16 skyrius

Papročiai, kurie Dievui nepatinka

 1. Stengdamiesi Dievui įtikti—mes laimime ar pralaimime?

STENGDAMIESI Dievui įtikti visuose dalykuose, mes neprarandame nieko, kas yra vertinga ir laimime viską, kas yra gera ir siektina. Psalmininkas sako Dievui: „Tu man parodysi gyvenimo kelią. Džiaugsmas ir pasitenkinimas yra Tavo akyvaizdoje; malonumai Tavo dešinėje visada“. (Psalmė 16:11 [15:11, SkS]) Tačiau Šetonas velnias bando nukreipti žmones nuo tikrojo garbinimo ir vesti juos tuo keliu, kuris Jehovai Dievui nepatinka. Viena tų priemonių, kurias jis vartoja tam tikslui, yra praktikavimas žmonių papročių priešingų Biblijos mokymui.

 2. Kas nusprendžia, ar žmonių paprotys yra klaidingas?

² Ne visi žmonių papročiai yra blogi. Bet jie nepatinka Dievui, jei yra įsigalėję klaidingoj religijoj ar bet kuriuo kitu būdu nesiderina su Biblijos principais. (Matas 15:6) Įdomu yra tai, kad dauguma žmonių papročių, išlikusių ligi šių dienų, yra religines kilmės. Žinodami supasaulėjusias religijas nutolus nuo Biblijoj nurodyto tikrojo garbinimo, nesistebėkime patyrę, kad daugelis jų papročių yra kilę iš pagonių religinių apeigų.

 3. (a) Kokį perspėjimą Jehova davė savo žmonėms apie pagonių religinius papročius? (b) Kaip gali mums pagelbėti patarimas randamas Romėnams 12:2?

³ Perspėdamas izraelitus dėl religinių papročių juos apsupančiose tautose, Jehova sakė savo žmonėms, kad jie „visai nepriimtų kitų tautų papročių“. (Jeremija 10:2) Tai buvo maloningas įspėjimas, kadangi tie pagonių papročiai buvo paremti melu, klaidingai vaizduojančiu Dievą ir jo tikslą. Dažnai tie papročiai blogai veikė juos praktikuojančių žmonių moralę. Dėl panašių priežasčių Biblija pataria mums šiandieną: „Nesitaikinkite prie šios santvarkos, bet patys save perdirbkite savo mintimis, kad ištirtumėt gerą, priimtiną ir tobulą Dievo valią“. (Romėnams 12:2) Nuoširdus noras įtikti Jehovai Dievui mums pagelbės tai daryti.

KRYŽIAUS VARTOJIMAS

 4. Ką pripažįsta apie kryžių Katalikų enciklopedija?

⁴ Daugelis bažnyčių lankytojų nešioja kryžių ar turi kryžių namuose; kryžiai randami daugelyje bažnyčių. Bet ar tu žinai, kad kryžius iš tikrųjų yra kilęs iš pagonių? Faktai rodo, kad kryžius, kurs yra išskirtinas krikščionybės simbolis, jau buvo vartojamas šimtmečiais prieš Kristaus gimimą. Tatai pripažįstama Katalikų enciklopedijoje (The Catholic Encyclopedia, 1908 m. laida, T. IV, psl. 517):

„Kryžiaus ženklas pavaizduotas paprasčiausia dviejų stačiu kampu susikertančių linijų forma, jau senai buvo vartojamas rytuose ir vakaruose prieš įvedant krikščionybę. Jis randamas labai senuose žmonių civilizacijos laikuose“.

 5. Ką sako knyga The Ancient Church apie pagonišką kryžiaus kilmę?

⁵ Dvasiškis W. D. Killen savo knygoje The Ancient Church (1859 m. laidoje, 316 psl.) aiškina pagonišką kryžiaus kilmę:

„Labai senais laikais kryžius buvo garbinamas Egipte ir Sirijoj; Lygioj pagarboj jį laikė ir rytų budistai;... mūsų eros pradžioje pagonys žymėdavo kryžiaus ženklą kaktoje, švęsdami kai kurias savo misterijas“.

