2 skyrius
Padrąsinimas laikytis savo sprendimo
1, 2. (a) Su kuom sulygino Jėzus būtinumą laikytis sprendimo tarnauti Dievui? (b) Kodėl neprotinga ignoruoti Jėzaus patarimą?
„NETINKAMAS Dievo Karalystei tas, kuris padėjęs ranką ant plūgo žvalgosi atgal“ (Luko 9:62). Kad gerai mokėti arti ir išvesti tiesią vagą, artojas turi žiūrėti į priekį, į kitą lauko galą. O kiek yra mums svarbiau nukreipti savo žvilgsnį į gyvenimo tikslą. Tada brangus laikas mūsų dienose ir metai bus suderinti su tuom svarbiu tikslu.
2 Iš anksčiau cituotų Dievo sūnaus žodžių išeina, kad mes kartą pasirinkę tarnauti savo Sutvėrėjui, ryžtingai laikytumės šito sprendimo, kas beatsitiktų. Galbūt pasaulis mums pasiūlys kažką labai gundančio, gal pramogą, garbę ar materialinius turtus. Jeigu mes su ilgesiu žiūrime į šituos daiktus arba dar blogiau, jei padarome juos savo gyvenimo centru. Tai šitas galėtų reikšti praradimą apdovanojimo, kurio siekėme. Gali privesti prie to, kad veltui eikvojame savo gyvenimą.
3. Kas yra pagrįstas mūsų tikėjimo tikslas?
3 „Darbo pabaiga yra geresnė už jo pradžią“ (Mokytojo 7:8). Todėl svarbu kas pradėta eiti pasirinktu keliu, bet užskaitoma tiktai pabaiga. Todėl Dievo Žodis yra didelė reikšmė tam priduodama, kad mes iki galo liktumėm ištikimi (Mato 24:13). Mūsų tikėjimas turi pagrindą galutiniam tikslui — išsigelbėjimui ir amžinam gyvenimui (1 Petro 1:9).
4. (a) Kaip mes turime nusistatyti atžvilgiu išsigelbėjimo, jeigu norime likti ištikimi? (b) Ką sužinome iš 1 Petro 1:10-12 ryšium su interesu, kurį turi pranašai dėl Dievo išgelbėjimo priemonių?
4 Kas gali padėti turėti mums kantrybę, kaipo lojaliems Dievo Sūnaus mokiniams? Mes turime pažinti brangią gyvenimo vertę, kurio mes siekiame, ir tam jausti gilią pagarbą. Įkvėpto Ap. Petro, ištikimo Jėzaus Kristaus palydovo, žodžiai padės mums čia. Jo pamokinimas padės mums pažinti, kad dėl mūsų galutinio išsigelbėjimo mes turime būti pasiruošę visokiam pasipriešinimui, koks didelis jis būtų. Mes turime šitą užsitarnauti šitą išgelbėjimą. Atnešti aukas, taip pat ir jeigu reiktų numirti (Luko 14:26-33). 1 Petro 1:10-12 apaš. rašo:
„Teiravosi ir tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie būsiančią jiems malonę, tyrinėdami kurį arba kokį laiką juose esanti Kristaus Dvasia nurodė. Kas iš anksto liudijo apie Kristaus kentėjimus ir juos apsakančią garbę, jiems buvo apreikšta, kad ne sau patiems, bet jums tie tai pranešė, kas dabar yra apsakyta tųjų, kurie per Šventą Dvasią, iš dangaus atsiųstą, apsakė Evangeliją, į ką ir angelai trokšta įžvelgti“.
