą“ yra mizernas nepasisekimas. (Psalmė 127:1 [126:1, SkS]) Kaip vienas žymus J.A.V. redaktorius tvirtina: „Juo daugiau mes ieškome pateisinimo, tuo daugiau suprantame, kad nelaimės žemėje yra paties žmogaus sukurtos. Mūsų pagrindinė silpnybė yra tame, kad mes neišsprendėme savivaldos problemos“.a Įkvėptas Biblijos rašytojas Jeremija tiesiai pasakė: „Aš gerai žinau, o Jehova, kad žemės žmogui jo kelias nepriklauso. Ne žmogaus galioje kreipti savo žingsnius. Pataisyk mane, o Jehova!“—Jeremija 10:23, 24; taip pat Patarlės 16:25.

13. Kadangi Šetono valdymas pasirodė kaip visiškas nepasisekimas, ką dabar Dievas turėdamas gerą pateisinimą, gali su juo padaryti?

¹³ Šetono įtaka žemės reikaluose atnešė nevieningumą, pyktį ir mirtį ir jo valdymas paremtas melu, jėga ir savanaudiškumu. Jis pasirodė niekur netinkamas būti valdytoju. Taigi Jehova yra dabar pilnai pateisintas, sunaikindamas šį niekingą maištininką kartu su visais tais, kurie dalyvavo piktuose jo darbuose. (Romėnams 16:20) Bet kaip bus su Dievo tvarinių lojalumu meilingai Jehovos valdžiai ir Šetono minčiai, kad visi nusigręš, jeigu bus išbandomi?

14. (a) Dėl kurių motyvų dalis žmonijos noriai tarnavo Dievui? (b) Ką įrodė Jobas apie velnią, išlikdamas ištikimas Dievui, nežiūrint Šetono priespaudos?

¹⁴ Jehova žinojo, kad „meilė niekad neklysta“ ir jis žinojo, kad dalis žmonijos tarnaus jam noriai ir iš meilės ir ne todėl, kad jie būtų papirkti ar priversti. (1 Korintiečiams 13:8) Daug tūkstančių padarė tai šimtmečių bėgyje. Jobas buvo vienas iš jų. Nors Šetonas panaudojo prieš jį baisią priespaudą, atimdamas visus jo turtus, vaikus ir sveikatą, Jobas pareiškė: „Aš neatsisakysiu savo atsidavimo iki mirties.“ (Jobas 27:5) Jobas įrodė, kad Šetonas yra melagis.

15. (a) Kaip Jėzus atsakė melagingam Šetono kaltinimui prieš Jehovą? (b) Ar tobulas Adomas būtu galėjes įrodyti savo pilną ištikimybę Dievui?

¹⁵ Kaip matėme, tobulas žmogus, Jėzus atsispyrė visiems Šetono gundymams ir norams jį papirkti. Vėliau, mušamas saugojusių kareivių ir prikaltas prie stulpo žiauriai kančiai ir mirčiai, Jėzus liko ištikimas Dievui. (1 Petras 2:23) Tatai įrodo, kad tobulas Adomas būtų galėjęs elgtis taip pat ir kad Dievas nebuvo neteisingas reikalaudamas iš žmogaus pilno paklusnumo. (2 Tesalonikiečiams 1:4, 5) Savo ištikimybe Jehovai Jėzus davė puikiausį atsakymą melagingam Šetono kaltinimui.

16. (a) Kodėl Šetonas vis dar persekioja Dievą mylinčius žmones, nors ir pilnai įrodyta jį esant melagiu? (b) Ką įtikinančiai įrodo Dievo tarnų ištikimybė?

¹⁶ Bet Šetonas su egoizmo ir puikybės iškreiptu protu atsisakė pakeisti savo liguistą kelią. Nors ir senai jau buvo įrodyta, kad jis klysta ir kad yra melagis, jis ir toliau persekioja Dievą mylinčius žmones. (Apreiškimas 12:17) Nuo Jėzaus mirties daug tūkstančių krikščionių tarnavo Jehovai Dievui, kadangi jie mylėjo jį ir kadangi norėjo kad jis juos meilingai valdytų. Ir dabar šimtai tūkstančių skelbia savo ištikimybę Jehovai kaip valdovui. (Apreiškimas 7:9, 10) Jų ištikimas laikymasis Jehovos Žodžio ir pagarba jo įstatymams įgalina juos gyventi patenkinamai, nežiūrint Šetono priešingumo. Vienybė, meilė ir ištikimybė parodoma Dievo tarnų šimtmečių bėgyje teikia kalnus įrodymų, kad Jehovos valdymas meilėje yra vienintelis tikras kelias, kaip žmonės lieka ištikimi jam net sunkiausiuose bandymuose, ir kad Šetonas yra didžiausias visų laikų melagis.

KAIP ILGAI UŽTRUKS BANDYMAS

17. Ar Dievas leis piktybę amžinai? Kaip Biblija Danieliaus knygoje atsako į šį klausimą?

¹⁷ Jehova leido piktybę ligi mūsų dienų tikslu išspręsti visus Šetono iškeltus klausimus. Bet jis neleis blogiui tęstis be galo. Jis nustatė galūtiną terminą, kada blogio viešpatavimas pasibaigs. Biblijos rašytojas Danielius jau senai apie tai rašė: „Galas ateis nustatytu laiku“.—Danielius 11:27.