 6. Iš kur kilo kryžius ir kokio dievo simbolis jis buvo?

⁶ W. E. Vine knygoje An Expository Dictionary of New Testament Words (I t. pusl. 256) rašo, kad kryžius „kilęs iš senovės Chaldejos [Babilonijos] ir buvęs vartojamas kaip dievo Tamuzo simbolis (buvo ženklas mistinės TAU [ar T]—jo vardo pirmosios raidės)“.

 7. (a) Ar Jėzus pagal Bibliją, Apaštalų Darbų knygą, buvo nužudytas ant dviejų balkių kryžiaus? (b) Kaip senovės graikų rašytojai vartoja žodį, kuris išverstas „kryžiumi“ kai kuriuose Biblijos vertimuose?

⁷ Bet ar Jėzus nebuvo nužudytas ant kryžiaus padaryto iš dviejų balkių? Biblija rašo, kad ne. Apaštalų darbų 5:30 ir 10:39 katalikų ir protestantų Biblijos vertimuose sakoma, kad Jėzus mirė ant „medžio“. Žodis „medis“ išverstas iš graikiško žodžio xylon (ar xulonq. Dėl šio žodžio ir žodžio stauros kai kuriuose vertimuose pavartotas žodis „kryžius“. The Companion Bible psl. 186 „Priede“ sako:

„Homeras [senovės graikų poetas] vartoja žodį stauros kaip paprastą baslį ar stulpą, arba medžio gabalą. Ir ta reikšme naudojama šis žodis graikų klasikų kūriniuose. Jis niekada nereiškia dviejų gabalų medžio sudėtų viens ant kito bet kokiu kampu, bet visada—tik vieną gabalą. Taigi vartojamas žodis xulon [ar xylon, reiškia medį] kalbant apie mūsų Viešpaties mirties būdą, ... taigi yra pilnai įrodyta, kad Viešpats buvo nužudytas ant stataus stulpo ir ne ant dviejų medinių balkių sudėtų bet kokiu kampu“.

 8. Kada pradėtas vartoti kryžius tarp vadinamųjų krikščionių? Ir kodėl jie pasisavino pagonišką ženklą?

⁸ Aiškindamas, kaip ir kada vadinami krikščionys pradėjo vartoti kryžių, W. E. Vine savo knygoje rašo:

„Viduryje III-jo šimtmečio po Kr. bažnyčios arba nutolo nuo kai kurių krikščionybės dogmų arba [jas iškraipė]. Tikslu pakelti atskilusios bažnytinės sistemos prestižą, į bažnyčias buvo priimta pagonių, nereikalaujant atgimti tikėjime ir jiem buvo leista palaikyti pagoniškus ženklus ir simbolius. Tokiu būdu TAU arba T... su žemiau nuleistu skersiniu balkiu buvo priimtas kaip Kristaus kryžius“.—I t. 256 psl.

 9. (a) Ar yra normalu gerbti instrumentą panaudotą nužudyti mylimam asmeniui? (b) Kokį sprendimą turi padaryti tie, kurie naudoja kryžių? Kas pagelbės padarant teisingą sprendimą?

⁹ Nėra normalu garbinti ir gerbti instrumentą panaudotą žudyti tam, kurį mes mylime. Kam ateitų į galvą bučiuoti revolverį, kuriuo buvo nušautas mylimas žmogus ar nešioti jį pasikabinus ant kaklo? Kadangi yra įrodyta, kad kryžius yra pagonių religijos simbolis, tat asmens, kurie tariasi pagerbią Dievą ir jo Sūnų Jėzų Kristų, nešiodami ar laikydami namuose kryžių, turi padaryti svarbų sprendimą. Ar jie ir toliau jį vartos? Ar jie laikys jį? Tiesos meilė ir noras įtikti Dievui visuose dalykuose padės priimti teisingą sprendimą.—5 Mozė 7:26.

RELIGINIAI ATVAIZDAI IR PAVEIKSLAI

10. (a) Kaip senai yra vartojamos religiniai atvaizdai koplyčios ir paveikslai? (b) Kokį klausimą turime apsvarstyti sąryšy su tuo?