KAI KAS ĮDOMAUS DĖL PRANAŠŲ
5. Ką nusakė pranašai apie Mesijo kentėjimus?
5 Šimtmečius iki to, kai Jėzus gyveno žemėje, hebrajų pranašai buvo įkvėpti nusakyti apie Mesijo arba Kristaus kentėjimus. Danieliaus pranašystė nurodė į tikslų Kristaus atėjimo laiką ir davė suprasti, kad po trijų su puse metų tarnavimo Jis turės mirti (Danieliaus 9:24-27). Iš Izaijo pranašystės sužinosime, kad Mesijas bus atmestas ir bus atsitrenkimo akmenimi (Izaijo 8:14, 15; 28:16; 53:3). Šita pranašystė taip pat parodo, kad Jis ims ant savęs žmonių ligas ir negales, bus tardomas ir teisiamas, bet liks nebyliu prieš savo kaltintojus. Į Jį spjaudys ir Jį laikys nuodėmingu. Jį pervėrė ir Jis mirė kankinama mirtimi. Jis nusinešė žmonijos nuodėmes, kad paruoštų kelią daugeliui ir jie galėtų stoti prieš Dievą teisme (Izaijo 50:6; 53:4-12). Zakarijo pranašystė nurodo į tai, kad Mesiją parduos už trisdešimt sidabrinių (Zacharijo 11:12). O pranašas Michėjas nurodė, kad Kristų, Izraelio teisėją, muš per veidą (Michėjo 5:1).
6. Kokias smulkmenas randame apie Mesijo kentėjimus Psalmėse?
6 Kai kurie išreiškimai Psalmėse, kur nurodoma į Kristų, sekančiai: Jis bus išduotas artimo bendražygio (Psalmyno 40:10). Valdovai, palaikomi savo pavaldinių, sukils prieš Jį (Psalmyno 117:22). Melagingi liudijimai prieš Jį stosis (Psalmyno 68:22). Kalantys Jį prie stulpo bus kaip laukiniai žvėrys, pervers Jam rankas ir kojas (Psalmyno 21:17). Dėl Jojo drabužių mes burtą (Psalmyno 21:19). Jo priešai iš Jo tyčiosis: „Jis pasitikėjo Viešpačiu, tegul išvaduoja Jį, tegul išgelbsti, jeigu Jis malonus Jam“ (Psalmyno 21:9). Kadangi Jį kankino troškulys, Jis paprašys gerti ir Jam paduos rūgštaus vyno (Psalmyno 21:16; 68:22). Prieš ateinant mirčiai Jis turi sušukti: Dieve mano! Dieve mano! Kam mane apleidai? (Psalmyno 21:1).
7. Ką atskleidžia pranašystė apie tą garbę, kuri seks po Jėzaus Kristaus kentėjimų?
7 Kaip Petras paaiškina, pranašai buvo įkvėpti kalbėti apie tą garbę, kuri seka su Kristaus kentėjimais. Dėka Dievo galingos jėgos, šitas ištikimas sūnus bus prikeltas iš mirusiųjų (Psalmyno 15:8-10). Po savo paėmimo į dangų Jis sėdės Dievo dešinėje ir lauks, kol Jo priešai bus padėti po Jo kojų (Psalmyno 109:1). Jis pagal Melchizedeko būdą vienas amžino šventiko padėtį (Psalmyno 109:4). Jo Tėvas „senomis dienomis“ duos Jam Karališkąją valdžią (Danieliaus 7:13, 14). Galų gale ateis laikas, kuriame Dievo pateptasis nugalės tautas, kurios priešinsis Jo valdymui (Psalmyno 71:9; Zacharijo 9:9, 10).