18. Nors 6000 metų laikas atrodo taip ilgas žmogui, ar jis atrodo taip ilgas Dievui? Kaip Dievas žiūri į 1000 metų?

¹⁸ Kuone šeši tūkstančiai metų nuo Adomo ligi mūsų atrodo gana ilgas laikas, žiūrint iš žmogaus taško, kuris gyvena apie 70 metų. Bet kadangi laiko ribą nustatė Dievas, jo mastu turime žiūrėti į tą laiką. Pranašas Mozė psalmėje 90:4 [89:4, SkS] sako apie jį: „Tūkstantis metų Tavo akyse yra vakarykštė diena, kada ji yra praėjusi“. Metai yra ilgas laikas penkerių metų vaikui, bet 60 metų amžiaus žmogui yra palyginamai trumpas. Panašiai ir Jehovai, kurs yra amžinas, tūkstantis metų yra kaip viena diena.—2 Petras 3:8.

19. Kodėl leidimas siausti piktybei mums nebuvo skriauda?

¹⁹ Šis nustatytas laikas, per kurį piktybė buvo leista, nėra skriauda mums. Jei Dievas būtų tuojau sunaikinęs maištininkus rojuje, mes nebūtume gimę ir neturėtume progos amžinai gyventi naujoj santvarkoj! Kadangi Jehova taip ilgai turėjo kantrybės, mes šiandieną gyvename ir turime galimybę gyventi amžinai. (2 Petras 3:9, 15) Taip pat Dievas išnaudojo tą laiką paruošti žmogaus atpirkimui per Kristų.—Galatiečiams 4:4, 5.

20. Kaip Biblija, pagal Romėnams 9:22-24, aiškina, kodėl Dievas leido piktybę?

²⁰ Be to, Dievas panaudojo tą laiką išrinkti ir paruošti iš žmonių tarpo „gailestingumo indui“. Tai bus žmonės, kurie sudarys teisingą valdžią tiems, kurie amžinai gyvens žemėje naujoje santvarkoje. Kokia palaima bus ši dangiškoji Karalystė žmonijai! Paruošdamas šiuos „gailestingumo indus“, Dievas parodė daug kantrybės. Jis pakentė piktuosius „rūstybės indus“. Jis susilaikė ir jų nesunaikino. Kodėl? Biblija į tai aiškiai atsako: „Kad parodytų savo garbingumo turtus gailestingumo indams“. (Romėnams 9:22-24) Dangiškajai Dievo Karalystei teks garbė Dievo vardą išteisinti ir piktuosius „rūstybės indus“ sunaikinti. Taip pat, leidžiant piktybei kurį laiką tęstis, buvo parodyta Dievo asmenybės savybės, šiaip jau nematomos: jo gailestingumas ir kantrybė. Tatai praturtina mumyse Sutvėrėjo pažinimą ir mūsų asmenybę kada mes jį sekame.—Efeziečiams 5:1.

21. Kokia kita nauda buvo, Dievui leidus piktybę iki nustatyto laiko?

²¹ Dar yra kita reali nauda Dievui leidžiant piktybę taip ilgam laikui. Jei kas nors bet kada ateityje abejotų Dievo veiksmų teisingumu, Dievui nereikėtų leisti dar kartą tam tvariniui išbandyti kitus būdus. Tai kas praeitais 6,000 metų įvyko, kada Šetonas, jo demonai ir žmonės bandė tvarkytis nepriklausomai nuo Dievo, duoda pilniausį atsakymą. Niekas neturi teisės tvirtinti: „Jie neturėjo progos,“ ar, „Jeigu jie tik būtų turėję daugiau laiko“. Leistojo laiko buvo gana įrodyti, kad maištas prieš Sutvėrėją buvo visiškai katastrofiškas! Taigi Dievas bus pilnai teisus, jeigu ateityje maištininką, pavojingą universo taikai, tuojau sunaikins.—Psalmė 145:20 [144:20, SkS].

22. Kaip ilgai Jehova leis piktybei likti ir kokių galimybių teikia mums likęs laikas?

²² Nedaug laiko beliko, ir Jehova sunaikins šią pykčio santvarką. Šis pasilikęs laikas teikia mums progos stoti jo pusėn ir „jo širdį pradžiuginti“. (Patarlės 27:11) Jei mes noriai pasiduosime jo vadovybei, jis palaimins mus amžinuoju gyvenimu savo naujoj santvarkoj. Pasirinkimas priimant ar atmetant yra duotas kiekvienam iš mūsų.—5 Mozė 30:19, 20.

23. (a) Kaip mes turėtume žiūrėti į paklusnumą Dievui? (b) Ką darys Jehova, kada jo ištikimi tarnai pabaigs darbą ir paskelbs jo vardą ir tikslus visai žemei?

²³ Nėra sunku paklusti Dievui. Jei mes suprasime, kad Jehovos išmintis yra daug didesnė negu mūsų ir kad viskas, ką jis daro, yra mūsų gerovei daroma, kadangi jis yra meilės Dievas, tada mes klausysime jo visame kame. Kokia tik jo valia bebūtų, mes vykdysime ją ar krizės laikais ar kasdieniame gyvenime. Taip ištikimieji Dievo tarnai visada galvojo. (Danielius 3:16-18; psalmė 119:33-37 [118:33-37, SkS]) Pirmajam šimtmety kai kurie jų sakė aukštajam teismui: „Dievo kaip valdovo reikia labiau klausyti, negu žmonių“. (Apd. 5:29) Šiandieną Jehova naudoja savo tarnus paskelbti jo vardui ir tikslams visoje žemėje. (Matas 24:14) Kada tai bus įvykdyta jo patenkinimui, tada jis parodys Šetonui savo visagalią jėgą, sunaikindamas jį ir kitus maištininkus, padarydamas galą šiai pykčio santvarkai. Tada Jehova išvalys universą nuo piktybės ir nuties kelią naujai teisingai santvarkai.

[Išnaša]