¹⁰ Jau nuo senovės Egipto ir Babilonijos laikų naudojimas religinių atvaizdų, koplyčių ir paveikslų namuose buvo populiarus. Jie buvo garbinami žmonių, kurie tikėjo, kad jie atneš saugumą ir palaimą jų namams. Bet ar Jehovai patinka šis paprotys? Ar jis sutinka su tais, kurie garbina paprastus daiktus, vietoj rodydami pasitikėjimą jam, tikrajam, gyvajam Dievui?

11. (a) Ar Dievas leido seniesiems izraelitams vartoti religinius atvaizdus kaip priemonę garbinimui? (b) Kodėl pirmieji krikščionys taip pat nevartojo atvaizdų?

¹¹ Parodydamas savo nepasitenkinimą religiniais atvaizdais, naudojamais garbinime, Dievas davė įstatymą izraelitams, drausdamas juos vartoti. Taip pat jis įspėjo juos negeisti aukso ir sidabro vartotų ant atvaizdų rastų pas pagonis. (2 Mozė 20:4, 5; 5 Mozė 7:25) Ar Dievo pažiūros pasikeitė įvedus krikščionybę? Ne, nes Biblija nurodo, kad krikščionys taip pat vengė vartoti atvaizdus. (Apd. 17:29) Sekdami apaštalo Jono patarimą „saugokitės stabų“, jie ėjo „tikėjimu, ne regėjimu“. Jie pasitikėjo nematomuoju Dievu.—1 Jonas 5:21; 2 Korintiečiams 5:7.

12. Kaip pradėta vartoti Kristaus advaizdų? Ar pirmieji krikščionys turėjo Jėzaus motinos atvaizdų?

¹² Pasaulinė istorija su tuo sutinka. Pagal M’Clintock and Strong’s Cyclopœdia (IV t. 503 psl.) „Atvaizdai nebuvo žinomi pirmųjų krikščionių pamaldose“. Kadangi pirmieji krikščionys nelaikė savo namuose religinių atvaizdų, tat kur buvo pradėta vartoti Kristaus atvaizdas? Knyga The History of the Christian Religion and Church, During the Three First Centuries (Dr. Augustus Neander) (antrojoj laidoj 1848, psl. 183) rašo: „Pagonys, kurie, kaip Aleksandras Severus (Romos imperatorius trečiajame šimtmety) matė kaž ką dievišką Kristuje, ir sektos, kurios sumaišė pagonybę su krikščionybe, buvo pirmosios, sukūrusios Kristaus atvaizdų“. Kadangi pirmieji krikščionys Kristaus atvaizdų nevartojo, taip pat aišku, kad jie ir Marijos, Jėzaus motinos atvaizdų neturėjo.

13. (a) Kas nulemia, ar stovyla ar paveikslas rūstina Dieva? (b) Kokia šventos aureolės arba „nimbo“ kilmė?

¹³ Ar tai reiškia, kad yra neleistina turėti bet kokį meno kūrinį pav., paveikslus ar stovylas namuose? Ne, nes yra skirtumas tarp paprastų meno kūrinių ir religinių atvaizdų. Kas tat nulemia, ar stovyla bei paveikslas rūstina Dievą? Nulemia tai: ar atvaizdas yra garbinamas, gal uždegant prieš jį žvakes ar padedant maisto, kaip tat daroma kai kuriuose kraštuose? Ar tat neprieštarauja Biblijai? Ar gal tai vaizduoja pagonių simbolius? Tur būt, pastebėjai, kad kai kurie Jėzaus Kristaus paveikslai rodo šviesų ratą aplink jo galvą. Tai vadinama aureolė arba „nimbus“. Enciklopedijoj tu surasi, kad tai buvo vaizduojama senovės egiptiečių, graikų ir romėnų pagonių religiniame mene. Aureolės pėdsakų randama ir Babilonijos saulės garbintojų mene vaizduojant Babilonijos dievus.