8. Kaip parodė pranašai didelį interesą tam, ką jie rašė ir kodėl jie tai darė?
8 Taip, pranašystės mums duoda puikų numatymą apie Mesijo vaidmenį ryšium su Dievo priemone dėl išsigelbėjimo arba išsilaisvinimo nuo nuodėmės ir mirties. Jo ištikimybė nežiūrint į kentėjimus, Jo mirtis, prisikėlimas ir įžengimas į dangų, kaip garbingos dvasinės asmenybės, visa tai buvo reikalinga, kad žmonės galėtų gauti neužtarnautą pažadėtą malonę. Kas reiškia nuodėmių atleidimą ir Dievo Jehovos pripažinimą Dievo vaikais, Jo išrinkta žmonija. Netgi pranašai negalėjo suprasti viską, kaip ateis išgelbėjimas per Mesiją. Ir vis dėlto, jie tuom buvo, kaip tai rašo Ap. Petras, labai sudominti šitais dalykais. Jie kruopščiai tyrinėjo pranašų žodžius ir ne kartą tyrinėjo savo pačių pranašystes, kas sužinotų reikšmę to, ką patys buvo įkvėpti rašyti. Kadangi pranašai sužinodavo, kad jų gauti apreiškimai, tai nuostabios tiesos, jie pasinaudodavo savo dvasinėmis jėgomis, kad išsemti pačią didžiausią naudą iš dieviškų pranašavimų. Tai jie darė, nors iki Mesijo atėjimo nebuvo galima gauti nusakytos neužtarnautos Dievo malonės. Tai, ką suprato pranašai, užteko, kad tai suprastų ir pažadintų dar didesnį norą sužinoti daugiau. O ypatingai juos domino sužinoti, kokios sąlygos bus Kristaus atėjime, taip pat, kokiame laike išsipildys nusakyti Jam kentėjimai, o po to išaukštinimas.
9. Kieno naudai pirmoje eilėje buvo parašytos pranašystės atžvilgiu Mesijo?
9 Kaip Petras paaiškino, hebrajų pranašai suprato, kad mesijiškos pranašystės buvo parašytos pirmoje eilėje ne jų naudai, o naudai tų, kurie gyveno Mesijo laike (1 Petro 1:12). Regėjime, kurį gavo Danielius, jis prisipažino: „Aš girdėjau tai, bet nesupratau“ (Danieliaus 12:8). Tie, kurie pirmame amžiuje priėmė paskelbtą gerąją žinią, gavo pilną naudą iš įkvėptų žodžių ryšium su pirmuoju Mesijo atėjimu. Jiems ir tarnavo pranašais (Mato 13:16, 17).
10. Kaip mes esame paliesti hebrajų pranašų interesais išgelbėjimui ir kodėl?
10 Kaip turi mus jaudinti didelis pranašų domėjimasis? Jis turi mus paskatinti save, ar mes sudominti taip pat, kaip ir jie. Ar mūsų gyvenimo pagrindiniu tikslu yra likti atsidavusiais Dievo Jehovos liudytojais, ar iš tikrųjų suinteresuoti tuom? Ar mes turime tikrą pagrindą pasinerti į tai ir tapti lojaliais Dievo sūnaus mokiniais. Mesijas atėjo daug metų atgal. Jo mirtis davė pagrindą išsigelbėjimui ir garantiją kiekvieno Dievo pažado išsipildymo (2 Korintiečiams 1:20). Praėjęs laikas nesudaro nuostolio tai garantijai ir Dievo pažadai savo laiku išsipildys. Be to, tai yra patvirtinimu, kad Dievas nori išgelbėti, tiek kiek įmanoma (1 Timotiejui 2:3, 4; 2 Petro 3:9). Todėl mes galime laukti su pasitikėjimu, kad paveldėsime tas palaimas, kur Aukščiausias tuos paruošęs savo ištikimiesiems.
KODĖL ANGELAI SUINTERESUOTI ŠITUO?
11. Kaip didelis interesas, kurį turi angelai pagal 1 Petro 1:12 dėl Dievo išgelbėjimo priemonių?
11 Angelų pavyzdys taip pat turi pabudinti mus padaryti visa, kas tik galima, kad pasilikti Dievo malonėje, nors ištikimiems angelams nereikia Dievo priemonių išgelbėjimui, jie labai suinteresuoti didingų Dievo ketinimų įgyvendinimu žmonijos atžvilgiu. Ap. Petras rašė: „Į ką (atkreipdamas dėmesį hebrajų pranašų) troško atsižvelgti ir angelai“ (1 Petro 1:12). Taip, iki to, kol Kristus atėjo į žemę, angelai troško žinoti apie Jėzaus kentėjimus ir ateinančią po jų šlovę, ir kokį poveikį turės geroji žinia žmonijai. Ap. Petras galėjo pasakyti apie juos, kad jie troško žinoti arba įžvelgti. Graikiškas išsireiškimas „įžvelgti“ perduoda įsivaizdavimą apie asmenybę, kuri paeina į priekį, kad apžiūrėtų daiktą iš arčiau. Kodėl angelai buvo taip suinteresuoti ištirti Jehovos apreiškimus dėl išsigelbėjimo? Kodėl jie, dvasinės tobulos asmenybės, buvo taip stipriai sudomintos priemonėmis dėl nuodėmingo žmogaus žemėje?
12, 13. Kaip galima paaiškinti didžiulį interesą, kurį rodo angelai dėl žmonijos išgelbėjimo?
12 Kadangi angelai nėra visažinantys, jie neabejotinai didina savo žinojimą tuomi, kad jie studijuoja Dievo veiksmų būdą ir Jo pareiškimą. Priemonės žmonių giminės išpirkimui buvo iš tikrųjų nuostabiu Dievo meilės, teisingumo, mielaširdingumo ir išminties pavyzdžiu. Kada angelai tuom užsiima, kad pasiekti geresnio supratimo apie Jehovos priemones nuodėmingo žmogaus išgelbėjimui, jie dar geriau pažįsta savo dangiškąjį Tėvą. Jie sužino smulkmenas apie Jo asmenybę ir Jo kelią, kurio jie nebūtų pažinę tyrinėdami visatos vystimąsi (Sulyg. Efeziečiams 3:8-10).
13 Be to, angelai turi žinomą pirmenybę žmonių (išgelbėjimui) giminei (Sulyg Patarlių 8:22-31). Jie nori, kad žmonija susitaikytų su savo dangišku Tėvu Jehova. Todėl Jėzus Kristus galėjo pasakyti: „Taip džiaugėsi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“ (Luko 15:10).
14. (a) Prie ko skatina mus angelų nusistatymas mūsų išgelbėjimui? (b) Koks Petro patarimas mums naudingas likti ištikimais Dievo tarnais?
14 Taip, milijonai angelų džiūgavo, kada mes padarėme atgailą, jie labai tuom suinteresuoti tuom, kad liktumėm ištikimais iki galo. Jie kai kuriuo atžvilgiu kursto mus. Taip tegul niekad neišblėsta iš mūsų atminties reginys apie dangaus kariuomenes, kurios stebi mus su didele užuojauta ir simpatija! Mes norime, kad jie ir toliau džiaugtųsi mumis. O tai reikalauja iš mūsų, kad sektumėm Petro patarimu: „Todėl apsijuosę savo proto strėnas ir būdami blaivūs, pilnai pasitikėk malone, kuri jums bus suteikta Jėzui Kristui apsireiškiant“ (1 Petro 1:13).
APSIJUOSTI PROTO STRĖNAS VEIKLAI
15. Kaip turime suprasti Petro patarimą apsijuosti protą veiklai?
15 Ką tai reiškia apsijuosti proto strėnas veiklai? Ap. Petro laikais vyrai dėvėjo ilgas sukneles. Dar to aktyvaus judėjimo laiku jie pakeldavo sukneles (arba jupas) tarp kojų ir parišdavo juosta. „Įsijuosti strėnas“ reiškia būti pasiruošusį iškylai. Todėl apsijuosto proto strėnas dėl mūsų reikštų būti pasiruošus sutelkti visas dvasines jėgas krikščioniškų pareigų išpildymui ir kantrybei prieš išbandymus.