14. Ką padarė ištikimi Dievo tarnai praeityje radę tokių klaidingų religinių dalykų tarp savųjų?

¹⁴ Ar mes turime nurodymų iš praeities, ką turime daryti radę tokius religinius atvaizdus ir paveikslus mūsų tarpe? Ką darė Jokūbas, radęs tarp savo namiškių dirbtinus dievus? Jis pašalino juos. (1 Mozė 35:2-4) Ir ką darė jaunas karalius Josia, pradėjęs ieškoti tikrojo Dievo? Jis išvalė Judeją nuo atvaizdų, juos sunaikindamas. (2 Kronika 34:3, 4) Koks puikus pavyzdys uolumo atiduodant garbę Jehovai Dievui!—Psalmė 115:1-8, 18 [113B:1-8, 18, SkS].

ŽMONIŲ IR ĮSTAIGŲ GERBIMAS

15. (a) Ar šventės, ruošiamos pagerbti tvariniams, patinka Dievui? (b) Kokia klaidinga dogma yra paremtos šventės „mirusiųjų dvasioms“ paminėti? Tat kokia yra tiesa apie Vėlinių Dieną?

¹⁵ Daugelyje vietų yra įprasta skirti dieną pagerbti „šventiesiems“ arba žymiems žmonėms, mirusiems ar gyviems. Ar tat patinka Dievui? Biblija įspėjančiai pasisako prieš garbinimą ir gerbimą tvarinių, todėl šventės ruošiamos tam tikslui, nesutinka su Dievo valia. (Apd. 10:25, 26; 14:11-15; Romėnams 1:25; Apreiškimas 19:10) Taip pat šventės atminimui „mirusiųjų dvasių“ yra pagrįstos klaidinga dogma apie žmogaus sielos nemirtingumą. Todėl nesistebėkime skaitydami Encyclopœdia Britannica (1946 m. laida I t. 666 psl.) kad „kai kurių žmonių įsitikinimai surišti su Vėlinių Diena yra pagonių kilmės“. Žmonės, kurie mėgsta tiesos kelią, rūpestingai vengia tokių šventimų.

16. (a) Kas yra bloga su šventėmis ir pagerbimais taikomais valstybėms ar pasaulinėms institucijoms? (b) Ką pataria Raštas krikščionims dėl tų švenčių?

¹⁶ Kitos šventės ar pagerbimai taikomi valstybėms ar pasaulinėms institucijoms. Klaidingas paprotys šiuo atveju pripažįstant nuopelnus tokioms organizacijoms, kada iš tikrųjų tie nuopelnai priklauso Dievui, arba pripažįstant organizacijoms galią gelbėti ir saugoti tokiu būdu, kokiu tik Dievas gali. (Jeremija 17:5-7) Taigi tokių iškilmių dalyviai daro klaidą prieš Dievą. Tikrieji krikščionys yra vedami principo, kad jie „nėra šio pasaulio dalis“. (Jonas 15:19) Vietoje sekę pasaulį, jie „nesitaikino prie šios sistemos“.—Romėnams 12:2.

17. (a) Kas būna pastatomas dėmesio centre per gimimo dienų šventimą? (b) Kas buvo tie, kurių gimimo dienų šventimai paminėti Biblijoje? (c) Kaip žiūrėjo į gimimo dienų šventimą pirmieji krikščionys?

¹⁷ Kai kurie papročiai, kurie galėtų atrodyti visai nekalti, veda ta pačia kryptimi, kaip pasakyta anksčiau.. Taigi minėjimai gimimo dienų, nors ir neturi didelių pasekmių, jie tačiau išaukština ir iškelia tvarinį, padarant jį dėmesio centru daugiau negu Sutvėrėją. Turėtume įsidėmėti, kad tik dviejų gimimo dienų šventimai yra paminėti Biblijoje: Egipto faraono ir Herodo Antipo—valdovų, kurie išpažino klaidingas religijas. (1 Mozė 40:20-22; Matas 14:6-10) Ir kaip šiuo klausimu laikėsi pirmieji krikščionys? Istorikas Neander sako: „Gimimo dienų festivalių paprotys, bendrai imant, buvo svetimas šio laikotarpio krikščionims“. (190 psl.) Jie vengė gimimo dienų šventimo kaip pagonių kilmės papročio. Tie, kurie rimtai stengiasi Dievui įtikti, išmintingai vengia papročių, iškeliančių bet kokį tvarinį arba kilusių iš klaidingos religijos.—Jonas 5:44.