16. Kaip galima parodyti, kad mes budime?
16 Kada mes savo dvasines jėgas mes pastoviai apsijuosiame veiklai Dievo tarnyboje, mes būsime visada budriais. Savo mąstyme turime būti nuoseklūs ir dalykus pasverti teisingai. Mūsų gyvenimas turi rodyti, kad mes save valdome ir nesekame pasaulio geiduliais, kuris yra priešingas Dievui (Jono 2:16). Mes būsime tada tuom suinteresuoti, kad daryti tai, kas yra malonu dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus akivaizdoje.
17. (a) Kame yra neužtarnauta malonė, kuri teks tikintiems? (b) Kaip mes pasitikime mums suteikta malone Jėzaus Kristaus apsireiškime?
17 Dėl to, kad apsijuosti savo protą veiklai ir budėti, mes privalome pasitikėti Dievo malone, kurią apreiškė Jėzus Kristus. Kada savo šlovėje ateis Dievo Sūnus, visi, turintys dangišką viltį ir palikę ištikimais Jo mokiniais, taps dalyviais neužtarnautos Dievo malonės (1 Korintiečiams 1:4-9). Ne tiktai šitie dvasiniai atgimę mokiniai bus išlaisvinti nuo kančių, kurias atnešė jiems pikti žmonės, bet ir krikščionys, turintys viltį žemiškame rojuje. Jie bus apsaugoti didžiajame sielvarte, kuris seks po Kristaus atėjimo. Jie turi viltį amžinam gyvenimui — perspektyvą žemėje. Mes turime pagrindą visada turėti prieš akis krikščioniškos vilties išsipildymą ir žiūrėti pirmyn į laiką, kada gausime Dievo malonių. Mūsų pasitikėjimas mūsų vilties tikram išsipildymui, pasitikėdami likti ištikimais mūsų dangiškam Tėvui ir Jo Sūnui. Tegul visada mūsų žvilgsnis bus nukreiptas į palaimas, kurias atneša su savimi Kristaus atėjimas garbėje savo ištikimiems pasekėjams (Mato 25:31-46).
PASIRODYTI PAKLUSNIAIS DIEVO VAIKAIS
18. Kaip mes pasirodysime paklusniais mokiniais?
18 Ryšium su mūsų viltimi, mes turime būti paklusniais vaikais. Apaš. Petras toliau rašo: „Ir taip paklusnūs vaikai, nesiderinkite prie savo pirmykščių nežinojimo laikų pageidimų“ (1 Petro 1:14). Kaip vaikai, gerbiantys ir mylintys savo dangiškąjį Tėvą, mes turime su džiaugsmu paklusti Jo reikalavimams ir pripažinti, kad tai yra teisinga. Mes daugiau nenorime vesti gyvenimo tokiu būdu, kaip iki to gyvenome, kol tapome Jėzus Kristus mokiniais. Kadangi mes nežinojome Dievo įsakymų, mes gal būt pasidarėme savo nuodėmės aistromis, egoistiškai statėme savo nuosavus interesus aukščiau kitų, padarydami jiems žalos. Arba nukreipėme savo gyvenimą į tai, kad pasiekti materialinių turtų, garbės ir autoriteto. Didesne dalimi mes suformavome savo gyvenimą pagal mus supančių žmonių veiksmus ir žodžius. Šiandieną mes žinome, kad toksai gyvenimas, kur neskiriama Dievui dėmesio, yra tuščias ir be prasmės.