VELYKOS IR KALĖDOS

18. (a) Ar pirmieji krikščionys šventė Velykas? (b) Kur prasidėjo žmonių praktikuojami Velykų papročiai? (c) Ar Velykų šventimas turi Biblijos paramą?

¹⁸ Velykos yra svarbiausia krikščionybės religinė šventė, švenčiama paminėti Kristui prikeltam iš numirusių. Bet ar Kristus įsakė švęsti jo prisikėlimą? Ne, jis neįsakė. Istorijos knygos mums rašo, kad pirmieji krikščionys Velykų nešventė, kad jų šventimas yra pagrįstas senovės pagonių papročiais. The Encyclopœdia Britannica sako:

„Naujame Testamente nėra paminėta Velykų šventė. Šventimas tam tikrų įvykių buvo idėja svetima pirmiesiems krikščionims“.a

Dr. Aleksandras Hislop apie velykinius papročius sako:

„Žmonių papročiai, kurie šiandieną rišami su šiomis šventėmis, patvirtina istorijos faktą, kad jie yra kilę iš senovės Babilonijos. Karštos kryžiškos bulkutės didįjį penktadienį, nudažyti kiaušiniai Velykų sekmadienį turėjo Chaldėjoj [Babilonijoj] tą pačią reikšmę, kaip dabar“.b

Žodis „Velykos“, kurs kartą minimas Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime (Apd. 12:4) yra klaidingas vertimas žodžio „passah“.c Katalikų Douay Biblijos vertime žodis „Velykos“ nevartojamas. Krikščionybės svarbiausioji šventė, Velykos Biblijoje nėra pripažinta. Ji yra pagonių kilmės ir todėl Dievui nepatinka.

19. (a) Ar pirmieji krikščionys švęsdavo Kalėdas? (b) Kokį minėjimą daryti įsakė Kristus savo pasekėjams?

¹⁹ Kaip yra su Kalėdomis? Patikrinęs knygynuose randamus žodynus ir enciklopedijas rasi, kad Kalėdos nebuvo žinomos pirmiesiems krikščionims. Jėzus mokė savo pasekėjus minėti jo mirties, bet ne gimimo sukaktį. (1 Korintiečiams 11:24-26) The Catholic Encyclopedia sako: „Kalėdos anksčiau nebuvo bažnyčios šventė. ... Yra davinių, kad pirmiau jos buvo švenčiamos Egipte“.d

20. (a) Ką rodo faktai, kad Jėzus negalėjo gimti šaltą žiemą? (b) Kada parinkta gruodžio 25 ir kodėl?

²⁰ Daugelio švenčiama gruodžio 25 kaip Kristaus gimimo diena nėra tiksli. Biblijoj sakoma, kad piemenys Kristaus gimimo naktį dar buvo laukuose. Kaip Encyclopœdia Britannica (1907, T. V. psl. 611) tvirtina, jie negalėjo ten būti šaltu, lietingu žiemos laiku. (Lukas 2:8-12) The World Book Encyclopedia apie šios datos kilmę sako:

„354 m. po Kr. Romos vyskupas Liberius įsakė žmonėms švęsti gruodžio 25. Greičiausiai, jis parinko tą datą todėl, kad Romos gyventojai tą dieną švęsdavo kaip Saturno šventę, saulės gimimo dieną“.e

21. Ką rodo istorijos faktai apie Kalėdų papročių kilmę?

²¹ Kadangi Kalėdų data yra pagoniškos kilmės, nenuostabu todėl, kad Kalėdų papročiai yra pagoniškos kilmės. Encyclopœdia of Religion and Ethics sako:

„Dauguma Kalėdų papročių dabar įsigyvenusių, nėra tikri krikščionių, o pagonių papročiai, kuriuos pasisavino ir toleravo Bažnyčia... Saturnalijos Romoje davė pavyzdį daugeliui linksmų kalėdinių papročių“.f

Taip pat ir The Encyclopedia Americana nurodo, kad tarp papročių perimtų iš pagoniškos Romos Saturnalijų, buvo ir „dovanų davimas“.g

22. (a) Kaip turėtų paveikti mūsų nusistatymą apie Kalėdas Galatiečiams 5:9? (b) Dėl kurių teisingų priežasčių tikrieji krikščionys vengia švąsti Kalėdas?