19. Ką reiškia būti šventu pagal Mozės įstatymą?
19 Kad gyventi prasmingą gyvenimą, turime mes sekti Dievu Jehova. Kur Jis yra švarus ir šventas. Ar mes nesekame mūsų dangiškuoju Tėvu tik ryšium su formaliu garbinimu? Atkreipk dėmesį, ką sako Ap. Petras: „Bet kaip jūsų pašaukėjas yra šventas, taip ir jūs būkite šventi visame savo pasielgime“ (1 Petro 1:15). Po to jis cituoja iš Levitų knygos (19:2), kur sakoma: „Būkite šventi, nes aš esmi šventas!“ Šitie žodžiai iš levitų knygos kontakte, kuriame išdėstoma, norma, ką Dievas iš izraelitų, kaip su garbinimu, taip ir su reguliariais jų kasdieniniais reikalais. Prie švento reikalavimo priklausė pagarba tėvams, sąžiningumas, skaitymasis su kurčiais, aklais ir kitais vargingais; toliau čia rodo neturėti pykčio, bet mylėti savo artimą, vengti apkalbų ir melagingo liudijimo, elgtis teisingai (Kunigų 19:3, 9, 18). Taip, iš Jehovos požiūrio taško būti šventais ir švariais nėra išskirta nei viena gyvenimo sfera.
„SU BAIME ELGTIS SAVO KELEIVYSTĖS METU“
20. Ką turime prisiminti dėl teismo ir kaip mes turime elgtis?
20 Tolesnis pagrindas gyventi atitinkamas savo apsisprendimo randamas Ap. Petro sekančiuose žodžiuose: „Ir jeigu jūs Tėvu vadinate Tą, kuris neatsižvelgdamas į asmenis teisia kiekvieną žmogų pagal jo darbą, tai su baime elkitės savo keleivystės metu“ (1 Petro 1:17). Niekada neturime pamiršti, kad mūsų dangiškas Tėvas mus teis per savo sūnų. Ir Jo nuosprendis bus ne pagal išorę, bet jis bus bešališkas: atitiks tam, kokie mes iš tikrųjų esame (Izaijo 11:2-4). Todėl jeigu pripažįstame Aukščiausiąjį savo Tėvu, mes turėsime troškimą gyventi taip, kad Jis žiūrėtų į mus su pasitenkinimu ir padarytų palankų mums nuosprendį. Mes iš tikro norime eiti gyvenimo keliu, kuris atspindėtų tai, kad mes gerbiame ir sąmoningai bijome Dievo.
21. Kaip mes parodome, kad šitame pasaulyje esame keleiviai?
21 Be to, mums turi būti aišku, kad pasaulis visa tai, ką jis siūlo mums, yra netvirta. Mes neturime pamiršti, kad „keliaujame“. Svarbu yra vengti susirišti, kas yra pasaulyje, nes tai neamžina. Netgi kažkada buvę nuostabūs Asirijos, Babilonijos ir Persijos jau nėra komfortiškos gyvenamos vietos, tai yra griuvėsiai. Joksai statinys, šiuolaikinės inžinerijos ir technologijos produktas, paveikslas, skulptūra, joks žmogaus sukurtas daiktas neliks nepeiktinas. Mes žinoma, turime gyventi šitame netinkamame Dievui pasaulyje. Mes negalime iš jo išeiti (1 Korintiečiams 5:9, 10). Bet mes negalime jaustis kaip namie dabartinėje daiktų sistemoje. Nes mes turime ateityje ką tai geresnio, „mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės“, kuri ateis nuo Dievo (2 Petro 3:13). Mūsų gyvenimas yra mūsų kelionės laikas ir mes turime tai parodyti savo žodžiais, veiksmais ir įstatymu (Sulyg. Hebrajams 11:13-16).
UŽMOKĖTA BRANGI KAINA
22, 23. Kodėl mes turime nepamiršti, kad esame daug skolingi Dievui Jehovai ir Jėzui Kristui?
22 Toliau Ap. Petras pabrėžia, kodėl mes turime išlikti šventais, ištikimais ir Jehovos tarnais ir jis tęsia: „Žinodami, kad jūs esate atpirkti nuo tuščio jūsų iš tėvų paveldėto pasielgimo negendančiai auksu ir sidabru, bet brangiu krauju Kristaus kaip nesutepto ir be ydos Avinėlio“ (1 Petro 1:18, 19). Kadangi mes išpirkti iš nuodėmės ir mirties, mes esame Dievui Jehovai skolingi, sukūrusiam tą išpirkimą. Tarkime, kad buvo sumokėta didelė suma, aukso arba sidabro išpirkimu mūsų iš mirties. Argi mes nebūtume labai skolingi tam, kas atnešė mums tokią didelę materialinę auką?
23 Ant kiek mūsų skola yra didelė Dievo Jehovos ir Jėzaus Kristaus atžvilgiu! Ta išperkamoji kaina, užmokėta už mus yra daug brangesnė negu materialinės vertybės, kurias mes galime pamesti ar netekti, kur vagys pavagia. Ji yra brangesnė už visą auksą ir sidabrą žemėje. Pagaliau brangi išpirkimo kaina, sumokėta už mus, yra nekalto Dievo Sūnaus brangus kraujas. Tai yra gyvybės kraujas To asmens, kuris turėjo teisę amžinam gyvenimui, kuris padarė daug daugiau, negu atiduoti pirma laiko savo gyvybę, kaip tai padarė kiti vyrai už reikalą, kuris buvo to vertas. Šitas išperkamosios kainos sumokėjimas, kaip sako Petras, sukūrė pagrindą gyvenimui iš tuščio paveldėto iš mūsų tėvų gyvenimo.
24. Kokiu būdu mūsų gyvenimas buvo bevaisis iki mes tapome Jėzaus Kristaus mokiniais?
24 Kaip mes patyrėme, kad buvome išpirkti brangiu Jėzaus krauju, mes palikome ankstesnį savo gyvenimo būdą. Be Dievo Jehovos ir Jo ketinimų pažinimo mūsų gyvenimas buvo bevaisis ir betikslis. Nes jis sukosi apie daiktų įsigijimą, kurie neturi nuolatinės vertės. Mūsų gyvenimas galbūt darė žalą dvasiniam ir fiziniam stoviui. Be to, gali būti, kad mūsų tėvai ir seneliai nebuvo susipažinę su Biblija. Todėl mastai ir principai, kurie buvo jų gyvenimo, nesutiko su Dievo valia. Jie galbūt dalyvavo religinėse apeigose, nedarančiose garbės Dievui. Todėl tai, ką mums perdavė tėvai tuščio gyvenimo atžvilgiu nepadėjo įprasminti gyvenimo (Sulyg Mato 15:3-9).
25. Kokiu būdu mums yra padrąsinimas iš 1 Petro 1:10-19 likti ištikimais Dievui Jehovai ir mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui?
25 Natūralu, kad Ap. Petro žodžiai yra mums padrąsinimas tvirtai laikytis nusprendimu tarnauti Dievui Jehovai kaip ištikimais Jėzaus Kristaus mokiniais. Mums nereikėtų pamiršti, kokį didelį interesą parodė žydų pranašai ir angelai Dievo apreiškimui dėl išgelbėjimo. Visada mes prisiminkime, kad ateis Dievo teismas, mūsų vilčių išsipildymas, apsireiškiant Jėzui Kristui yra svarbu pasilikti švariais visame mūsų gyvenime. Nes to reikalauja Jehovos tvirtumas. O taip pat, kad mūsų gyvenimas šiame pasaulyje yra tiktai laikina kelionė. Mes niekada neturime pamiršti, kad mes esame išpirkti brangiu Jėzaus Kristaus krauju.
26. Ką mums siūlo pasaulis, palyginus su tuom, ką įsigyjame tarnavimu Dievui Jehovai?
26 Sulyginus palaimas, kurias atneša tarnavimas Aukščiausiam, su tuomi, kas statoma pasaulio, visa tai yra šiukšlės (1 Korintiečiams 7:29-31; Filipiečiams 3:7, 8). Jokiu pinigu nenuperkama švari sąžinė, prasmingas gyvenimas dabartiniu metu ir laimingas gyvenimas amžinoje ateity. Tačiau ištikimas tarnavimas Dievui atneša tas palaimas. Todėl mes turime pagrindą padaryti tai savo gyvenime!