²² Yra neginčyjamai aišku, kad Kalėdos yra pagoniškos kilmės. Tatai žinodami, mes turėtume įsidėmėti apaštalo Povilo įspėjimą nemaišyti tiesos su klaida. Jis sako, kad net „mažas mielių gabalėlis suraugina visą masę“. (Galatiečiams 5:9) Jis papeikė kai kuriuos pirmuosius krikščionis šventusius dienas pagal Mozės įstatymą, bet kurių laikymo Dievas iš krikščionių nereikalavo. (Galatiečiams 4:10, 11) Kaip daug svarbiau yra tikriesiems krikščionims šiandieną vengti švenčių, kurių Dievas niekada nepripažino, kurios yra kilusios iš pagoniškosios Babilonijos ir klaidingai švenčiamos Kristaus vardu!

GERIAU, NEGU PAGONIŲ ŠVENTĖS

23. Ką tikrieji krikščionys turi vertingesnio, negu kartą per metus švenčiama „Kalėdų dvasia“?

²³ Tikrieji krikščionys turi vertingesnių dalykų, negu pagoniškų švenčių. Jie turi „dvasios vaisius,“ tat yra „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrumas, maloningumas, gerumas, romumas, meilumas, ištikimybė, kuklumas, susilaikymas, skaistybė“. (Galatiečiams 5:22, 23) Šie vaisiai ugdo kilnumą, kuris yra gražesnis ir tikresnis už kartą per metus pražystančią „Kalėdų dvasią“. Dievo dvasia ugdo gerumą ir nesavanaudiškumą, kuris gali būti matomas kiekvieną metų dieną. Tat skatina krikščionis duoti nesitikint gauti už tat atlyginimo, duoti laisvai, be prievartos, dėl tikrosios krikščioniškos meilės.—Lukas 6:35, 36; Apd. 20:35.

24. (a) Kada tikrieji krikščionys duoda dovanas ir maloniai praleidžia laiką kartu? (b) Kodėl tat yra geriau, negu pasaulis daro?

²⁴ Tikrieji krikščionys gali duoti dovanų ir kartu maloniai praleisti laiką per ištisus metus. (Lukas 6:38) Tėvams nereikia laukti gimimo dienos ar Kalėdų, jie gali duoti savo vaikams dovanų bet kuriuo laiku metuose. Tatai suteikia džiaugsmo ne vieną ar du kartu per metus, bet dažniau. Be to, vaikai žino, kad dovanas duoda jų tėvai iš meilės jiems. Tatai stiprina meilės ryšius tarp tėvų ir vaikų. Taip pat neugdo vaikuose nedėkingumo žmonėms ar Dievui, tikint, kad jie turi teisę gauti dovanas tam tikromis dienomis.—Kolosiečiams 3:14.

25. Nuo ko išlaisvina mus žinojimas tiesos apie žmonių papročius? Kurį tikslą mes matome ateity?

²⁵ Patyrę tiesą apie iš pagonių kilusius žmonių papročius, mes pajuntame nuostabų išsilaisvinimo efektą. Nebesijaučiame įpareigoti sekti papročius šio pasaulio žmonių, kurie dažnai tampa finansinė ar kitokia našta. Ir, kas svarbiausia, žinodami tiesą, mes tampame laisvi taip elgtis, kaip patinka Jehovai, taip, kad mes galėtume pelnyti amžiną gyvenimą naujoj ir teisingoj jo santvarkoj.—Jonas 8:32; Romėnams 6:21, 22.

[Išnašos]